- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- R-8-662/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00051-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atmesti skundą kaip nepagrįstą.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos Respublikos vyriausioji tinkimų komisija
- Pareiškėjas
- Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai Nendrė Černiauskienė, Tauras Jakelaitis, Zigmas Vaišvila
- Kategorijos
- 5.5Referendumas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
dalyvaujant pareiškėjams piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriams N. Č. ir Z. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č., T. J. ir Z. V. skundą Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai N. Č., T. J. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. liepos 5 d. padavė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. Sp-171 „Dėl atsisakymo įregistruoti iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui paskelbti“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti sprendimą iš esmės, t. y. įpareigoti VRK įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę (toliau – ir iniciatyvinė grupė) privalomajam referendumui paskelbti ir patvirtinti šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą, nustatyti, kad iniciatyvinės grupės teikimu iniciatyvinės grupės koordinatoriais skiriami N. Č., T. J. ir Z. V.. Pareiškėjai skunde nurodo, kad:
1.1. Sprendimas naikintinas dėl jo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Ši teisės norma nustato, kad prašymą pasirašę grupės nariai ir atvykę į VRK posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą. Po šios procedūros ir diskusijų atsakovas balsuoja dėl priimamo sprendimo. Pareiškėjai pažymi, kad jie kol kas negavo 2021 m. birželio 29 d. VRK posėdžio protokolo. Tačiau posėdžio video įrašas https://www.youtube.com/watch?v=aQi9EBPODSM patvirtina, kad, svarstant pirmąją piliečių iniciatyvą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio ir 147 straipsnio keitimo (toliau– ir Iniciatyva Nr. 1) į posėdį atvykę Iniciatyvos Nr. 1 piliečių referendumo iniciatyvinės grupės nariai patvirtino šią jų iniciatyvą, po ko Referendumo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka VRK balsavo ir priėmė sprendimą dėl Iniciatyvos Nr. 2. Tačiau dėl Iniciatyvos Nr. 2, kurią registruoti atsisakyta skundžiamu Sprendimu, Referendumo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto patvirtinimo atsakovas nevykdė, nors atvykusius Iniciatyvos Nr. 2 grupės narius registravo. Tokiu būdu atsakovas pažeidė nurodytos teisės normos imperatyvų reikalavimą VRK posėdyje, kuriame balsuojama dėl VRK pateiktos piliečių Iniciatyvos Nr. 2, ją patvirtinti. Be šio patvirtinimo balsavimas dėl Sprendimo priėmimo negalėjo vykti. Posėdžio video įrašas patvirtina, kad grupės koordinatoriai atkreipė į tai VRK narių dėmesį, jie dėl to tarėsi, bet apsisprendė pažeisti šią teisės normą.
1.2. VRK 2021 m. birželio 29 d. posėdžio video įrašas patvirtina, kad, diskutuojant dėl grupės prašymo Referendumo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimo į šį posėdį atvykusiems grupės nariams patvirtinti jų Iniciatyvą Nr. 2, VRK narė O. K., rodydama į ekrane paskelbtą sprendimo projektą, argumentavo, kad tai yra sprendimas atsisakyti registruoti šią grupės iniciatyvą, dėl ko nereikia į VRK posėdį atvykusių grupės narių patvirtinimo, nes sprendimas yra neigiamas. Grupės koordinatoriams atkreipus VRK dėmesį, kad tuo O. K. pasakė savo nuomonę apie būsimą atsakovo sprendimą, t. y. koks jis bus, grupės atstovai pasiūlė O. K. nusišalinti nuo balsavimo. Šiai VRK narei atsisakius tai padaryti, VRK balsavo ir vieningai priėmė Sprendimą, atitinkantį paruoštą jo projektą. Tokiu būdu atsakovas patvirtino, kad buvo šališkas, priimdamas sprendimą, turėjo išankstinę nuomonę. Atsakovas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjų posėdžio metu atsakovui raštu pateiktą grupės nuomonę dėl sprendimo projekto nepagrįstumo. Pareiškėjų manymu, ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovo šališkumą ir išankstinės nuomonės turėjimą dėl būsimo sprendimo.
