- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 1-2340-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36085-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. (trys veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent: jis, 2015 m. birželio 25 d., tarp 18.00 val. ir 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine D. D. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į dešinio antakio sritį, tuo padarydamas sutuoktinei poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Be to, jis, smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent: jis, 2015 m. birželio 27 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.14 promilės girtumas), žodinio konflikto su sutuoktine D. D. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į lūpas, padarydamas sutuoktinei poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Be to, jis, smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę, nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o būtent: jis, 2016 m. vasario 8 d., apie 20.40 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.17 promilės girtumas), dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį į nukentėjusiosios kairį antakį, dėl ko nukentėjusioji D. D. galva atsitrenkė į sekcijos durų rankeną, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą pakaušyje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. D. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), su žmona D. D., dukromis bei anūke. Jis yra invalidas, darbingas 30 procentų, nedirba, žmona irgi nedirba, ji vartoja alkoholį ir girta priekaištauja dėl pinigų, santykiai įtempti. 2015 m. birželio 25 d., tarp 18 val. ir 20 val., neblaivi D. savo kambaryje sėdėdama kėdėje zirzė, kad jai blogai gyventi, keikėsi. Jis, norėdamas ją nutildyti, užėjo į jos kambarį ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į dešinę akį. Žmona nutilo ir nuėjo miegoti. 2015 m. birželio 27 d., apie 17 val. jis neblaivus atėjo namo. Buto virtuvėje žmona su drauge V. gėrė alų, V. išėjo, o jis nuėjo į virtuvę skusti bulvių. D. vėl pradėjo zirzti, išsakė jam savo nuoskaudas. Jis to neištvėręs dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į lūpas. Matė, kad žmonai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Be to, jis parodė, kad su žmona pykstasi gana dažnai dėl to, kad ji dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, nedirba, nesirūpina pragyvenimu, gyvena iš jo santaupų. Maždaug prieš metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo smurto prieš žmoną. Toje byloje susitaikė ir tyrimas 2015 m. gruodį buvo nutrauktas. 2016 m. vasario 8 d. visą dieną vartojo alkoholį. Dienos metu su žmona jo kambaryje išgėrė šiek tiek alaus. Apie 18.00 val. ji išėjo iš buto, o jis atsigulė miegoti. Po kurio laiko žmona uždegė kambaryje šviesą ir pradėjo jį žadinti, liepė sutaisyti jai televizorių. Jis norėjo miegoti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ginčo metu ji stovėjo priešais jį visiškai girta. Jam atsibodo jos priekaištai ir tai, kad ji prisigėrusi jam aiškina, ką daryti. „Neišlaikė“ nervai ir jis pastūmė žmoną į petį, po ko nuėjo miegoti. Girdėjo, kad ji griuvo, atsitrenkusi į spintą. Į žmoną nežiūrėjo. Girdėjo, kad žmona išėjo iš kambario. Suprato, kad ji iškvietė policiją, nes netrukus atvykę pareigūnai jį išvežė į komisariatą. Be to, jis parodė, kad 2016 m. vasario 8 d. konflikto tarp jo ir D. D. metu galėjo suduoti žmonai smūgį į antakį, tiksliai neprisimena, į kurią kūno dalį sudavė. Dėl žmonos atžvilgiu pavartoto fizinio smurto nuoširdžiai gailisi, ateityje žmonos atžvilgiu nesmurtaus. (b. l. 52, 144, 149).