- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- II-261-754/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05668-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Advokatai
- Povilas Juzikis
- Kategorijos
- 3.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo A. V. atstovui advokatui Povilui Juzikiui, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Daliui Bielskiui ir Mykolui Sadauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. V. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-04-04 nutarimo Nr. AM-VILN-56098814-16 panaikinimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyr. specialistas A. M. 2016-03-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 115487 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. V. pagal LR ATPK 51² str. 2 d. už tai, kad patikrinimo aktu 2015-12-14 Nr. VR-14.7-695 ir 2016-02-17 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-81 nustatyta, kad 2015-11-10 iš UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo išleistuvo Nr. 4 į Neries upę tekėjo paviršinės nuotekos, kuriuose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą medžiagų kiekį, taip pat 2015-11-19 iš Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginių tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą kiekį. 2015-12-11 iš nuotekų išleistuvų Nr. 9, 11, 18, 22, 28 į Neries upę tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą kiekį, nustatytą TIPK leidime Nr. VR-1.7-V-02-86. Taip pat 2015-12-22 iš UAB (duomenys neskelbtini)eksploatuojamų išleistuvių Nr. 9, 11, 22 ir 26 į Vilnios upę tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą kiekį. 2015-12-22 iš UAB (duomenys neskelbtini) Verkių paviršinio nuotekų valymo įrenginio tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leistiną medžiagų kiekį, kuris nustatytas 2008-12-31 išduotame TIPK leidime Nr. VR-4.7.-V-02-86. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-86 29 lentelėje nustatytas sąlygas ir LR Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. 01-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkto reikalavimus ir LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
2016-04-04 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento skyriaus vyresnysis specialistas Dalius Bielskis, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą Nr. AM-VILN-56098814-16, kuriuo A. V., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, pripažintas kaltu pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-86 29 lentelėje nustatytas sąlygas ir LR Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. 01-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 p. reikalavimus bei LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 dalies reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 2 d., jam paskirta administracinė nuobauda – 1302 Eur bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-04-04 nutarimą Nr. AM-VILN-56098814-16 kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojami lietaus nuotekų išleistuvai pagal projektą neturi teršalų valymo ar sulaikymo įrengimų. Dėl to šie lietaus išleistuvai nei techniniu, nei biologiniu būdu negali sulaikyti teršalų ištekėjimo į atitinkamai Vilnios ir Neries upes. Tokius nuotekų išleistuvus (be valymo įrenginių) eksploatacijai perdavė Vilniaus miesto savivaldybė, todėl už tai, kad juose nėra valymo įrenginių ir neišvalytos nuotekos gali patekti į aplinką, nei UAB (duomenys neskelbtini), nei įmonės direktorius A. V. nėra atsakingi. UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už lietaus nuotekų išvalymą tik per tuos valymo įrenginius, kurie yra suprojektuoti ir pastatyti pagal patvirtintus projektus bei priduoti bendrovei eksploatuoti. Šiuo metu yra parengtas Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros specialusis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-12-03 sprendimu Nr. 1-2136 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“, kuriuo išleistuvų savininkė Vilniaus miesto savivaldybė ateityje numato įrengti naujas paviršinių nuotekų valyklas, tokiu būdu siekdama realizuoti veiksmus, galinčius realiai užkirsti kelią taršos nuo gatvių ir kitų miesto teritorijų pateikimui į atvirus vandens telkinius. Šiuo atveju teršimo faktas nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo buvo konstatuotas būtent tuose išleistuvuose, kuriuose, kaip minėta, nėra vandens valymo įrenginių, taigi UAB (duomenys neskelbtini) ar jos darbuotojai už šiais išleistuvais išleidžiamo lietaus vandens kokybę nėra atsakingi. UAB „Grinda“ nėra tokių išleistuvų savininkė, o Vilniaus miesto savivaldybė neturi galimybių iš karto rekonstruoti visos miesto lietaus nuotekų infrastruktūros. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už teršalus, esančius lietaus nuotekose ir jų pašalinimą, patvirtina ir 2011-12-29 Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties NR. A72-2189(3.1.36-UK) tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turinys. Šia sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti šias privalomąsias paslaugas: [...], lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose [...]. Tarp teikiamų privalomų paslaugų lietaus nuotekų valymo paslaugos nėra. Vilniaus miesto savivaldybė UAB (duomenys neskelbtini) yra pavedusi tik prižiūrėti ir eksploatuoti lietaus nuotekų tinklus bei šalinti avarinių gedimų padarinius, tačiau nėra pavedusi valyti lietaus nuotekas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) tokios pareigos neturi. Nesant pareigos valyti nuotekas negali kilti atsakomybė už tai, kad nuotekos, kurios pateko į gamtą, buvo neišvalytos. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos esmė tvarkant lietaus nuotakyną sistemą yra ne jos valymas, o techninė perduotų įrenginių priežiūra ir avarinių situacijų šalinimas. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi jis nėra tinkamas subjektas, nes už aplinkos teršimą tiesiogiai atsakingas yra asmuo, išpylęs teršalus, kurie per lietaus nuotakyną pateko į aplinką. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) neturi jokių jai priklausančių ar eksploatuojamų taršos objektų, kurie patys savaime išleistų teršalus į aplinką. Nėra priežastinio ryšio tarp UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos ir nurodytų pasekmių, kadangi bendrovė nuotakyną eksploatuoja, t.y., ją techniškai prižiūri tik tokią, kokia ji pastatyta ir pripažinta tinkama naudoti, o lietaus vandens valymas, jei tokie valymo įrenginiai nėra sumontuoti nuotakyną, prie bendrovės veiklos nepriskiriamas. Be to, išduodant TIPK leidimą faktinė situacija UAB (duomenys neskelbtini) prižiūrimuose lietaus nuotekų išleistuvuose buvo tokia pati, kaip ir tariamo pažeidimo dieną - lietaus nuotekų išleistuvuose nebuvo teršalų valymo įrenginių, todėl bausti už tokių išleistuvų išleidžiamus į aplinką teršalus yra nelogiška. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymo Nr. Dl-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau -reglamentas) 30 p. nustatyta, jog išduodant taršos leidimus miestų ir miestelių bendrosiomis paviršinių nuotekų sistemomis surenkamų paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką, kai, vadovaujantis šio reglamento nuostatomis, nuotekos prieš išleidžiant į aplinką turi būti valomos, tačiau nuotekų tvarkymo sistema neturi valymo renginių, sistemos valdytojui prašant, laikinai (ne ilgiau kaip iki 2018 metų pabaigos) gali būti taikomos išimtys ir taršos leidimas išduodamas paviršinių nuotekų išleistuvus valdančiam asmeniui. Šiuo atveju, UAB „Grinda“ minėta išimtimi pasinaudojo ir jai buvo išduotas taršos leidimas. Paaiškino, jog TIPK leidimai yra išduodami nepaisant to, jog paviršinių nuotekų išleistuvuose nėra valymo įrenginių, tačiau tokiais atvejais yra mokami mokesčiai už aplinkos teršimą. UAB (duomenys neskelbtini), neturėdama galimybės ir pareigos įrengti valymo įrenginių Vilniaus miesto lietaus nuotekų išleistuvuose, nuolat moka mokesčius už aplinkos teršimą, tokiu būdu kompensuodama žalą gamtai, todėl nėra jokio pagrindo bausti UAB (duomenys neskelbtini) už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus, kurie jau yra kompensuoti sumokant už šią žalą nustatytus mokesčius. UAB (duomenys neskelbtini) moka padidinto tarifo mokesčius už TIPK leidime nurodytas normas viršijamas normas. Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis specialistas Dalius Bielskis dėl to paties pažeidimo, tuo pačiu pagrindu, tomis pačiomis aplinkybėmis ir to paties subjekto atžvilgiu priėmė net du nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, tai yra, nutarimą šioje byloje ir tos pačios dienos – 2016-04-04 nutarimą Nr. AM-VILN-56093449 administracinėje byloje Nr. 16056291038, kuris priimtas vadovaujantis 2015-10-14 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-594, ir dar vieną kartą skyrė A. V., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, 1302 Eur baudą, pagal LR ATPK 51² straipsnio 2 dalį. Iš esmės už ta pati nusižengimą yra baudžiama du kartus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nutarimus priėmęs specialistas iš esmės piktnaudžiavo ir tarnybine padėtimi - pagal LR ATPK 33 straipsnį, nes šiuo atveju išskyrė vieną iš tariamų pažeidimų ir užuot priėmė du nutarimus, o atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes A. V. atžvilgiu turėjo būti priimtas vienas nutarimas ir paskirta viena subendrinta bauda.