1.3. Atsakovas nepaneigė pareiškėjų argumentų, pateiktų jos rašytinėje nuomonėje, Sprendime neįvertinti grupės siūlomo priimti Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų projekto (toliau – ir Įstatymo projektas) esminės nuostatos ir net turinys. Šio Įstatymo projektas atitinka Referendumo įstatymo 7 straipsnio reikalavimus įstatymo projektui, iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, dera su Konstitucijos nuostatomis, yra aiškus, neklaidinantis, neapima kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusių klausimų, kelių tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų, atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.
1.3.1. Atsakovo nuomonė dėl teikiamo Įstatymo projekto neatitikimo Konstitucijos 58 straipsnio reikalavimams (pirmalaikių Seimo rinkimų rengimo Seimo nutarimu ar Respublikos Prezidento sprendimu Konstitucijos 58 str. numatytais atvejais) yra nepagrįsta. Pareiškėjų pateiktas konstitucinio įstatymo projektas neprieštarauja šiems Konstitucijos reikalavimams, nes reglamentuoja ne Konstitucijos 58 straipsnyje numatytus atvejus. Konstitucijos 9 straipsnis suteikia teisę Tautai referendumu spręsti svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus. Jei Konstitucija suteikia Tautai teisę priiminėti ir Konstitucijos pakeitimus bei pačią Konstituciją, tai nesuteikia atsakovui teisės administracine tvarka riboti Tautos teisės spręsti ir mažiau svarbius Tautai klausimus, jų tarpe ir pirmalaikių Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų klausimus. Tokia atsakovo nuomonė prieštarauja Konstitucijos 9 straipsniui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes, jei tokią teisę turi Tautos atstovai (Seimas), tai jos negali neturėti pati Tauta. Teisės dėl pirmalaikių Seimo ir / ar Respublikos Prezidento rinkimų atėmimas iš Tautos pažeistų Konstitucijos 2–4 straipsniuose numatytą Tautos suvereniteto principą. Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais 2020 m. liepos 30 d. nutarime.
1.3.2. Abstraktus atsakovo aiškinimas, kad siūlomas Įstatymo projektas grupės atstovų prašymu nederintas su Vyriausybės kanceliarija ir VRK, yra nepagrįstas, nes sprendimo priėmimo metu galiojanti Referendumo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis suteikė grupei teisę pasirinkti – grupės prašyme nurodyti, ar referendumui siūlomas projektas yra preliminarus ar galutinis referendumui siūlomo sprendimo tekstas. Ta aplinkybė, kad grupė nederino siūlomo Įstatymo projekto su Vyriausybės kanceliarija ir VRK, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pateiktas įstatymo projektas nedera su Konstitucija. Vadovaujantis pareiškėjai Referendumo įstatymo suteikta teise, ji šį projektą suderino su Konstitucija. Todėl atsakovo abstraktus, t. y. be argumentų, teiginys, kad Įstatymo projektas nederintas ir nedera su Konstitucija, yra nepagrįstas, konkretūs nesuderinamumo faktai nenurodyti, tokių pareiškėjų pateiktame konstitucinio įstatymo projekte nėra, VRK tokių nenurodė. Be to, grupė nurodė išskirtinės svarbos aplinkybę, kad dėl Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimo Seimas neįvykdė prievolės iki 2021 m. liepos 1 d. priimti Lietuvos Respublikos konstitucinį referendumo įstatymą. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nurodytu atveju nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje nebegalios 2018 m. gruodžio 20 d. redakcijos Referendumo įstatymas, tačiau nenurodyta, kurios redakcijos Referendumo įstatymas galios.
1.3.3. Pasak VRK, Konstitucinio įstatymo projekto 37 ir 38 straipsniai (dėl Tautos susirinkimo rinkimo) neatitinka Konstitucijos reikalavimų, kadangi juose yra reglamentuojama Konstitucijoje nenumatytos institucijos – Tautos susirinkimo – rinkimų tvarka, taip pat yra nepagrįsta, nes Konstitucijos 4 straipsnis nustato, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Konstitucijoje nėra pateiktas baigtinis Tautos atstovų sąrašas. Tautos susirinkimo narių (Tautos atstovų) rinkimas pagal jų pateiktą konstitucinį įstatymą numatomas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Šių aplinkybių išskirtinumą suponuoja tai, kad Tautos susirinkimas renkamas tik tuo atveju, jei Seimas ir Respublikos Prezidentas, pažeisdami Konstitucijos reikalavimus, atsisako vykdyti Tautos referendume priimtą Tautos sprendimą – pasirašyti šį konstitucinį įstatymą. Tautos susirinkimas veikia tik iki Seimo išrinkimo pagal Tautos referendume priimto šio Konstitucinio įstatymo nuostatas ir reikalavimus. Šiuo metu veikiantis Seimas yra išrinktas, pažeidžiant Konstitucijos 55 straipsnyje nustatytas lygias Seimo rinkimų teises.