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. D. parodė, kad gyvena 3 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Viename kambaryje gyvena ji su dukra, kitame gyvena jos vyras A. D., o trečiame dar viena dukra su anūke. Su vyru A. D. veda bendrą ūkį. A. nedirba, 2-os grupės invalidas, kai gauna invalidumo pašalpą, vartoja alkoholį ir pradeda triukšmauti. Matydama, kad jis neblaivus, ji išeina iš namų. Grįžta, kai vyras miega, taip išvengia jo smurto. Per paskutinius 16 metų vyras A. D. buvo ją ne kartą sumušęs, nors į policiją ir medicininės pagalbos nesikreipė, buvo tik mėlynės ir gėda prisipažinti, kad vyras naudoja jos atžvilgiu smurtą. 2015 m. birželio 27 d., apie 17.00 val. vyras A. D. grįžo namo visiškai girtas. Ji su drauge V. M. tuo metu buto virtuvėje, gėrė alų. Kai A. atėjo, V. išėjo. A. virtuvėje pasakė, kad viskas, kas vyksta jų gyvenime – blogai. Ji jam kažką atsakė. Jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į lūpų sritį, praskėlė jai lūpą, pradėjo bėgti kraujas, D. D. iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai sulaikė A., o greitosios pagalbos medikai ją išvežė į ligoninę, kur užsiuvo lūpą ir išleido namo. Po dešine akimi mėlynė atsirado, kai 2015 m. birželio 25 d., nuo 18 val. iki 20 val., į jos kambarį įėjęs vyras A. D. dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į dešinį antakį, nes ji buvo išgėrusi. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Po to vyras iš jos kambario išėjo. Ji policijos nekvietė, nes pripratusi prie vyro smurto ir jautėsi kalta dėl neblaivumo. Be to, ji parodė, kad vyro A. D. atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš ją, kuris 2015 m. gruodžio mėnesį nutrauktas, jie susitaikė. 2016 m. vasario 8 d., nuo 18.00 val., su sutuoktiniu jo kambaryje gėrė alų, išgėrė maždaug po 1,5 l. Abu apsvaigo ir susipyko. Apie 20.40 val. jų žodinis konfliktas virto susistumdymu, t.y. jiems bestovint ir ginčijantis, vyras priėjo arčiau nukentėjusiosios ir dešinės rankos kumščiu 1 kartą trenkė jai į kairės pusės antakio sritį, juto fizinį skausmą. Pradėjo bėgti kraujas. Nuo smūgio ji atsitrenkė atbulomis į sekciją ir galvą trenkė į sekcijos durų rankeną, po ko pamatė, kad iš pakaušio taip pat bėga kraujas. Atvykę pareigūnai vyrą išvežė į policijos komisariatą, o ją greitosios pagalbos medikai – į ligoninę. (b. l. 37, 102).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. V. parodė, kad 2015 m. birželio 27 d., apie 17.10 val. gavo pranešimą, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos sutuoktinis prieš ją smurtauja. Minėtu adresu pasitiko D. D., kuri paaiškino, kad jos vyras A. D. 2 kartus dešine koja spyrė jai į veidą. Po pareiškėjos dešine akimi matėsi mėlynė bei kraujavo lūpa. Pareigūnai iškvietė GMP pagalbą, kuri D. D. išvežė į ligoninę. Nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi. A. D. pripažino, kad prieš sutuoktinę naudojo smurtą, nes ji girtauja ir vagia jo pinigus. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 5 policijos komisariatą. (b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2016 m. vasario 8 d., apie 21.00 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė moterį. Įvykio vietoje D. D. paaiškino, kad įvyko žodinis
konfliktas tarp jos ir jos vyro A. D.. Šio konflikto metu vyras ranka 1 kartą sudavė
pareiškėjai į pakaušį ir 1 kartą – į antakį, dėl ko moteris nukentėjo. D. D. apžiūrėjo
GMP brigada Nr. 0852 ir išsivežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Prie jos kairio
antakio matėsi mėlynė, o pakaušio kairėje pusėje buvo žaizda. Nuo D. D. ir A.
D. sklido stiprus alkoholio kvapas. (b. l. 133).
2015 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 2178/15 (01) nurodoma, kad D. D. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, paveikus kietu, buku daiktu. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015 m. birželio 27 d.). Sužalojimas dešinės akies srityje galėjo būti padarytas 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir sudavus smūgį (smūgius) rankos kumščiu. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 40-41).
