- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- I2-6453-394/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01034-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- H. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl sprendimų panaikinimo bei kitų reikalavimų, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Šiaulių skyrius) 2021 m. vasario 25 d. sprendimus Nr. VPE_SP1E-18410, Nr. VPE_SP1E-18449, Nr. VPE_SP1E-18450, Nr. VPE_SP1E-18451 ir 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-86 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-2581; įpareigoti Šiaulių skyrių perskaičiuoti pareiškėjo neįgaliojo pensiją ir galimas nepriemokas.
Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) išnagrinėjo pareiškėjo elektroninius skundus ir nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl pareiškėjo darbo stažas buvo mažinamas ir nepriskaičiuojamas. Fondo valdyba taip pat nepaaiškino, kodėl pirminis pensijos apskaičiavimas buvo neteisingas. Pareiškėjas nurodo, jog Fondo valdyba iki 2018 m. sausio 1 d. priskaičiavo, kad pareiškėjas įgijo 40 m. 7 mėn. 17 d. stažą. Pats pareiškėjas suskaičiuoja, kad jo darbo stažas sudaro 41 m. 3 mėn. 4 d. Pareiškėjas paaiškino, jog Fondo valdyba konkrečiai neaiškina ir nepateikia skaičiavimų, todėl neįmanoma patikrinti jų teisingumo. Be to, Fondo valdyba nurodo, jog pareiškėjas iki 2021 m. sausio 1 d. įgijo 42 m. 8 mėn. 26 d. darbo stažą, o pareiškėjas suskaičiuoja, kad jo darbo stažas turėtų sudaryti 44 m. 3 mėn. 4 d., todėl nesupranta, kodėl darbo stažas sutrumpėja keliais metais, o Fondo valdyba nei paaiškinimų, nei įrodymų neteikia. Pareiškėjas nurodo, kad jam nėra žinoma, kokias klaidas padarė Šiaulių skyrius, skirdamas senatvės pensiją 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. VPE-SPIE-31160, kuris 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SPE-184106 panaikintas, bei 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-770 klaidingai paskaičiuotas netekto darbingumo pensijos dydis pakeistas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-86. Pareiškėjas nesupranta, kodėl atsakovas nepalygino jo senatvės pensijos su netekto darbingumo pensija. Taip pat teigia, kad atsakovas neapskaičiavo pareiškėjo neįgalumo pensijos naujinimo ir neinformavo pareiškėjo apie tai, kuri iš apskaičiuotų pensijų yra didesnė.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius su pareiškėjo pateiktu skundu ir patikslintu skundu nesutiko. Atsiliepime paaiškino, kad 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (18.2E) I-2581 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“ Fondo valdyba, patikrinusi senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumą, nustatė, kad įvertinus iki senatvės pensijos skyrimo mėnesio, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. įgytą 40,6319 metų (40 m. 7 mėn. 17 d.) stažą bei įgytus apskaitos vienetus – 33,10, pagal kuriuos ir buvo apskaičiuota 2017 metų gruodžio mėnesio netekto darbingumo pensija, Šiaulių skyrius 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18410 teisingai nuo 2018 m. sausio 1 d. pareiškėjui paskyrė 315,35 Eur senatvės pensiją. Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas po senatvės pensijos skyrimo 2018, 2019 ir 2020 metais dirbo ir įgijo papildomą stažą ir apskaitos vienetų bei vadovaudamasis Pensijų įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18449 nuo 2019 m. sausio 1 d. perskaičiavo senatvės pensijos dydį, įvertindamas pareiškėjo 2018 m. papildomai įgytą 0,6174 metų stažą ir 0,31 apskaitos vienetų. 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18450 nuo 2020 m. sausio 1 d. perskaičiavo senatvės pensijos dydį, įvertindamas pareiškėjo 2019 m. papildomai įgytą 0,7032 metų stažą ir 0,34 apskaitos vienetų. 