1.3.4. VRK nuomonė dėl šio Įstatymo projekto neatitikimo kitiems šiuo metu galiojantiems įstatymams (Lietuvos Respublikos politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymui, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymui, Prokuratūros įstatymui, Seimo statutui, Teismų įstatymui, Seimo rinkimų įstatymui, kt. teisės aktams) taip pat yra nepagrįsta, nes neatkreiptas dėmesys į tai, kad referendume priimti siūlomas įstatymas yra konstitucinis, kuriuo nustatoma, kad po jo priėmimo kiti įstatymai ir teisės aktai galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam konstituciniam įstatymui. Siūlomas priimti įstatymas yra konstitucinis, t. y. turintis viršenybę prieš paprastus įstatymus. VRK nuomonė dėl Įstatymo projekte logiškai klaidingos nuostatos dėl 15 straipsnio 2 dalies nuostatų dėl teisėjų veiklos taip pat yra nepagrįsta, nes Tautai priėmus šį konstitucinį įstatymą, visos Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Seimo rinkimų įstatymo nuostatos galios tiek, kiek neprieštaraus šio konstitucinio įstatymo reikalavimams.
1.3.5. Atsakovas neatidžiai nagrinėjo ir vertino grupės pateiktą Įstatymo dėl Seimo rinkimų projektą, dalyje Sprendimo jį pavadindamas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymu ir juos abu lygindamas tarpusavyje. Tačiau siūlomas konstitucinis įstatymas dėl Seimo rinkimų nėra Seimo rinkimų įstatymas – šis siūlomas priimti referendume konstitucinis įstatymas nustatytų reikalavimus ne tik šiuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymui, bet ir kitiems šiuo metu galiojantiems įstatymams. Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime išaiškinta, kad Tauta referendume gali priiminėti konstitucinius įstatymus, kas patvirtina ir Tautos teisę keisti konstitucinius įstatymus bei jų sąrašą.
1.3.6. Nepagrįsta atsakovo nuomonė ir dėl apkaltos Seimo nariui rinkėjų iniciatyva. Siūlomas įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijos 74 straipsnio nuostatoms, nes grupės siūlomame Konstitucinio įstatymo projekte nustatyta, kad Seimo narys apkaltos būdu gali būti pašalinamas, jei šiurkščiai pažeidžia Konstituciją arba sulaužo priesaiką. Siūlomu priimti Konstituciniu įstatymu būtų nustatoma, kad priesaikos sulaužymu laikomas ir rinkimų programos nevykdymas Seimo narį išrinkusiems rinkėjams, dėl ko atitinkamai siūloma papildyti ir Seimo nario priesaikos tekstą. Todėl šiuo Konstitucinio įstatymo projektu nekeičiamas Konstitucijoje nustatytas imperatyvus reguliavimas dėl Seimo nario apkaltos, jam sulaužius priesaiką, nesukuriama jokia įstatymų kolizija ar tų pačių teisinių santykių reguliavimo dviprasmybė.
1.3.7. Pagal Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalis valdžios galias riboja Konstitucija ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o pagal Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šiuo atveju atsakovas be teisinio pagrindo neteisėtai pažeidžia ir nepagrįstai apriboja pareiškėjų konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą.
Šalies argumentai
2. Teismo posėdyje pareiškėjai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
II.
3. Atsakovas VRK atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo:
3.1. Nesutinka, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos Referendumo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos. VRK gavusi Įstatymo projektą, įvykdė Referendumo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus užtikrinti referendumui siūlomo Sprendimo (Įstatymo projekto) atitiktį Konstitucijai ir Referendumo įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, VRK parengė Sprendimo projektą. Iniciatyvinei grupei VRK Sprendimo projektas buvo pateiktas iš anksto elektroniniu paštu ir jiems turėjo būti žinomas, t. y. iniciatyvinė grupė žinojo, kad pagal parengtą Sprendimo projektą VRK posėdyje visų pirma bus sprendžiamas atsisakymo įregistruoti iniciatyvinę grupę klausimas, kadangi pateiktas Įstatymo projektas neatitiko Konstitucijos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. VRK posėdžio metu VRK pirmininkė iniciatyvinės grupės atstovams paaiškino, kad, jeigu pateiktas Sprendimo projektas nebus priimtas, t. y. jei VRK nepripažins, kad teikiamas Įstatymo projektas neatitinka Konstitucijos ir kitų teisės aktų reikalavimų, tuomet bus svarstomas klausimas dėl iniciatyvinės grupės registravimo ir iniciatyvinės grupės nariai bus kviečiami patvirtinti reiškiamą iniciatyvą ir galės patvirtinti savo palaikymą Įstatymo projektui. Kadangi VRK Sprendimo projektui pritarė, todėl toliau klausimas dėl iniciatyvinės grupės registravimo svarstomas nebuvo. Sprendimas buvo priimtas laikantis įstatymų reikalavimų.
