- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1-1472-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. kovo 3 d. apie 23.00 val. Erfurto gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 30 A. J. vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,62 promilės etilo alkoholio.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio išvakarėse jis su J. K. kavinėje gėrė alų, viskį. Jis išgėrė nemažą kiekį alkoholio. Apie 23 val. kavinėje dirbusios padavėjos jis paprašė, kad ši parvežtų jį ir J. K. namo. Su J. K. būdami lauke jie laukė padavėjos. Kadangi lauke buvo šalta, jis sėdo prie savo automobilio vairo ir užvedė automobilio variklį. Automobilis pradėjo riedėti atgal. Automobiliui sustojus jis pavažiavo apie 5 metrus į priekį ir tuo metu priėjo policijos pareigūnai. Tuo metu už automobilio vairo sėdėjo J. K., kadangi su pastaruoju jis apsikeitė vietomis. Jis negali pasakyti, kodėl jis iš vairuotojo vietos persėdo į keleivio sėdynę. Jis nėra linkęs vairuoti girtas, nes jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Jis dirba transporto vadybininku, be to, jam reikia lankyti mamą ir močiutę. Automobilis priklauso jo mamai, tačiau automobiliu naudojasi jis, kadangi jis prisidėjo prie šio automobilio įsigijimo. Jo mama turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau dirba nuo ryto iki vakaro, todėl jam kartais tenka močiutę nuvežti į medicinos įstaigas. Savo elgesį jis vertina labai blogai. Jis supranta, kad jam bus uždrausta vairuoti transporto priemones ir jis negalės padėti artimiems žmonėms. Dėl to jis darbe turės problemų, žlugo jo karjera. Šis įvykis neigiamai paveikė jo gyvenimą. Jis gyvena su tėvu apie 20 metų, tėvu pasitiki, todėl prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį tėvo atsakomybei pagal laidavimą.
Teisiamojo posėdžio metu A. J., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 21.00 val. kartu su draugu Justu automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo į piceriją, esančią Erfurto g. 30, Vilniuje. Minėtas automobilis priklauso jo mamai. Picerijoje jie gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi jis buvo išgėręs, jis paprašė padavėjos, vardu R., kad ši nuvežtų jį minėtu automobiliu į namus. Jis nepamena, ar R. sutiko jį nuvežti namo. Jis su Justu išėjo iš picerijos ar atsisėdo į automobilį. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, Justas sėdėjo keleivio vietoje. Būdami automobilyje jis su Justu gėrė alų. Jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis nepamena, kas vyko toliau. Jis atsimena, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 46, 48-49).
Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 19 val. jis kartu su pažįstamu, vardu A., pastarojo vairuojamu automobiliu „Volvo“ atvažiavo į piceriją, esančią Erfurto g. 30, Vilniuje. Picerijoje jis ir A. gėrė alkoholį. Apie 23 val. jis su A. susiruošė vykti į namus. A. pasakė važiuosiantis automobiliu, kuriuo atvyko į piceriją. Jis tam prieštaravo, kadangi jis pats jautėsi apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, todėl manė, kad ir A. yra neblaivus. Jis primygtinai siūlė A. palikti automobilį aikštelėje prie picerijos, o namo parvažiuoti taksi, tačiau A. su jo pasiūlymu nesutiko, patikino, kad gerai jaučiasi bei gali vairuoti, ir nuėjo į automobilį. Jis dar kartą paprieštaravo, tačiau A. nesiklausė. Visą tai girdėjo picerijos darbuotojai ir aplinkiniai žmonės. Jiems besiginčijant A. sėdo už automobilio vairo, o jis, matydamas agresyvų A. elgesį ir neadekvatumą bei nenorėdamas A. palikti vieno tokioje būsenoje, sėdo į automobilio keleivio vietą. Jam bandant A. perkalbėti, kad šis nevairuotų, A. vis tiek užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Automobiliui pavažiavus atbuline eiga apie 20 metrų jis pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Jis suprato, kad automobilis į kažką atsitrenkė. Po smūgio A. staigiai perjungė pavarą ir apie keletą metrų pavažiavo į priekį, sakydamas, kad nieko tokio neįvyko ir tinkamai perstatys automobilį. Tuo metu jis pradėjo šaukti ant A., sakydamas, kad šis nedelsiant sustotų ir liptų iš automobilio. Buvo stresinė situacija, kadangi jis nematė, į ką atsitrenkė automobilis. Jis išsigando, kad A. galėjo kliudyti žmogų ar kitą objektą ir toliau vairuodamas gali sukelti dar didesnę grėsmę tiek jam, tiek kitiems asmenims. Jam pradėjus šaukti ir vyti lauk A. iš automobilio, A. nenoromis išlipo iš automobilio, palikdamas automobilį su įjungtais prietaisais. Matydamas situacijos pavojingumą jis taip pat išlipo iš automobilio, skubiai apėjo automobilį iš galo. Eidamas jis pamatė, kad automobilis buvo atsitrenkęs į metalinį stulpelį. Tam, kad A. toliau nevairuotų, jis atsisėdo į vairuotojo vietą. Atsisėdęs į vairuotojo vietą jis norėjo rasti ir paimti automobilio užvedimo