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18451 nuo 2021 m. sausio 1 d. perskaičiavo senatvės pensijos dydį, įvertindamas pareiškėjo 2020 m. papildomai įgytą 0,7871 metų stažą ir 0,38 apskaitos vienetų. Fondo valdyba, patikrinusi aukščiau minėtus Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. sprendimus, konstatavo, jog šiais sprendimais perskaičiuotas senatvės pensijos dydis atitinkamai nuo 2019 m. sausio 1 d. – 343,91 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 381,63 Eur ir nuo 2021 m. sausio 1 d. – 424,82 Eur nustatytas teisingai. Vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, netekto darbingumo pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. 2008 m. lapkričio 17 d. paskirtos ir mokamos netekto darbingumo pensijos dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo 333,00 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 358,40 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 391,90 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 429,60 Eur. Atsakovas 2021 m. rugsėjo 22 d. atsiliepimu į 2021 m. liepos 20 d. atsikirtimą paaiškino, kad stažas, įgytas iki 1994 m. gruodžio 31 d., įskaitomas kalendorine trukme, o po 1995 m. sausio 1 d. apskaičiuojamas ne kalendorine trukme, o pagal turėtų draudžiamųjų pajamų (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) ir priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumas. Asmens, kuriam skaičiuojamas stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą, tai į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai. Priešingu atveju, tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu. Asmeniui skiriant senatvės pensiją kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, į stažą įskaitomi pagal Pensijų įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus). Nurodė, kad pareiškėjo iki 2018 m. sausio 1 d. įgytas stažas yra 40,6319 metų (40 m. 7 mėn. 17 d.), iš jų: 17,1861 metų (17 m. 2 mėn. 7 d.) iki 1994 m. sausio 1 d., 23,4458 metų (23 m. 5 mėn. 10 d.) po 1994 m. sausio 1 d. Atsakovas pateikė detalų H. R. apskaičiuotą stažą, įgytą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.: 1994 m – 1,0000 metų (1 m.), 1995 m. – 1,0000 metų (1 m.), 1996 m. – 1,0000 m. (1 m.), 1997 m. – 0,998265 metų (11 mėn. 29 d.), nes 4 482,21 Eur pajamos dalinamos iš 4 490,00 Eur 1997 m. kalendorinių metų minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), 1998 m. – 0,997946 metų (11 mėn. 29 d.), nes 4 999,71 Eur pajamos dalinamos iš 5 010,00 Eur 1998 m. kalendorinių metų MMA, 1999 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2000 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2001 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2002 m. – 0,973692 metų (11 mėn. 21 d.), nes 5 024,25 Eur pajamos dalinamos iš 5 160,00 Eur 2002 m. kalendorinių metų MMA, 2003 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2004 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2005 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2006 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2007 m. – 0,989310 m. (11 mėn. 26 d.), nes 7 716,62 Eur pajamos dalinamos iš 7 800,00 Eur 2007 m. kalendorinių metų MMA, 2008 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2009 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2010 m. -1,0000 m. (1 m.), 2011 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2012 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2013 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2014 m. – 1,0000 (1 m.), 2015 m. – 1,0000 m. (1 m.), 2016 m. – 0,894515 m. (10 mėn. 22 d.), nes 1 557,65 Eur draudžiamosios pajamos dalinamos iš 4 380,00 Eur 2016 m. kalendorinių metų MMA yra 0,355627 metų, taip pat įvertinta, kad buvo pripažintas neįgaliu ir gaudavo netekto darbingumo pensiją nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 14 d. – 0,538888 metų, 2017 m. – 0,592105 m. (7 mėn. 3 d.), nes 2 700,00 Eur pajamos dalinamos iš 4 560,00 Eur 2017 m. kalendorinių metų MMA.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo H. R. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. sprendimų Nr. VPE_SP1E-18410, Nr. VPE_SP1E-18449, Nr. VPE_SP1E-18450, Nr. VPE_SP1E-18451 ir 2021 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-86 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 16 d. rašto Nr. (18.2E) I-2581 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18410 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo H. R.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius nusprendė nuo 2018 m. sausio 1 d. skirti H. R. 315,35 Eur senatvės pensiją. Prie sprendimo pridėtame apskaičiavimo lape nurodyta, jog pareiškėjas iki 2018 m. sausio 1 d. įgijo 40 m. 7 mėn. 17 d. stažą. 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SPE-18449 „Dėl H. R. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“ nusprendė nuo 2019 m. sausio 1 d. mokėti anksčiau galiojusia tvarka apskaičiuotą 358,40 Eur pensiją, kuri didesnė už atnaujintą 343,91 Eur dydžio senatvės pensiją. 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18450 „Dėl H. R. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“ nuspręsta H. R. nuo 2020 m. sausio 1 d. mokėti anksčiau galiojusia tvarka apskaičiuotą 391,90 Eur pensiją, kuri didesnė už atnaujintą 381,63 Eur dydžio senatvės pensiją. 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18451 „Dėl H. R. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“ nuspręsta H. R. nuo 2021 m. sausio 1 d. mokėti anksčiau galiojusia tvarka apskaičiuotą 429,60 Eur pensiją, kuri didesnė už atnaujintą 424,82 Eur dydžio senatvės pensiją. 2021 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-86 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio tikslinimo H. R.“, nuspręsta mokėti 392,04 Eur netekto darbingumo pensiją nuo 2020 m. spalio 1 d. iki gyvos galvos. Pareiškėjas H. R. 2021 m. balandžio 10 ir 11 d. su skundais kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas paaiškinti, kodėl neišmokėta nepriemoka bei neapskaičiuota senatvės, pirmos indvalidumo grupės, turinčio 20 proc. darbingumą, neįgaliojo pensija. Taip pat pareiškėjas prašė išaiškinti, kodėl jo darbo stažas sumažintas beveik metais, nurodant kuriuo laikotarpiu jis nepriskaičiuotas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (18.2E) I-2581 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“ nurodė, jog pareiškėjui nuo 2008 m. lapkričio 17 d. paskirtos ir mokamos netekto darbingumo pensijos dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 333,00 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 358,40 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 391,90 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 429,60 Eur. Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE-SP1E-18410 paskirtos ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18449, 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18450 ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-18451 naujintos (perskaičiuotos) senatvės pensijos dydis yra mažesnis nei nuo 2008 m. lapkričio 17 d. paskirtos netekto darbingumo pensijos dydis, todėl tęsiamas netekto darbingumo pensijos mokėjimas.
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimalios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (Įstatymo 10 straipsnio 7 dalis).
Taigi, asmens darbo stažas iki 1994 m. gruodžio 31 d. apskaičiuojamas kalendorine data, o darbo stažas nuo 1995 m. sausio 1 d. – proporcingai priskaičiuotų asmens pensijų socialinio draudimo įmokų sumai.
Byloje esantys Suvestiniai duomenys apie pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. patvirtina, jog pareiškėjo įgytas darbo stažas sudaro 17,1861 m. Pagal Suvestinius duomenis apie pensijų socialinio draudimo stažą nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas įgijo 23,4458 m. Atitinkamai bendras pareiškėjo darbo stažas iki 2018 m. sausio 1 d. sudarė 40,6319 m., t. y. 40 m. 7 mėn. 17 d.
Pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytas 41 m. 3 mėn. 4 d. darbo stažas, įgytas iki 2018 m. sausio 1 d., neatitinka byloje esamų duomenų, nes pareiškėjas aritmetiškai apskaičiuodamas savo įgytą stažą nepritaikė Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatytos darbo stažo apskaičiavimo tvarkos. Atsakovė, įvertinusi pareiškėjo sumokėtas socialinio draudimo įmokų sumas, apskaičiavo, jog pareiškėjas 1997, 1998, 2002, 2007, 2016, 2017 įgijo proporcingai mažesnę stažo dalį, atitinkančią socialinio draudimo įmokų dalį, kuri nesutampa su išdirbta kalendorine trukme.