3.2. Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad VRK ar atskiri VRK nariai buvo šališki dėl iniciatyvinės grupės. VRK yra kolegiali institucija ir Sprendimą priėmė vadovaujantis teisės aktais ir jame nurodytais motyvais. Komisijos narė O. K. posėdžio metu elgėsi nešališkai ir iniciatyvinės grupės atstovams pateikė paaiškinimą dėl Sprendimo projekto. VRK nariai prieš Sprendimo priėmimą susipažino su pareiškėjų pateikta rašytine nuomone, nes visiems VRK nariams ji buvo įteikta asmeniškai. Be to, nuomonėje nurodyti pareiškėjų argumentai buvo pagarsinti VRK posėdžio metu ir visi galėjo į juos atsižvelgti. VRK nariai balsavo pagal savo vidinį įsitikinimą.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjai skunde pateikia savo paaiškinimus, kurie neva paneigia VRK priimto Sprendimo motyvus (skundo 3.1–3.11 p.), tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėjai laisvai interpretuoja Konstitucijos nuostatas save galimai laikydami „Tauta“. Iš jų paaiškinimų darytina išvada, kad iš esmės pareiškėjai laiko, jog Įstatymo projektas nėra ribojamas jokių Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų reikalavimų. Tokia pareiškėjų nuomonė yra nepagrįsta. Įstatymo projektas neatitinka Konstitucijos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų tais argumentais, kurie yra nurodyti Sprendime. VRK, priimdama Sprendimą, vadovavosi Konstitucijoje ir teisės aktuose suformuluotais teisės principais, Sprendimą detaliai motyvavo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
3.4. Atsakovas pažymi, kad duomenis apie iniciatyvinės grupės narius į bylą yra pateikę patys pareiškėjai, kurie prie skundo pridėjo Įstatymo projektą ir po juo pasirašiusių Iniciatyvinės grupės koordinatorių ir narių vardus, pavardes, gimimo metus, parašus. Kitokių duomenų apie Iniciatyvinės grupės narius VRK neturi.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
5. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. Sp-171 „Dėl atsisakymo įregistruoti iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui paskelbti“ teisėtumas ir pagrįstumas bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui paskelbti ir patvirtinti šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą, nustatyti, kad iniciatyvinės grupės teikimu iniciatyvinės grupės koordinatoriais skiriami N. Č., T. J. ir Z. V. pagrįstumas.
6. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinė grupė, kurios koordinatoriai nurodyti N. Č., T. J., Z. V., kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu (prašymas VRK gautas 2021 m. birželio 15 d.) įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo galutinį tekstą. Prašyme nurodyta, kad po 1992 m. spalio 25 d. Tautos referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos vykę Seimo rinkimai dėl mišrios rinkimų sistemos taikymo (rinkimų vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose) pažeisdavo Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalies reikalavimą dėl lygios rinkimų teisės. Siekiant pašalinti šį Konstitucijos pažeidimą, Konstitucijos 9 straipsnio ir 69 straipsnio pagrindu pareiškėjai prašo įregistruoti piliečių referendumo iniciatyvinę grupę dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų priėmimo. Prašyme taip pat nurodyta, kad siūlomas įstatymo tekstas – galutinis, nes dėl Seimo neveikimo – konstitucinio Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo nepriėmimo iki 2021 m. liepos 1 d. – nebeliko laiko sprendimo tekstą derinti su VRK.