Pareiškėjo A. V. atstovas advokatas Povilas Juzikis posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais, prašė nutarimą ATP byloje panaikinti, o bylą nutraukti. Papildomai paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepavesta valyti nuotekas, ji tik eksploatuoja nuotekų tinklus, t. y. prižiūri tik lietaus nutekamuosius vandenis pagal 2012 m. sutartį su savivaldybe, vykdo jų kontrolę, ima mėginius, o kai leistinas teršalų kiekis yra viršijamas, sumoka padidintos taršos tarifu mokesčius iš savo lėšų. Jeigu pro vamzdį eina teršalai, tai UAB (duomenys neskelbtini) nieko dėta. Nutarime išvardintose gatvėse yra ne tik lietaus nutekamieji vandenys, bet yra buitinis nuotakynas, kuris persipina su šuliniais ir įteka į upę. Karoliniškėse ir Verkiuose valymo įrenginius UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuoja, bet ji neatsakinga, kokia tarša išeina iš jų. Be to, yra reglamentas, patvirtintas ministro įsakymu, kuriame pasakyta, kad neribojama tarša ir galima išduoti taršos leidimą, o pačiame leidime yra aptarta Karoliniškių valymo įrenginių rekonstrukcija, kurią atlieka savivaldybė, o to projekto įgyvendinimą UAB (duomenys neskelbtini) paskirta vykdyti tik 2016-04-19. UAB (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas yra su išimtimi, nes 31 punkte nustatyta, kaip apskaitomos paviršinės nuotekos. TIPK leidime 30 lentelėje nurodyta N ir yra Verkių valymo įrenginys, N1 yra numatomi Karoliniškių valymo įrenginiai, be to, nurodoma, kad leidimas išduotas su išimtimi, kad gali būti viršyta ta norma. UAB (duomenys neskelbtini) pagal savo funkcijas gali kontroliuoti taršos kiekius ir už juos sumokėti, o pagal 2016-04-19 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą jai pavesta įgyvendinti Karoliniškių valymo įrenginių projektą.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2008-12-31 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas UAB (duomenys neskelbtini) išdavė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-86, suteikiantį teisę rinkti paviršines (lietaus) nuotekas, jas valyti ir išleisti į atvirus vandens telkinius. TIPK leidimas koreguotas 2014-01-09. TIPK leidimo 29 lentelė nustato išleidžiamų į gamtinę aplinką paviršinių nuotekų užterštumą. Vilniaus RAAD VAKS atlikdami planinius į gamtinę aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų tyrimus nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) padarė TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, dėl ko buvo surašyti patikrinimo aktai 2015-12-14 Nr. VR-14.7-695 ir 2016-02-17, o 2016-03-21 įmonės direktoriui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pagal LR ATPK 51² str. 2 d.. Skundo argumentas, kad UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojami paviršinių nuotekų išleistuvai pagal projektą neturi teršalų valymo ar sulaikymo įrenginių, neatitinka faktinių aplinkybių, nes TIPK leidimo 30 lentelėje 4 eilutėje yra pateikta informacija apie taršos mažinimo priemones ir nurodyta, kad 1985 metais buvo įdiegta Karoliniškių paviršinių nuotekų valykla. TIPK leidimas suteikia UAB (duomenys neskelbtini) teisę rinkti, tvarkyti ir į gamtinę aplinką išleisti paviršines nuotekas. Vadovaujantis leidimu įmonė įgyja teisę reikalauti atlygio už paviršinių nuotekų tvarkymą iš įmonių ir organizacijų, kurių paviršinės nuotekos patenka į UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus. Pateikdama paraišką, kuri yra sudėtinė leidimo dalis, koreguoti TIPK leidimui įmonė pateikė dokumento priedų sąrašą, kuriame 10 numeriu yra pateikiamas įmonės abonentų sąrašas, kurių nemaža dalis įmonių pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymą Nr. Dl-193 dėl „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento“ yra priskiriamos galimai teršiamoms teritorijoms. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija byloje e3K-3-230-684/2016, pasisakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę rinkti aptartą atlyginimą už nuotekų šalinimo paslaugas iš vartotojų ar kitų asmenų, kurie valdo aplinkos taršos objektus ir naudojasi miesto nuotekų šalinimo tinklais. Įmonė, pateikdama paraišką koreguoti TIPK leidimą, pateikė dokumento priedų sąrašą, kuriame 13 numeriu yra pateikiama ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa, kur pateikiamas 2013-07-09 UAB (duomenys neskelbtini) raštas Nr. 203, kuriuo įmonė prašo neišbraukti iš TIPK leidimo stacionarių taršos šaltinių, nes nuolat atlieka paviršinių nuotekų tyrimus ir moka mokesčius. Skundo argumentas, kad asmuo eksploatuoja lietaus surinkimo įrenginius, kurie neturi valymo ir kad jie nėra atsakingi už išleistuvo į gamtinę aplinką išleidžiamus teršalus, neatitinka faktinių aplinkybių. UAB (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus RAAD pranešimą atsisakė koreguoti TIPK leidimą ir pasinaudojo teise iš Vilniaus mieste esančių įmonių ir įstaigų rinkti mokestį už paviršinių nuotekų tvarkymą, bet neturi pareigos nuotekų tvarkyti.
Atsiliepimas
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas posėdžio metu prašė skundo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nutarime nurodyta, kad pažeidžiant TIPK leidimo 29 lentelės reikalavimus iš Karoliniškių paviršinių nuotekų valyklos išleistuvo į gamtinę aplinką išleido nuotekas, kuriose suspenduotų medžiagų 71 mg/l. Taigi, paviršinės nuotekos patenka iš Karoliniškių paviršinės nuotekų valyklos, kurios paskirtis tai valyti. Paviršinių nuotekų valyklos reglamentas yra TIPK leidimo priede 2013-11-21, o ant Karoliniškių suspenduotų medžiagų sėsdintuvo eksploatavimo reglamento yra A. V. parašas. Taigi argumentas, kad nuotekos patenka be valymo, yra visiškai nepagrįstas. Svarbus nuotekų tvarkymo reglamento 27 punkto reikalavimas, kuris paneigia argumentą, kad galima teršti aplinką kiek nori. Taip pat atkreipė dėmesį į Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., pagal jį Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas išduodamas leidimą UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. pasiūlė jiems koreguoti TIPK leidimą ir išbraukti iš taršos leidimo kontrolės leidimo objektus, kuriuose susidarančios nuotekos be valymo išleidžiamos į gamtinę aplinką. UAB (duomenys neskelbtini) raštas patvirtina faktą, kad jie atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad jie savo pareigas vykdo tinkamai, laikysis TIPK leidimo sąlygų ir atliks visus nuotekų tyrimus, tačiau to nepadarė, tuo pagrindu ir buvo palikti visi nuotekų išleistuvai. UAB (duomenys neskelbtini) viso miesto teritorijoje pagal TIPK leidimo priedus turi 378 abonentus, iš kurių už nuotekų tvarkymą renka pinigus ir atitinkamai atsiskaito, tai jiems neapsimoka išsibraukti jų iš taršos įmonių leidimo, nes tada jie neteks ir šios teisės rinkti už tai pajamas. Tai patvirtina ir Aukščiausiojo teismo nutartis dėl konflikto tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir degalinės UAB (duomenys neskelbtini). TIPK 29 lentelėje nustatyti normatyvai, kurių įmonė turi laikytis. Juos įmonė pažeidė ir už tai A. V. surašytas nutarimas. Tarša Karoliniškėse atsiradusi, nes UAB (duomenys neskelbtini) netinkamai eksploatuoja paviršinių nuotekų valyklą, už šį įrenginį atsakinga UAB (duomenys neskelbtini), ten nuotekos privalo būti valomos. Kitur nuotekos išleidžiamos be valymo, bet dėl kitų įrenginių įmonė turėjo teisę išsibraukti iš TIPK leidimo. Kiekvienam išleistuvui yra nustatytas normatyvas. Į Vilnios upę išleidžiamos nuotekos Malūnų g. nuotekos neturi būti išvalytos, jos surenkamos nuo važiuojamųjų dalių teritorijos, nuo galimai teršiamų objektų teritorijos, todėl UAB (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga, turėtų nusistatyti, iš kur užterštos nuotekos patenka į jų eksploatuojamus tinklus. Nuotekų valyklos yra Verkių g. ir Karoliniškėse, bet vis tiek išleidžia užterštą vandenį. Karoliniškių valymo įrenginiai yra savivaldybės turtas, jais disponuoja savivaldybė, o sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įpareigota jas eksploatuoti, kad valymo įrenginiai funkcionuotų tinkamai pagal sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).
Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, nagrinėdamas bylą teismas vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.).
LR ATPK 51 ² str. 2 d. numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Už šio pažeidimo padarymą piliečiams gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 579 eurų, pareigūnams - nuo 579 iki 1158 eurų ir juridinių asmenų vadovams - nuo 868 iki 1737 eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Skundžiamu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu A. V. skirta administracinė nuobauda už LR ATPK 51² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. dėl to, kad patikrinimo aktu 2015-12-14 Nr. VR-14.7-695 ir 2016-02-17 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-81 nustatyta, kad 2015-11-10 iš UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo išleistuvo Nr. 4 į Neries upę tekėjo paviršinės nuotekos, kuriuose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą medžiagų kiekį, taip pat 2015-11-19 iš Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginių tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą kiekį. 2015-12-11 iš nuotekų išleistuvų Nr. 9, 11, 18, 22, 28 į Neries upę tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą kiekį, nustatytą TIPK leidime Nr. VR-1.7-V-02-86. Taip pat 2015-12-22 iš UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamų išleistuvių Nr. 9, 11, 22 ir 26 į Vilnios upę tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą kiekį. 2015-12-22 iš UAB (duomenys neskelbtini) Verkių paviršinio nuotekų valymo įrenginio tekėjo paviršinės nuotekos, kuriose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leistiną medžiagų kiekį, kuris nustatytas 2008-12-31 išduotame TIPK leidime Nr. VR-4.7.-V-02-86. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD išduoto TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-02-86 29 lentelėje nustatytas sąlygas ir LR Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. 01-193 patvirtintų Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 18 punkto reikalavimus ir LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Iš pareiškėjo A. V. atstovo advokato P. Juzikio paaiškinimų matyti, kad UAB „Grinda“ nepavesta valyti nuotekas, ji tik eksploatuoja nuotekų tinklus, t. y. prižiūri tik lietaus nutekamuosius vandenis pagal 2012 m. sutartį su savivaldybe, vykdo jų kontrolę, ima mėginius, o kai leistinas teršalų kiekis yra viršijamas, sumoka padidintos taršos tarifu mokesčius iš savo lėšų. Karoliniškėse ir Verkiuose valymo įrenginius UAB (duomenys neskelbtini) eksploatuoja, bet ji neatsakinga, kokia tarša išeina iš jų. Be to, yra reglamentas, patvirtintas ministro įsakymu, kuriame pasakyta, kad neribojama tarša ir galima išduoti taršos leidimą, o pačiame leidime yra aptarta Karoliniškių valymo įrenginių rekonstrukcija, kurią atlieka savivaldybė, o to projekto įgyvendinimą UAB (duomenys neskelbtini) paskirta vykdyti tik 2016-04-19. UAB (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas yra su išimtimi, nes 31 punkte nustatyta, kaip apskaitomos paviršinės nuotekos. TIPK leidime 30 lentelėje nurodyta N ir yra Verkių valymo įrenginys, N1 yra numatomi Karoliniškių valymo įrenginiai, be to, nurodoma, kad leidimas išduotas su išimtimi, kad gali būti viršyta ta norma.
Iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovų paaiškinimų matyti, kad pagal TIK leidimo reikalavimus UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakinga už tai, jog iš netinkamai eksploatuojamų Karoliniškių ir Verkių paviršinių nuotekų valyklų ištekėjo neišvalytos nuotekos, nes už šiuos įrenginius ji yra atsakinga. Nors valymo įrenginiais disponuoja savivaldybė, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) sutartimi įpareigota jas eksploatuoti. Pažymėjo, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, išduodamas leidimą UAB (duomenys neskelbtini), 2013 m. pasiūlė jiems koreguoti TIPK leidimą ir išbraukti iš taršos leidimo kontrolės leidimo objektus, kuriuose susidarančios nuotekos be valymo išleidžiamos į gamtinę aplinką, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė, tuo pagrindu ir buvo palikti visi nuotekų išleistuvai, o UAB (duomenys neskelbtini) pagal TIPK leidimo priedus turi 378 abonentus, iš kurių už nuotekų tvarkymą renka pinigus.
Iš bylos nagrinėjamo metu pateiktų dokumentų matyti, 2011-12-29 UAB (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarė Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2189(3.1.36-UK), kuria UAB (duomenys neskelbtini), be kitų privalomųjų paslaugų, įsipareigojo teikti ir šias paslaugas: lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą bei avarinių gedimų padarinių likvidavimą lietaus nuotakyno tinkluose. Iš šios Privalomųjų paslaugų teikimo sutarties matyti, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra UAB (duomenys neskelbtini) pavedusi, o ši nėra įsipareigojusi valyti lietaus nuotekas. UAB (duomenys neskelbtini), sutinkamai su šios Privalomųjų paslaugų sutarties reikalavimais, privalo tik prižiūrėti ir eksploatuoti lietaus nuotekų tinklus bei šalinti avarinių gedimų padarinius.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) nėra atsakinga už teršalų patekimą į aplinką iš jos eksploatuojamų paviršinių lietaus nuotekų išleistuvų, kadangi ji yra atsakinga tik už jų priežiūrą ir eksploatavimą, ji nevykdo nuotekų valymo.
Taip pat pažymėtina, kad nors institucijos atstovas ir nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakinga dėl to, kad dėl netinkamai eksploatuojamų Karoliniškių ir Verkių paviršinių nuotekų valyklų ištekėjo neišvalytos nuotekos, tačiau nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra įpareigota valyti lietaus nuotekas, o tik prižiūri išleistuvus, šalina avarinius gedimus, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad Karoliniškių ir Verkių valymo įrenginiai neatitinka šiuolaikinių technologijų reikalavimų (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. VR-4.7-V-02-86 nurodyta, kad Karoliniškių paviršinių nuotekų valymo įrenginiai įdiegti 1985 m., o Verkių paviršinių nuotekų valymo įrenginiai įdiegti 1994 m), dėl ko iš išleistuvių išteka neišvalytos paviršinės nuotekos, todėl buvo pritarta regioninės svarbos projektui - Vilniaus miesto paviršinių nuotekų infrastruktūros plėtros projektui „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, kurį įgyvendinti UAB (duomenys neskelbtini) paskirta tik 2016-04-19 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu.
Be to, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, UAB (duomenys neskelbtini) moka mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, kas patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad UAB (duomenys neskelbtini), neturėdama galimybės ir pareigos įrengti valymo įrenginių Vilniaus miesto lietaus nuotekų išleistuvuose, nuolat moka iš taršos subjektų surinktus mokesčius už aplinkos teršimą, tokiu būdu kompensuodama žalą gamtai, t. y. moka padidinto tarifo mokesčius už TIPK leidime nurodytų normų viršijamas normas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. kaltės iš nutarime nurodytų išleistuvų į upę tekėjo paviršinės nuotekos, kuriuose esančių suspenduotų medžiagų kiekis viršijo didžiausią leidžiamą medžiagų kiekį ir dėl to jis turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 51² str. 2 d.
Nesant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 2 d., įvykio ir sudėties, jo atžvilgiu priimtas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-04-04 nutarimas Nr. AM-VILN-56098814-16, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 2 p., 4 d., 6 d., 302², 302⁴ str. str., teismas
nutarė:
Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti.
Panaikinti 2016-04-04 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. AM-VILN-56098814-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. V. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.