Fondo valdyba 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (18.2E) I-2581 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“ paaiškino, jog Fondo valdybos Šiaulių skyrius gavęs pareiškėjo prašymą skirti senatvės pensiją, kreipėsi į UAB „Akija“ dėl duomenų apie pareiškėjo darbą 1991 metais patikslinimo. UAB „Akija“, be kita ko, atsiuntė pareiškėjo darbo knygelės, išduotos 1969 m. liepos 1 d., kopiją, kurioje yra duomenys, kad laikotarpiu nuo 1969 m. birželio 23 d. iki 1969 m. liepos 1 d. pareiškėjas dirbo Šiaulių odos žaliavų apdirbimo gamykloje. Atitinkamai Fondo valdybos Šiaulių skyrius minėtą laikotarpį įskaitė į pareiškėjo darbo stažą, priimdamas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. VPE_SP1-770.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad atsakovas, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiavo pareiškėjo darbo stažą, todėl pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo reikalavimas dalyje, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti skyrių pateikti aiškų darbo stažo apskaičiavimą pagal metus, atmestinas kaip nepagrįstas, o 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-18410 „Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo H. R.“ priimtas teisėtai ir pagrįstai.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, apskaičiuota šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Kartu su senatvės pensija, skiriama ir mokama pagal šio įstatymo 14 arba 20 straipsnį, ar senatvės pensija neįgaliajam, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį, pensijų kaupime dalyvavusiems asmenims mokama kaupiamoji pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, institucija, apskaičiavusi asmens netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ir senatvės pensiją, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra pateikęs prašymą, moka tą pensiją, kuri yra didesnė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nurodytas įstatymo viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Asmuo, kuriam skirtas individualus administracinis aktas, turi suprasti jo turinį bei jo priėmimo motyvus.
Fondo valdybos Šiaulių skyrius 2021 m. vasario 25 d. sprendimuose Nr. VPE_SP1E-18449, Nr. VPE_SP1E-18450 ir Nr. VPE_SP1E-18451 „Dėl H. R. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“ nurodo, jog vadovaujasi Socialinio draudimo pensijų įstatymo 19 straipsniu, reglamentuojančiu senatvės pensijos dydžio naujinimą. Sprendimuose nurodo, jog jais nusprendžiama mokėti anksčiau galiojusia tvarka apskaičiuotą pensiją, kuri didesnė už atnaujintą senatvės pensiją.
Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, netekto darbingumo pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių: 1) jeigu asmeniui naudinga, netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, įskaitant papildomai įgytą stažą ir taikant tam asmeniui būtinojo stažo netekto darbingumo pensijai reikalavimus pagal jo amžių einamųjų metų sausio 1 dieną; 2) netekto darbingumo pensijos individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka, didinant įgytų iki tų metų sausio 1 dienos apskaitos vienetų skaičių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o netekto darbingumo pensijos apskaitos vienetų skaičių mažinant pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkio dydžiu.
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. sprendimais perskaičiuotas senatvės pensijos dydis atitinkamai nuo 2019 m. sausio 1 d. – 343,91 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 381,63 Eur ir nuo 2021 m. sausio 1 d. – 424,28 Eur.
Atsiliepime taip pat paaiškinama, jog netekto darbingumo pensijos dydis pareiškėjo atžvilgiu buvo atnaujintas, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi. 2008 m. lapkričio 17 d. paskirtos ir mokamos netekto darbingumo pensijos dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 333,00 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 358,40 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 391,90 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 429,60 Eur.