2016 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. G 388/2016 (01) nurodoma, kad D. D. padaryta muštinė žaizda pakaušyje, odos nubrozdinimas kairio antakio srityje, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, paveikus kietais bukais daiktais ar įrankiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku (2016 m. vasario 8 d.) ir atsirasti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje. D. D. padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 112-113).
2015 m. liepos 29 d. apžiūros protokole pateikta BPC ir D. D. pokalbio stenograma. (b. l. 26-27).
2016 m. vasario 23 d. apžiūros protokole pateikta BPC ir D. D. 2016 m. vasario 8 d. pokalbio stenograma. (b. l. 97).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. birželio 27 d., 17.56 val. A. D. nustatytas 2.14 promilių neblaivumas. (b. l. 64).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad 2016 m. vasario 8 d., 21.18 val. A. D. nustatytas 2.17 promilių neblaivumas. (b. l. 155).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis A. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. birželio 25 d. jis sudavė savo žmonai dešinės rankos kumščiu 1 smūgį į dešinę akį, 2015 m. birželio 27 d. jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į lūpas. Taip pat jis parodė, kad 2016 m. vasario 8 d. jis pastūmė žmoną į petį, galėjo suduoti žmonai smūgį į antakį, tiksliai neprisimena, į kurią kūno dalį sudavė. Tokias kaltinamojo A. D. nurodytas aplinkybes patvirtina ir papildo nukentėjusiosios D. D., liudytojų L. V. ir R. M. parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai. 2015 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. G 2178/15 (01) ir 2016 m. vasario 10 d. specialisto išvada Nr. G 388/2016 (01) patvirtina, kad D. D. padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo laipsnį. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir teismas neturi pagrindo šiais įrodymais abejoti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. D. 2015 m. birželio 25 d. žodinio konflikto su sutuoktine D. D. metu, dešinės rankos kumščiu sudavė jai 1 smūgį į dešinio antakio sritį, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, jis 2015 m. birželio 27 d. sutuoktinei D. D. dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį į lūpas, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Be to, jis 2016 m. vasario 8 d. dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį D. D. į nukentėjusiosios kairį antakį, tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Teismas pažymi, kad kaltinamasis A. D. ir nukentėjusioji D. D. yra sutuoktiniai, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamasis veiką padarė prieš šeimos narį. Atsižvelgiant į išdėstytą, A. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 140 str. 2 d.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. D. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, pripažino Vilniaus Teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir sutiko jį atlyginti, sutiko su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti laisvės apribojimo laiką. (b. l. 176-177).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe 2015 m. birželio 27 d. ir 2016 m. vasario 8 d. padarytų nusikalstamų veikų atžvilgiu laikytina tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti trys nesunkūs, baigti, tyčiniai nusikaltimai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. D. – neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (b. l. 164), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 165), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 166), nedirbantis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės pareiškime nurodytos bausmės bei siūlomi įpareigojimai, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra proporcingi ir padės įgyvendinti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam A. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 28 d. (b. l. 44, 55) ir nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. vasario 9 d. (b. l. 135, 151), šis laikas įskaitytinas į A. D. paskirtos bausmės laiką.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 86 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 120-121). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino civilinį ieškinį, neginčijo jo dydžio bei įsipareigojo jį atlyginti (b. l. 128). Turtinė žala padaryta dėl kaltinamojo veikų, todėl nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 150), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du CD diskai su garso įrašais, esantys byloje, paliktini saugoti byloje (b.1. 25, 99).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. birželio 25 d. nusikaltimas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. birželio 27 d. nusikaltimas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2016 m. vasario 8 d. nusikaltimas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir A. D. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. skirti galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:
nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;nevartoti alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str., A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2015 m. birželio 28 d. ir nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. vasario 9 d. (dvi paras).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. D. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 86 (aštuoniasdešimt šešis) eurus turtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du CD diskus su garso įrašais, esančius byloje, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti prie bylos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.