7. VRK, vadovaudamasi Referendumo įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir įvertinusi 2021 m. birželio 15 d. pateikto Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, privalomajam referendumui sprendimo dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų atitiktį teisės aktų reikalavimams, skundžiamu 2021 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. Sp-171 nusprendė atsisakyti įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, kadangi teikiamas Įstatymo projektas neatitinka Konstitucijos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, todėl neatitinka Referendumo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
8. Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu VRK Sprendimu, skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: (i) atsakovas pažeidė Referendumo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies imperatyvų reikalavimą VRK posėdyje, kuriame balsuojama dėl VRK pateiktos piliečių iniciatyvos, ją patvirtinti, o be šio patvirtinimo balsavimas dėl Sprendimo priėmimo negalėjo vykti; (ii) atsakovas, priimdamas Sprendimą, buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę; (iii) atsakovas neatsižvelgė ir Sprendime nepasisakė apie iniciatyvinės grupės pateiktą nuomonę dėl Sprendimo projekto pagrįstumo, nepaneigė nuomonėje pateiktų argumentų.
9. Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės įregistravimo tvarka įtvirtinta Referendumo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu) 11 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių referendumo paskelbimo iniciatyvos teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui iš ne mažiau kaip 15 piliečių, turinčių rinkimų teisę, sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė (toliau – grupė). Grupės atstovas atvyksta į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pateikia jai prašymą įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą bei preliminariai suderina klausimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio datos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytame grupės prašyme turi būti nurodyta: referendumo rūšis, preliminarus ar galutinis referendumui siūlomo sprendimo tekstas, taip pat grupės koordinatorius (koordinatoriai). Prašymą pasirašo visi grupės nariai ir atvykę į Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdį, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą.
10. Reikalavimai referendumui teikiamo sprendimo turiniui ir formai nustatyti Referendumo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią: 1) referendumui teikiamas sprendimas turi atitikti iš Konstitucijos kylančius reikalavimus. Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi referendumui teikiamą sprendimą suderinti su Konstitucijos nuostatomis; 2) referendumui teikiamas sprendimas turi būti pateikiamas aiškiai, neklaidinti, neapimti kelių tarpusavyje pagal turinį ir pobūdį nesusijusių klausimų, kelių tarpusavyje nesusijusių Konstitucijos pataisų ar įstatymų nuostatų; 3) referendumui teikiamas įstatymo projektas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus.
11. Referendumo įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina referendumui siūlomo sprendimo atitiktį Konstitucijai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Įvertinusi atitiktį šiems reikalavimams, Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl grupės registravimo ir piliečių parašų lapų išdavimo. Taigi, Vyriausiajai rinkimų komisijai šioje normoje įtvirtinti įgaliojimai vertinti, ar referendumui siūlomas sprendimas atitinka Konstitucijai ir Referendumo įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Tik po siūlomo sprendimo įvertinimo atitikties reikalavimams sprendžiamas klausimas dėl grupės įregistravimo.
12. Vertinant pareiškėjų argumentus, kad atsakovas pažeidė Referendumo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies imperatyvų reikalavimą VRK posėdyje, kuriame balsuojama dėl VRK pateiktos piliečių iniciatyvos, ją patvirtinti, o be šio patvirtinimo balsavimas dėl Sprendimo priėmimo negalėjo vykti, pirmiausia pažymėtina, kad ši teisės norma nereglamentuoja balsavimo procedūros, taip pat nenustato reikalavimo komisijos nariams balsuoti tik tuomet, kai visi grupės nariai, atvykę į VRK posėdį, patvirtina reiškiamą iniciatyvą paskelbti referendumą. Iš atsakovo atsiliepime pateiktų paaiškinimų matyti, kad VRK, vykdydama Referendumo įstatymo 11 straipsnio 9 dalies reikalavimus užtikrinti, kad referendumui siūlomas sprendimas (Įstatymo projekto) atitinka Konstitucijai ir Referendumo įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, parengė Sprendimo projektą, kurį iš anksto elektroniniu paštu pateikė iniciatyvinei grupei. Be to, pažymėtina, kad buvo parengtas neigiamas atitikties reikalavimams įvertinimas. Todėl esant tokiai situacijai nebuvo tikslinga iniciatyvinės grupės narių, atvykusių į VRK posėdį, klausti dėl patvirtinimo reiškiamai iniciatyvai paskelbti referendumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, Referendumo įstatyme nustatyta grupės registravimo tvarka nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista.