Teismas vertina priimtą viešojo administravimo subjekto sprendimą tik jame apibrėžta faktine ir teisine apimtimi. Priešingu atveju teisinė kontrolė būtų beveik neįmanoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3254-556/2021).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, teismas konstatuoja, jog iš aukščiau nurodytų sprendimų turinio neįmanoma suprasti, ar pareiškėjui atnaujintas tik senatvės pensijos dydis, ar ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos dydis, be to, prie kiekvieno sprendimo pridedamas tik senatvės pensijos apskaičiavimą pagrindžiantis dokumentas. Nors sprendimuose ir yra lyginami mokėtini dydžiai, tačiau tinkamai neidentifikavus apskaičiuojamą ir mokėtiną pensiją, sprendimų turinys tampa neaiškus ir dviprasmiškas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. sprendimais Nr. VPE_SP1E-18449, Nr. VPE_SP1E-18450 ir Nr. VPE_SP1E-18451 apskaičiuoti senatvės pensijos dydžiai ir priimti sprendimai mokėti pensiją. Atitinkamai, priėmus kiekvieną vėlesnį sprendimą dėl pareiškėjui mokėtinos pensijos, ankstesnieji sprendimai netenka galios, nes šiuo konkrečiu atveju yra skirti sukurti ar pakeisti pareiškėjo teises tam tikru laikotarpiu iki atnaujinama mokėtina pensija, todėl pareiškėjui teisines pasekmes sukelia 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-18451 „Dėl H. R. socialinio draudimo senatvės dydžio pensijos naujinimo“, kuris naikintinas dėl to, jog jo priėmimo motyvai ir turinys nėra aiškūs ir suprantami.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis. Duomenis apie iki 1994 m. sausio 1 d. turėtą darbo užmokestį galima pateikti tik tuo atveju, jeigu 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei atsižvelgiant į naujai pateiktus duomenis senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos.
Iš atsakovo pateikto atsiliepimo reikėtų suprasti, jog pareiškėjui nuo 2021 m. sausio 1 d. paskaičiuota ir mokama netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 429,60 Eur, priešingai nei nurodyta 2021 m. kovo 1 d. sprendime Nr. VPE_SP5-86 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio tikslinimo H. R.“ nuo 2020 m. spalio 1 d. iki gyvos galvos mokėti 392,04 Eur netekto darbingumo pensiją.
Teismas konstatuoja, jog įvertinus aukščiau nurodytų sprendimų turinį, atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatyme numatytų reikalavimų ir nesivadovavo gero administravimo principu, įpareigojančiu priimti motyvuotą ir asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas adresuotas, suprantamą sprendimą. Atitinkamai teismas sutinka su pareiškėju, jog iš priimtų individualių administracinių aktų turinio, jų priėmimo laiko ir sekos negalima tinkamai suprasti, kokia pensija H. R. paskirta, koks jos dydis, kodėl 2021 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-86 nuo 2020 m. spalio 1 d. paskyrus mokėti 392,04 Eur netekto darbingumo pensiją, nebuvo peržiūrėtas 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-18451 „Dėl H. R. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“ ir neįvertinta, kuri iš pensijų tuo metu buvo didesnė ir turėjo būti mokama pareiškėjui.
Teismas pažymi, jog atsakovo sprendimo priėmimo motyvų žinojimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog priimti sprendimai atitinka viešojo administravimo įstatymo normas ir gero administravimo principus. Sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes, turi būti aiškūs ir motyvuoti, o jų priėmimo motyvai suprantami asmenims, kuriems jie skirti.
Fondo valdyba 2021 m. balandžio 16 d. raštu įvertinusi skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumą, nustatė, jog Fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. VPE_SP1-18410, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-18449, 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-18450, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-18451 ir 2021 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-86 yra teisėti ir pagrįsti. Teismui konstatavus, jog 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-18451 ir 2021 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-86 naikintini, panaikinamas ir fondo valdybos 2021 m. balandžio 16 d. raštas Nr. (18.2E) I-2581 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“.
Teisėjų kolegija mano, jog tikslinga pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., LVAT 2014-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2008/2013; 2014-02-04. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-120/2014, 2018-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018 ir kt.).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo H. R. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-18451 „Dėl H. R. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio naujinimo“.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2021 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-86 „Dėl socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydžio tikslinimo H. R.“.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. (18.E) I-2581 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo ir socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo“.
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.