- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-692-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00110-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Valiulienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- Ž. D.
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-692-280/2015
Vitalija Ragauskienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00110-2015-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-222-786/2015 pagal ieškovės J. P. ieškinį, atsakovui Ž. D., valstybės institucijai, teikiančiai išvadą, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2007 m. sausio 15 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį vaikams ir priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 87 eurus iki dukrų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad Anykščių rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 15 d. sprendimu iš atsakovo Ž. D. priteisė išlaikymą vaikams – dukroms D. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir K. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150 litų kiekvienai kas mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vaikų poreikiai padidėjo, nes vaikai paaugo, pasikeitė ir kiti materialiai poreikiai – drabužiai, higienos priemonės, maistas, laisvalaikio priemonės, taigi ir šie dalykai ženkliai pabrango. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas, be to, ieškovės pajamos taip pat sumažėjo, pragyvena iš socialinės pašalpos.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimo dalį ir nuo 2015 m. vasario 4 d. priteisė iš atsakovo Ž. D. dukros D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukros K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamų motinos J. P., išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 75 eurus kas mėnesį, mokamus iš darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių atsakovo pajamų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, kitą ieškinio dalį atmetė, iš atsakovo Ž. D. į valstybės biudžetą priteisė 22,50 euro žyminio mokesčio ir 3,06 euro pašto išlaidų bei 142,73 eurus teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad paaugus vaikams, jų poreikiai taip pat padidėja, be to, šalyje išaugo kainos, ir nurodė, kad šios aplinkybės yra visiems žinomos ir jų įrodinėti nereikia. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nedirba, registruota darbo biržoje, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, atsakovas dirba ir pajamų turi. Teismas taip pat atsižvelgė, kad atsakovas dar išlaiko mažametį vaiką, gimusį 2012 metais. Ieškovės ir atsakovo dukros gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovo dukra yra dar maža ir jos poreikiai yra mažesni nei kitų dukrų. Siekdamas užtikrinti vaikų interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga, teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir išlaikymo dydį pakeitė.
Šalies argumentai
Atsakovas Ž. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-222-786/2015 ir iš atsakovo priteisti dukros D. D., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukros K. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamų motinos J. P., išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 57 eurus iš darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių atsakovo pajamų iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo reikšmingos LAT praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai taikė įstatymus ir netinkamai vertino įrodymus, nevertino atsakovo argumentų ir įrodymų. Atsakovas nurodo visada vykdęs ir tebevykdantis teismo sprendimą dėl vaikų išlaikymo ir kas mėnesį mokantis po 43,44 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Jo gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 310,30 Eur iki 393,05 Eur. Šiuo metu atsakovas su sutuoktine D. D. augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, šeimoje dar auga (duomenys neskelbtini) gimęs D. D. sūnus S. S.. Atsakovas 2014 m. paėmė 10 000 Lt vartojimo kreditą ir kas mėnesį moka 74,84 Eur kredito grąžinimo įmokas. Atsakovo sutuoktinės atlyginimas yra apie 318 Eur. Nei atsakovas, nei jo sutuoktinė neturi jokio nekilnojamojo turto. Apeliantas nurodė, kad ieškovė niekada nėra niekur dirbusi, jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, ieškovė gyvena iš socialinių pašalpų, aktyviai neieško darbo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, neįvertino, kad ieškovė yra sveika ir darbinga, todėl gali įsidarbinti ir, gaudama atsakovo mokamą išlaikymą po 57 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai, pilnai išlaikyti dukromis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašoma pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-12-31 sprendimą, tačiau atsižvelgus į apeliacinio skundo aprašomąją ir motyvuojamąją dalis, teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas paduotas dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-04-30 sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
Apeliantas Ž. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo dukrų D. ir K. D. išlaikymui priteista po 75 EUR išmokų kiekvienai dukrai, mokamų kas mėnesį, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo finansines galimybes, nevertino, kad ieškovė taip pat gali dirbti ir išlaikyti dukras. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto argumentų.
Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu, patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje ieškovė ir atsakovas susitarė, kad nepilnamečių vaikų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), D. D., gim. (duomenys neskelbtini), K. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. D. (P.), o atsakovas Ž. D. įsipareigojo vaikų išlaikymui kas mėnesį mokėti po 150 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Po aštuonerių metų, 2015-02-04, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį, nustatytą Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimu, ir iš Ž. D. priteisti po 87 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybių, jog vaikams augant, jų poreikiai didėja, be to, šalyje nuo 2007 m. pakilo kainos, įrodinėti nereikia, nes jos savaime visiems žinomos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tiek maisto, drabužių, paslaugų kainos Lietuvoje per pastaruosius 8 metus pasikeitė, tiek, kad vaikų poreikiai laikui bėgant keičiasi, tačiau pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą, teismas privalo nustatyti vaiko poreikių dydį, t. y. abiejų tėvų vaikui skirtiną išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vyresnioji šalių dukra D. D. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, būrelių nelanko, sveika, specialiųjų poreikių neturi, jaunesnė K. D. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko dailės būrelį, specialiųjų poreikių neturi, tačiau jai diagnozuota astma, todėl kartais tenka vartoti vaistus (b. l. 15-16). Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tiek D. D., tiek K. D. išlaikymui kas mėnesį iš abiejų tėvų turėtų būti skiriama po 150 eurų kiekvienai – tokia suma užtikrins būtinas sąlygas vaikams vystytis, bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Vertindamas šalių dukrų išlaikymo naštos paskirstymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė: nei ieškovė, nei atsakovas neturi nekilnojamojo turto, tačiau atsakovas dirba ir gauna apie 429 Eur darbo užmokesčio (prieš mokesčius) kas mėnesį (b. l. 33), tuo tarpu ieškovė yra registruota Darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (b. l. 26). Sutiktina su apelianto argumentais, kad ieškovė yra sveika ir gali susirasti darbą bei gauti pajamas, taip pat pažymėtina, kad darbo neturėjimas ieškovės neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo dukras, tačiau nagrinėjimo momentu ieškovės pajamas sudaro tik kas mėnesį gaunama 47,92 Eur socialinė pašalpa (b. l. 27), todėl atsakovo finansinė padėtis yra geresnė. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka kasdieninė šalių dukrų priežiūra ir rūpinimasis jomis.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų. Teismas, įvertino, jog atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą, kurią išlaiko, todėl, nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės, D. ir K. D. išlaikymą teismas paskirstė lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui.
Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, jog, siekdamas pagerinti šeimos buitį, yra paėmęs vartojimo kreditą. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuos įrodymus atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepateikė atsiliepimo, neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, o tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus teikia tik su apeliaciniu skundu.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovas, paimdamas vartojimo kreditą vieno vaiko ir sutuoktinės buities gerinimui, negali pažeisti kitų savo vaikų teisių ir interesų – visų nepilnamečių vaikų padėtis turi būti vienoda, todėl vartojimo kredito sutarties sudarymas negali būti pagrindas mažinti dukrų išlaikymo dydį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris tenkintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.
Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad teismo sprendimu priteistas 75 Eur išlaikymas iš atsakovo, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienai iš dukrų, yra pagrįstas, atitinkantis vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.