- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-717-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- DNSB „Pajūrio rugelis”
- Atsakovas
- Z. K.
- Kategorijos
- 26.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo DNSB „Pajūrio rugelis” atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje, kuria atsakyta priimti ieškovo DNSB „Pajūrio rugelis” ieškinį atsakovui Z. K. dėl įsiskolinimo išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas DNSB „Pajūrio rugelis” 2009-03-24 dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu Z. K. dėl 7244,59 Lt skolos ir 281,64 Lt palūkanų išieškojimo už komunalines paslaugas nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008-12-31 (b.l.2-5).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-03-26 nutartimi atsisakė priimti ieškovo DNSB „Pajūrio rugelis” ieškinį atsakovui Z. K. dėl skolos išieškojimo kaip neteismingą šiam teismui, nurodęs, jog ieškinys atsakovui turi būti pareikštas pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) (CPK 30 str. 1 d.), kuri pagal teritorinį suskirstymą priskiriama Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo veiklos teritorijai (b.l.7).
Šalies argumentai
Ieškovas DNSB „Pajūrio rugelis” atskiruoju skundu (b.l. 69-71) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-26 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tvirtina, jog skundžiama nutartis nepagrįstai riboja ieškovo teises į teisminę gynybą. Pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovui būtent šis pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas nagrinėti bylą pagal bendrąsias teismingumo taisykles (CPK 25 str., 26 str. 1 d., 29 str.). Fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 2.17 str., tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešųjų registrų duomenis, t.y. kurią vietą atsakovas deklaravo kaip gyvenamąją. Tokiu atveju preziumuojama, kad asmens gyvenamoji vieta CPK 29 str. prasme yra viešame registre (Gyventojų registre) nurodytu atsakovo adresu. Gyventojų registre atsakovo Z. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini)., todėl pagal tai kaip yra suformuluotas ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas – priteisti skolą- byla yra teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui. Paaiškina, jog atsakovo galimą korespondencijos įteikimo adresą nurodė turėdamas tikslą, kad atsakovui būtų operatyviai įteikti bylos procesiniai dokumentai tuo atveju, jeigu jie nebūtų įteikti atsakovo gyvenamoje vietoje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas neturi galimybės su savo ieškiniu kreiptis į teismą pagal nurodytą atsakovo adresą korespondencijai ((duomenys neskelbtini), kadangi Vilniaus m. 1 – asis apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį būtent dėl to, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra teismingas kitam apylinkės teismui. Tuo pagrindu skundžiama nutartis yra naikinama, o klausimas dėl ieškinio priėmimo pagal kompetenciją perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, atsižvelgus į pateiktus išaiškinimus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų (CPK 137 str.).
Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo būtinųjų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui (CPK 25 str., 26 str.) reguliuojamas teismingumo instituto taisyklių pagalba, susiskirstančių teismų kompetenciją teismų sistemos viduje (CPK IV skyrius). Nagrinėjamu atveju ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) – išieškoti 7244,59 Lt skolą ir palūkanas, sąlygoja, jog remiantis rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pagal ieškovo ieškinyje nurodytą ginčo sumą tokios kategorijos bylos yra priskirtinos nagrinėti būtent apylinkės teismui kaip pirmosios instancijos teismui (CPK 26 str. 1 d.). Konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui tokio pobūdžio bylos priskirtinos nagrinėti vadovaujantis bendrojo teritorinio teismingumo taisyklėmis (CPK 29 str.), t.y. pagal atsakovo, šiuo atveju fizinio asmens, gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma ta, kur asmuo iš tikrųjų dažniausiai gyvena (CK 2.16 str.). Paprastai asmens gyvenamoji vieta nurodoma jo asmens tapatumą patvirtinančiuose dokumentuose. Pagal 1992-01-23 Gyventojų registro įstatymą Nr. I-2237 (nauja įstatymo redakcija 1999-06-01 Nr. VIII-1085) ir 1998-07-02 Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą Nr. VIII-840 kiekvienas fizinis asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, turėtų būti remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens viešame registre deklaruota gyvenamoji vieta yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 str.).
Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad ieškovas DNSB „Pajūrio rugelis” su minėtu ieškiniu atsakovui Z. K. dėl skolos ir palūkanų išieškojimo kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kuri pagal teritorinį suskirstymą priklauso Vilniaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai (CPK 29 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju iš Gyventojų registro gauta informacija apie atsakovo gyvenamąją vietą yra pagrindas preziumuoti, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas jo adresas. Ieškovo nurodytas atsakovo adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), šios prezumpcijos nepaneigia, kadangi objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad minėtu adresu yra paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta, nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išaiškino ieškovui, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomos CPK 30 str. 1 d. numatytos alternatyvaus teismingumo taisyklės, nustatančios, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad tokiu atveju ieškovas prie ieškinio (pareiškimo) turi pridėti įrodymus, kad jam prieinamomis priemonėmis atsakovo buvimo vietos nepavyko nustatyti. Šiuo atveju ieškovas teismui nurodė ne tik atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, bet ir korespondencijos siuntimo adresą tam atvejui, jeigu bylos procesiniai dokumentai nebūtų įteikti atsakovo jo gyvenamoje vietoje.
Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-03-18 nutartimi atsisakė priimti DNSB „Pajūrio rugelis” ieškinį atsakovui Z. K. dėl įsiskolinimo išieškojimo pagal atsakovo korespondencijos gavimo adresą ir grąžino jį ieškovui kaip neteismingą šiam teismui (b.l. 74), be kita ko nurodydamas, jog iš teismui pateiktos LR Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM pažymos turinio matyti, jog atsakovas Z. K. 1999-12-21 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), t.y. teritorijoje, priklausančioje Vilniaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai (CPK 29 str.). Todėl šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti ieškovo ieškinį yra akivaizdžiai ribojama ieškovo teisė į teisminę gynybą (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., EŽTK 6 str., Tesimų įstatymo 4 str., CPK 4 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė bylų teismingumą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir DNSB „Pajūrio rugelis” ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.