13. Atmestini pareiškėjų argumentai dėl VRK ar atskirų jos narių (O. K.) šališkumo. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija jos kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad VRK ar atskiri jos nariai pareiškėjų atžvilgiu būtų šališki. Vien tai, kad O. K. prieš balsavimą pateikė savo nuomonę dėl Sprendimo projekto, nesudaro pagrindo spręsti dėl jos šališkumo. Be to, kaip minėta, Sprendimo projektas iniciatyvinei grupei buvo iš anksto išsiųstas, todėl iniciatyvinė grupė jau prieš VRK posėdį žinojo, dėl kokio Sprendimo projekto posėdyje bus balsuojama. Pareiškėjai skunde teigdami, kad nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų pateiktą nuomonę dėl Sprendimo projekto, nenurodė jokio teisinio pagrindo, įpareigojančio VRK Sprendime pasisakyti dėl tokios nuomonės.
14. Pareiškėjai skunde akcentuoja, kad ginčijamo Sprendimo argumentas, jog siūlomas Įstatymo projektas grupės atstovų prašymu nebuvo derintas su Vyriausybės kanceliarija ir VRK, yra nepagrįstas. Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, kai piliečiai įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, peticijos teisę ir teisę teikti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją, šis įstatymas netaikomas. Referendumui siūlomas įstatymo ar kito teisės akto projektas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Pagal Referendumo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, jeigu grupės prašyme nurodyta, kad referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra preliminarus, tuo pat metu grupės atstovų prašymu Vyriausybės kanceliarijoje per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip iki Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžio, kuriame sprendžiamas grupės įregistravimo klausimas, dienos, turi būti suteikta reikalinga pagalba galutiniam referendumui siūlomo sprendimo tekstui parengti. Referendumui siūlomo sprendimo tekstas yra laikomas galutiniu, kai jį pasirašo visi grupės nariai. Nagrinėjamu atveju prašyme įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo Įstatymo projektą nurodyta, kad siūlomas įstatymo tekstas yra galutinis. Įvertinusi minėtas įstatymų nuostatas, skundžiamą Sprendimą, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų argumentais, kad Sprendime nurodytas motyvas, jog teikiamo sprendimo tekstas nei su Vyriausybės kanceliarijos teisės specialistais, nei su VRK nustatyta tvarka derintas nebuvo, nėra pagrįstas (neaišku, kokiu pagrindu atsakovas reikalavo pareiškėjų Įstatymo projektą suderinti su minėtomis įstaigomis).
15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą VRK Sprendimą ir proceso šalių argumentus, nenustatė skundžiamo teisės akto (ar jo dalies) panaikinimo pagrindų. VRK įstatymu nustatytos kompetencijos ribose patikrino referendumui siūlomą sprendimą (Įstatymo projektą), Sprendime pagrindė, kokių Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatų neatitinka iniciatyvinės grupės teikiamas Įstatymo projektas. Teisėjų kolegija sutinka su Sprendime pateiktais motyvais ir jų papildomai nekartoja. VRK skundžiamame Sprendime pagrįstai pažymėjo, kad Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti tokius teisinius santykius, kurie jau yra reglamentuojami Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų skunde pateiktos interpretacijos ginčijamais klausimais nepaneigia VRK Sprendime nurodytų argumentų, kurie sudarė pagrindą atsisakyti įregistruoti iniciatyvinės grupės Įstatymo projektą kaip neatitinkantį Konstitucijos ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Taip pat situacijos vertinimo nekeičia ir šios nutarties 14 punkte nurodytos aplinkybės.
17. Dėl pareiškėjų skundo argumentų, kad atsakovas be teisinio pagrindo neteisėtai pažeidžia ir nepagrįstai apriboja pareiškėjų konstitucinę teisę į referendumo iniciatyvą pažymėtina, kad skundžiamas Sprendimas neužkerta kelio pakartotinai teikti prašymą VRK įregistruoti grupę ir referendumui siūlomo sprendimo tekstą, atitinkantį Konstitucijai ir Referendumo įstatymo 7 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
18. Konstatavus, kad skundžiamas VRK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjų reikalavimo įpareigoti VRK įregistruoti iniciatyvinę grupę privalomajam referendumui paskelbti ir patvirtinti šios iniciatyvinės grupės įregistravimo aktą, nustatyti, kad iniciatyvinės grupės teikimu iniciatyvinės grupės koordinatoriais skiriami N. Č., T. J. ir Z. V.. Todėl pareiškėjų skundas atmetamas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių N. Č., T. J. ir Z. V. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.