raktelius, suprasti, ar variklis veikia, užtraukti automobilio rankinį stabdį. Jis darė viską, kad automobilis toliau nevažiuotų. Įsėdus į automobilį jam užtruko šiek tiek laiko susigaudyti, ar variklis veikia, surasti, kaip įjungti stovėjimo stabdį, kadangi automobilis turėjo beraktę užvedimo sistemą ir elektroninį rankinį stabdį. Visa tai užtruko apie 30 sekundžių. Iš karto po to prie automobilio priėjo policijos pareigūnas ir nurodė išlipti iš automobilio, ką jis iš karto ir padarė. Visą tą laiką A. stovėjo greta automobilio, niekur nesiruošė važiuoti. Jei A. būtų norėjęs važiuoti, jis būtų sėdęs į keleivio vietą ir važiavęs kartu. Jis akcentuoja, kad jis nebandė važiuoti automobiliu. Jam atsisėdus į vairuotojo vietą automobilis iš savo stovėjimo vietos nepajudėjo nei priekine, nei atbuline eiga. Policijos pareigūnai matė, kad automobilį vairavo A.. Pastarasis iš pradžių ir pats to neneigė, tačiau vėliau persigalvojo ir pradėjo sakyti automobilio nevairavęs. Jis mano, kad įvyko nesusipratimas ir jo veiksmai nepagrįstai vertinami kaip nusikalstami, nors jis yra įsitikinęs, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi buvo būtina nedelsiant nušalinti A. nuo vairavimo, nes A. tolimesnis vairavimas kėlė grėsmę. Jis nori paminėti, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas ir buvo ribotas matomumas. Jis mano, kad pareigūnas galėjo suklysti nurodydamas automobilio judėjimo faktą, kai jis sėdėjo automobilio vairuotojo vietoje (b. l. 41, 44).
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. parodė, kad jis dirba duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2019 m. kovo 3 d. apie 23.00 val. patruliavimo su vyriausiaisiais patruliais V. G. ir K. K. metu buvo gautas pranešimas, kad šalia picerijos, esančios Erfurto g. 30, Vilniuje, neblaivus asmuo bando važiuoti pilkos spalvos automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą šalia picerijos „Pica Max“ stovėjo automobilis, kuriame jokių asmenų nebuvo. Vėliau prie pastato, esančio Erfurto g. 15, Vilniuje, buvo pastebėtas iš picerijos automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantis minėtas automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galine dalimi atsitrenkė į metalinį automobilių stovėjimo aikštelės stulpelį, šio nepagadino ir iš karto pradėjo į priekį bei už kelių metrų sustojo. Iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, A. J.. Pamatę, kad automobilis atsitrenkė į stulpelį, jis su V. G. nedelsdami pradėjo eiti link minėto automobilio, o K. K. į aikštelę važiavo su tarnybiniu automobiliu. Priėjęs prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo vairuotojo vietoje sėdintį kitą vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, J. K.. Jo akivaizdoje minėto automobilio variklis buvo įjungtas, automobilis judėjo atbuline eiga apie du metrus. Tuo metu pirmasis automobilio vairuotojas A. J. buvo šalia automobilio. Su kolegomis priėjęs prie minėto automobilio jis pareikalavo, kad antrasis automobilio vairuotojas J. K. išjungtų automobilio variklį ir išliptų iš automobilio. J. K. išlipo iš automobilio, tačiau variklio neišjungė, todėl jis atsisėdęs į automobilį išjungė variklį. Buvo įjungta atbulinė pavara. Abu automobilio vairuotojai akivaizdžiai buvo neblaivūs, nuo pastarųjų sklido alkoholio kvapas, šie svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Vairuotojų blaivumą patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0439, A. J. 23.39 val. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas, o J. K. 00.06 val. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas. Iš pradžių abu vairuotojai neigė vairavę automobilį. Bendraujant su J. K. šis paaiškino, kad automobilį vairavo bei į metalinį automobilių stovėjimo aikštelės stulpelį atsitrenkė A. J., o jis- J. K. tik atsisėdo už minėto automobilio vairo, norėdamas automobilį sustabdyti, kadangi pastarasis riedėjo atgal. Atstumas nuo įvykio vietos, esančios Erfurto g. 30, Vilniuje, ir vietos, esančios Erfurto g. 15, Vilniuje, kur buvo vykdoma stebėsena, buvo apie 20 metrų. Jis tiksliai negali nurodyti, ar J. K. vairavo automobilį, kadangi buvo tamsus lietingas paros metas. Būdamas prie tarnybinio automobilio jis matė, kad ties picerija „Pica max“ A. J. apsikeitė vietomis su J. K.. Jis aiškiai matė, kad A. J. vairuodamas automobilį nuvažiavo apie 10 metrų. J. K. ir A. J. buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 10-14).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašą, darytą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio A. T. turėta vaizdo kamera „Body cam Transcen DBP 20“, nustatyta, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. T. ir vyriškio. Vyriškis pokalbio metu policijos pareigūnui aiškina, kad automobilis riedėdamas atgal atsitrenkė į stulpelį, o jis sėdėjo keleivio vietoje (b. l. 19-20).
Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašą, pateiktą VšĮ „Lazdynų poliklinika“, nustatyta, kad vaizdo įraše užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė prie pastato, esančio Erfurto g. 30, Vilniuje. Automobilis važiuoja atbuline eiga, po ko atsitrenkia į apsauginį stulpelį ir sustoja. Po to automobilis važiuoja į priekį ir vėl sustoja. Iš automobilio keleivio vietos išlipa pirmasis vyras ir prieina prie vairuotojo vietos. Iš vairuotojo vietos išlipa antrasis vyras, po ko į vairuotojo vietą atsisėda pirmasis vyras. Užsidega galiniai automobilio žibintai, automobilis stovi vietoje. Nuo VšĮ „Lazdynų poliklinika“ pusės per kelią eina policijos pareigūnas, kuris prieina prie minėto automobilio, taip pat privažiuoja policijos pareigūnų tarnybinis mikroautobusas (b. l. 17, 21-22).
Specialistas, ištyręs A. J. kraują, paimtą 2019 m. kovo 4 d. 00.35 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją 2,62 promilių etilo alkoholio (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad A. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat liudytojų J. K., A. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada, apžiūrų metu gauti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. kovo 3 d. apie 23.00 val. Erfurto gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 30 A. J. vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo 2,62 promilės etilo alkoholio.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
Šiai bylai reikšmingos teisės normos:
BK 281 straipsnio 7 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).
Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,
baudžiamas bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Minėta, kad A. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,62 promilės etilo alkoholio, taigi A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Teisiamojo posėdžio metu A. J. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį H. J. (H. J.) atsakomybei pagal laidavimą. A. J. nurodė, kad H. J. yra jo tėvas, jie gyvena kartu, tėvas jam yra autoritetas. Jie šneka dažnai, bendrauja, jis visada išklauso tėvo patarimų, mokymų. Po šio įvykio jis su tėvu šnekėjo daug, jis išklausė moralą, kad negalima to daryti, ir dabar jie apie tai šneka.
Teisiamojo posėdžio metu H. J. paprašė perduoti A. J. jo atsakomybei pagal laidavimą. Jis nurodė, kad jis yra atsakingas, sąžiningas, jo santykiai su sūnumi A. J. yra artimi, šilti, jie kartu gyvena, kartu rūpinasi buitimi, daug bendrauja, jis daro A. J. teigiamą įtaką, kalba, kokios galėjo būti pasekmės. A. J. supranta, ką padarė, ir labai dėl to išgyvena. Jis žino, kad A. J. laikysis įstatymų, tikrai pasimokė.
Žemesnės instancijos teismas
1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.
A. J. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką A. J. padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. A. J. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. A. J. nėra teistas (b. l. 50), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 52), jis dirba (b. l. 51), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 107). A. J. automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo ne judriomis miesto gatvėmis, bet automobilių stovėjimo aikštelėje pavažiavo nedidelį- iki 10 metrų atstumą, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog A. J., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju sutinka būti A. J. tėvas H. J.. H. J. nėra teistas (b. l. 104), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 105-106). Kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats A. J., H. J. jam yra autoritetas, jis klauso H. J. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad H. J. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas sūnui A. J., su kuriuo kartu gyvena, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus H. J., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo H. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:
BK 41 straipsnis:
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
Žemesnės instancijos teismas
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
Žemesnės instancijos teismas
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.
6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
Žemesnės instancijos teismas
BK 68 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).
1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.
1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Žemesnės instancijos teismas
2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:
Žemesnės instancijos teismas
1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;
2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
A. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad A. J., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad A. J. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalyje buvo numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija A. J. kraujyje (2,62 promilės) daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi A. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui- dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 4 d., t. y. nuo dienos, kai A. J. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. 01269757 paėmimas.
Teismas taip pat pažymi, kad A. J. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. sausio 17 d. priklauso J. J. (b. l. 24), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo.
Minėta, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Visgi vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika dėl automobilių, kuriais buvo padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje padaryti nusikaltimai, konfiskavimo atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018), teismas turi pagrindo teigti, kad automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nagrinėjamu atveju neatitiktų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties: minėta, kad A. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, A. J. automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo ne judriomis miesto gatvėmis, bet automobilių stovėjimo aikštelėje pavažiavo nedidelį- iki 10 metrų atstumą, A. J. yra padaręs tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad A. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtų nesuderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas A. J. suderinamas su kita A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemone- uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones, šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas galėtų taisomai veikti A. J., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 119 straipsnis.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. skirtos kardomosios priemonės- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 56-59), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš A. J. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:
1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;
2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;
3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;
4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;
5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.
Kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšminga medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
A. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo H. J. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 4 d., ir 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 („Luminor Bank AS“ Lietuvos skyrius), nurodant gavėją- „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“, juridinio asmens kodą- „188604955“, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
A. J. skirtas kardomąsias priemones- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti reikšmingą medžiagą.
Išaiškinti A. J. ir H. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti A. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.