Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. M. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumo.

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

40. Įvertinusi ginčo pobūdį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde išreikštas pageidavimas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikomas motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

41. Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali patikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

43. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

44. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

45. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Vertinimo kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

47. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

48. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (iš lot. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

49. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos rašytinę medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje, jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), tyrimą, o pareiškėjas nenurodė pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti smurto auka, būti pagrobtam arba kankinamam. Migracijos departamentas surinko ne tik aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir jo gyvenamojoje vietoje, bet ir įvertino (duomenys neskelbtini). Remiantis kilmės valstybės informacija nustatyta, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) pradėtos vykdyti ir inicijuojamos tam tikros programos siekiant pagerinti (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) regionų vyriausybės pasirašė susitarimą, kurio pagrindu turėtų būti užtikrinamas (duomenys neskelbtini) saugus gyvenimas. Nors (duomenys neskelbtini).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, lėmusias pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, yra bendro pobūdžio, abstraktus, grindžiamas visuotinai žinomais faktais apie (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjo asmenine patirtimi ir išgyvenimais. Migracijos departamentas nenustatė, o pareiškėjas nenurodė persekiojimo tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų arba nenorėtų apsaugoti pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), nuo tariamo persekiojimo ar nuo iš kitų visuomenės narių patiriamos diskriminacijos, bei, kad toks nenoras arba negalėjimas būtų sąlygotas „konvencinėmis priežastimis“ (pareiškėjo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Taigi, tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo grėsmė, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir jame pateiktą informaciją, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei bendra kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti persekiojimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

52. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos jam suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjo baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus veiksmus yra grindžiama (duomenys neskelbtini), taip pat, bendru nesaugumo jausmu ir diskriminacija kilmės valstybėje. Tačiau įvertinus aktualią kilmės valstybės informaciją ir individualias pareiškėjo savybes, nenustatyta reali rizika pareiškėjui patirti atitinkamus netinkamus veiksmus ir žalą. Pareiškėjo minima (duomenys neskelbtini) grupuotė, nevaldo pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl abejotina, ar grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjo gyvybei, sveikatai, laisvei ar saugumui kiltų grėsmė, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos jam suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas, remdamasis 2021 m. Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) gairėmis nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Nors vadovaujantis ESPA duomenimis, pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius jo tapatybę, lytį. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė, kad būtų įvykdytas bent vienas ESPA gairėse minimas pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į tai, atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad nepaisant to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

54. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir aktualiausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Todėl nėra pagrindo šiuo atveju spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias pareiškėjo atvejo aplinkybes. Byloje surinkti duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis ir įrodymus.

55. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Dublino III Reglamento taikymo nagrinėjamu atveju, pažymi, jog pagal šį Reglamentą valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad jeigu prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu. Tarptautinės apsaugos prašymo sąvoka turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 2 straipsnio h punkte (Reglamento 2 straipsnio b punktas). 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 2 straipsnio b punkte numatyta, kad tarptautinės apsaugos gavėjas yra asmuo, kuriam suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, kaip apibrėžta e ir g punktuose; 2 straipsnio h punkte tarptautinės apsaugos prašymas – trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės pateiktas prašymas dėl valstybės narės apsaugos, kuris, siekia pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos statuso ir kuris aiškiai neprašo kitokios rūšies apsaugos, kuriai netaikoma ši direktyva ir kurios galima prašyti atskirai. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog tam, kad būtų šiuo atveju taikomos Reglamento nuostatos, aktualios šeimos susijungimui, šeimos nariui, pagal jo prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo, turi būti leista šalyje gyventi kaip tarptautinės apsaugos gavėjui, t. y. suteiktas pabėgėlio arba papildomos apsaugos statusas.

56. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, nustatė, kad pareiškėjo sutuoktinės gyvenimas (duomenys neskelbtini) siejamas ne su prieglobsčio prašytojos ar papildomos apsaugos teisiniu statusu, o su (duomenys neskelbtini) suteiktu leidimu gyventi šalyje. Pareiškėjo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) išduota leidimo gyventi šalyje kortelė, jos pagrindu leidžiama dirbti. Migracijos departamento Dublino skyrius kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydamas perimti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą pagal 2005 m. Dublino III 10 straipsnį, tačiau institucija nurodė, jog neatsako už prieglobsčio prašymo tvarkymo procesą ir pareiškėjo prašymas nebus perimtas nagrinėti. Tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo sutuoktinei nebuvo suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas arba tarptautinė apsauga, iki šiol pareiškėjo sutuoktinė nesikreipė dėl tarptautinės apsaugos (duomenys neskelbtini) suteikimo, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Reglamento 9 ir 10 straipsniai. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad Migracijos departamentas pagrįstai netaikė Reglamento nuostatų, reglamentuojančių šeimos susijungimo procedūrą, kadangi pareiškėjo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) gyvena pagal humanitarinės pagalbos programą, pagal kurią minėta procedūra Reglamento pagrindu negalima.

57. Pareiškėjas, be kita ko, Migracijos departamento prašė jam suteikti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje humanitarinės pagalbos pagrindu. Migracijos departamentas išaiškino, kad humanitarinės pagalbos pagrindais taikytina Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, tačiau tik tuo atveju, jeigu nustatoma kokių nors indikacijų, kad asmuo negali būti išsiunčiamas iš šalies. Humanitariniams pagrindams taikyti svarbu nustatyti grėsmės kilmės valstybėje kriterijų. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos arba negali grįžti į kilmės valstybę dėl šio Įstatymo 130¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, arba užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę, arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Įstatymo 130 straipsnyje įtvirtintos draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį sąlygos, t. y. draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę (1 p.); užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (2 p.); užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į užsienio valstybę, jeigu jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu (4 p.). Taigi, tik nustačius Įstatymo 130 straipsnyje draudimo išsiųsti arba grąžinti užsienietį sąlygas (vieną iš jų) galėtų būti taikomos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos. Šiuo atveju nenustatyta, kad kilmės šalyje pareiškėjo gyvybei ar sveikatai kyla grėsmė, nenustatyta sąlygų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai suteikti, todėl nėra pagrindo suteikti teisę pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje humanitarinės pagalbos pagrindu.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimu jį išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad: pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas; pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą; pareiškėjas nori susijungti su savo šeima, gyvenančia (duomenys neskelbtini); pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas vengdamas grąžinimo į kilmės valstybę, gali pasislėpti, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo H. M. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.