Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. D., N. K., E. S., T. M., A. N., R. J., J. S., A. G., E. Ž., A. Š., O. P., A. P., S. S., L. D., M. T., O. M., E. M., T. U., Ž. M., A. S., M. P., V. P. įgalioto asmens J. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilutės būstas“ dėl 4729,94 Eur nepagrįstai paimtų lėšų ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ištaisyti ieškinio trūkumus.

10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis).

11. CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka, t. y. CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytas 10 dienų terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti ieškinį, pasirašytą visų ieškovų (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas), arba pateikti notarine tvarka patvirtintus ieškovų įgaliojimus J. S. atstovauti ieškovams teisme pagal pavedimą (CPK 56, 57 straipsniai).

13. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys ir (arba) per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Bylos vedimas pirmiausia reiškia ieškinio ar kito procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas, pateikimą (CPK 5 straipsnio 3–4 dalys). Prie ieškinio ar kito procesinio dokumento, jeigu tokį dokumentą dalyvaujančio byloje asmens vardu pateikia atstovas, turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas (CPK 111 straipsnio 5 dalis). Teismas, spręsdamas ieškinio (kito procesinio dokumento) priėmimo klausimą, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar atstovas turi teisę veikti suinteresuoto asmens vardu (kaip suinteresuotumas suprantamas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį).

14. Apeliantui argumentuojant, jog jis ieškovams atstovauja jungtinės veiklos sutarties ir susirinkimo protokolo pagrindu, pažymėtina, kad atstovavimas civiliniame procese yra speciali atstovavimo forma, kurią reglamentuoja CPK, o ne CK nuostatos. Atstovavimo civiliniame procese sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis (CK 6.756–6.765 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-695/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132–2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010), tačiau atstovavimas civiliniame procese skiriasi nuo atstovavimo materialiojoje civilinėje teisėje, nes skiriasi šių teisinių institutų pagrindu išduodamų įgaliojimų turinys ir apimtis. Civilinėje teisėje įgaliotojas gali laisvai pasirinkti įgaliotinį (fizinį ar juridinį asmenį), įgaliotinis veikia vienas įgaliotojo vardu ir gali atlikti tokius veiksmus, kurie tiesiogiai nurodyti pavedimo sutartyje (įgaliojime); o civiliniame procese įgaliotojui gali atstovauti tik fizinis asmuo, ir tik toks, kuris atitinka civilinio proceso normų reikalavimus, įgaliotinis gali veikti vienas arba įgaliotojas gali veikti kartu su įgaliotiniu ir įgaliotinio teises, veikiant įgaliotojo vardu, nustato ne tik įgaliojimo turinys, bet ir civilinio proceso normos. Taigi atstovavimo civiliniame procese sutarčiai CK normos gali būti taikomos tiek, kiek jos atitinka CPK normų nustatytus atstovavimo civiliniame procese reikalavimus ir jiems neprieštarauja.

15. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalį atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis (advokatai, advokatų padėjėjai) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. CPK 57 straipsnis nustato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (šio straipsnio 1 dalis); fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui (57 straipsnio 2 dalis); 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte (procesinio bendrininkavimo atveju) nurodytos atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas; jeigu teismo posėdžio protokolas nerašomas, įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (57 straipsnio 4 dalis), t. y. notarine tvarka.

16. Pažymėtina, kad kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų ir turi teisę savarankiškai vesti bylą (CPK 44 straipsnis).

17. Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu konstatuotina, jog apeliantas neįrodė, kad jis šioje byloje šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę ieškovams atstovauti teisme, t. y. kad jis turi teisę būti ieškovų atstovu pagal CPK 56 straipsnį, nes nepateikė CPK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančio įgaliojimo. Jungtinės veiklos sutartis ir protokolas pagrindžia įgaliotinio teisę atstovauti jungtinės veiklos dalyviams materialiuose, bet ne procesiniuose teisiniuose santykiuose šioje proceso stadijoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir nustatė ieškovams terminą ištaisyti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti visų ieškovų pasirašytą ieškinį arba pateikti notarine tvarka patvirtintus ieškovų įgaliojimus J. S. atstovauti jiems pagal pavedimą teisme arba pasirašyti ieškinį visiems ieškovams, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista ir nustatytinas terminas ieškovams ištaisyti ieškinio trūkumus (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Ieškovams išaiškintina, kad siekdami tinkamo savo procesinių teisių įgyvendinimo jie turi teisę pasinaudoti advokato arba, jeigu tam yra sąlygos, valstybės garantuojama teisine pagalba.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai pagrįsti ir neturi reikšmės bylai šioje proceso stadijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nustatyti ieškovams terminą iki 2019 m. kovo 14 d. įskaitytinai ištaisyti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti visų ieškovų pasirašytą ieškinį arba pateikti notarine tvarka patvirtintus ieškovų įgaliojimus J. S. atstovauti jiems pagal pavedimą teisme.

Neįvykdžius nutarties ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui.