- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-05
- Bylos Nr.
- I-787-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Č. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Č. B. su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde paaiškina, kad 2016–2017 metais buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą reikalavimą dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Tokiu būdu suvaržyta jo judėjimo laisvė, sunkiau laikytis higienos, kyla kitų nepatogumų. Be to, kameros neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl vėdinimo, apšvietimo, drėgmės. Didelių nepatogumų ir orumo pažeminimą patyrė karantino tipo kamerose, kuriose nėra stalo, kėdžių, o maistas dedamas šalia sanitarinio mazgo.
Nurodo, kad kamerose nėra higienos priemonių ir jos neišduodamos. Laikytas kartu su rūkančiais asmenimis, priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nors prašė paskirti į nerūkančiųjų kamerą.
Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, dėl ko patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 11–16) pateikė informaciją apie pareiškėjo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016-10-06 (laikotarpius, kamerų plotus, laikomų asmenų skaičių), pažymėdamas, kad stengiasi, kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Nurodo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, kur yra nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes, todėl kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytas normas.
Dėl ventiliacijos nurodo, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p. gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitinka normas.
Pažymi, kad higienos priemonės išduodamos jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant šių asmenų rašytiniam prašymui. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, o suimtieji (nuteistieji) į kameras skirstomi atsižvelgiant į žodinius ir rašytinius jų prašymus (taip pat į prašymus laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų), Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas.
Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nepagrįstu ir vertina kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad higienos priemones administracija išdavė tik kartą, o po to neišdavė ir atsisakymo jas išduoti jis neskundė. Taip pat negalėjo nurodyti dėl laikymo Lukiškių TI-K kilusio konkretaus sveikatos sutrikdymo.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, 2016–2017 metais (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 68–70, 30–33) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-10-06 iki 2017-11-03 Lukiškių TI-K, kai 2016-10-06 atvyko, buvo laikomas kameroje Nr. 115, kurios plotas 7,45 kv. m (1 asmuo kameroje). 2016-10-07 perkeltas į kamerą Nr. 172, kurios plotas 7,94 kv. m ir kurioje laikytas iki 2016-12-02 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2016-12-03 perkeltas į kamerą Nr. 138, jos plotas 7,44 kv. m (1 asmuo kameroje), šioje kameroje vienas buvo laikomas ir 2016-12-15, o nuo 2016-12-04 iki 2016-12-14 ir nuo 2016- 12-16 iki 2017-01-22 – 2 asmenys kameroje. 2017-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 137, kurios plotas 7,75 kv.m ir kurioje buvo laikomas iki 2017-02-02 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2017-02-23–2017-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 195, o 2017-03-07–2017-03-28 perkeltas į kamerą Nr. 194, kurių plotai 7,94 kv. m, o laikomų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2. Nuo 2017- 03-29 iki 2017-04-14 buvo laikomas kameroje Nr. 189 (1–2 asmenys kameroje). 2017- 04- 15 perkeltas į kamerą Nr. 147, jos plotas 7,94 kv. m ir joje laikytas iki 2017-05-15 (2 asmenys kameroje). Tokio pat ploto kameroje Nr. 130 laikytas ir nuo 2017-05-16 iki 2017-05-31 (1–2 asmenys). Nuo 2017-06-01 iki 2017-06-13 laikytas kameroje Nr. 314 (plotas 7,58 kv., 2017- 06-02–2017-06-12 ir 2017-06-14–2017-07-06 laikyti 2 asmenys kameroje). 2017-07-07 perkeltas į kamerą Nr. 252, plotas 42,33 kv. m, joje laikytas iki 2017-07-12 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 9 iki 10). Kameroje Nr. 404, kurios plotas 17,02 kv. m, laikytas nuo 2017-07-13 iki 2017-08-01, nuo 2017-08-07 iki 2017-08-10 (1–4 asmenys kameroje). 2017-08-02–2017-08-06 ir 2017-08-11–2017-11-03 perkeltas į 4-ąją sekciją, kurios plotas 23 kv. m (laikytų asmenų skaičius kito nuo 14 iki 16).
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1222/2013).
Reikalavimas, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, tarp jų ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant, kiek laiko pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, vertinamas ir kameros plotas, tenkantis sanitariniam mazgui. 2017- 11-17 pranešime Nr. 24-7542 Lukiškių TI-K Ūkio skyrius nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas yra apie 0,56 kv. m (b. l. 34–35).
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikytas 394 dienas. Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir iš jų atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (apie 0,56 kv. m), pripažintina, kad minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista 157 dienas (pareiškėjui teko 1,44–3,51 kv. m ploto), iš kurių 78 dienas pareiškėjas buvo laikomas 4-oje sekcijoje, kur jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto ir kur nuteistieji turi galimybę judėti, nes yra paskirti ūkio darbams ir turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis, o likusias 79 dienas minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista nežymiai – nuo 3,44 iki 3,51 kv. m.
Dėl ventiliacijos, apšvietimo, drėgmės ir kamerų būklės
Pareiškėjas teigia, kad kameros neatitiko teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl vėdinimo, apšvietimo, drėgmės, nėra stalo, kėdžių.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais), nustatė, kad kameros pritaikytos natūraliam vėdinimui per langą, dirbtinis apšvietimas atitiko normas. Kameroje Nr. 115 buvo vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, tačiau šie pažeidimai iškart pašalinti – dar iki pareiškėją perkeliant į šią kamerą (b. l. 149). Be to, atsakovės atstovas pabrėžė, jog kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose dažnai tenka vėl daryti pakartotinį remontą.
Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pareiškėju, jog tam tikrais laikotarpiais kai kurios kameros ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau šie pažeidimai buvo nežymūs ir esant galimybei pašalinami. Be to, pareiškėjas negalėjo nurodyti, kaip konkrečiai pablogėjo jo sveikata dėl šių pažeidimų ir dėl jų nesiskundė.
Dėl higienos priemonių išdavimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01), Lukiškių TI-K skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml) ir dantų šepetukas buvo išduodami tik suimtiesiems kartą per mėnesį. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių.
Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 dėl teisingumo ministro 2014-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 pakeitimo, higienos priemonės, drabužiai, avalynė išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant šių asmenų rašytiniam prašymui.
Pareiškėjas pats patvirtino, kad vieną kartą jam buvo išduotos higienos priemonės, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl neteikė prašymų išduoti ar skundų dėl higienos priemonių neišdavimo, kai jos, jo teigimu, nebuvo išduotos. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo.
Dėl laikymo kartu su rūkančiais/ nerūkančiais
Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos). Šios patalpos yra įstatymo nustatyta tvarka paženklintos. Vietose, kuriose yra draudžiama rūkyti, yra iškabinti aiškiai matomi įspėjamieji ženklai ir (arba) užrašai. O skirstant asmenis į kameras atsižvelgiama į jų pageidavimą gyvenamojoje kameroje būti su nerūkančiais. Pareiškėjas pildydamas Asmenų, atvykusių į Lukiškių TI-K pirmą kartą, apklausos anketą, pageidavo būti laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teigimu, jis nesuprato, kad pildydamas anketą išreiškė pageidavimą būti laikomas kartu su rūkančiais, tačiau galėjo apskritai nieko toje vietoje neįrašyti arba pažymėti „nesupratau“. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su prašymu perkelti jį į nerūkančiųjų kamerą (b. l. 17). Esant tokiam pareiškėjo pasirinkimui nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Pareiškėjas prašo priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Žalą sieja su netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K.
Teismas, vertindamas pateiktą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.
Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–143/2012; 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–4325/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista 157 dienas (pareiškėjui teko 1,44–3,51 kv. m ploto), iš kurių 78 dienas pareiškėjas buvo laikomas 4-oje sekcijoje, kur jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Tačiau šioje sekcijoje laikomi nuteistieji turi galimybę laisvai judėti, nes yra paskirti ūkio darbams ir turi teisę vaikščioti po lokalinio sektoriaus teritoriją ir faktiškai nėra suvaržyti patalpos, kurioje miega, ribomis. Todėl ploto trūkumas yra kompensuojamas suteikta judėjimo galimybe. Likusias 79 dienas minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui buvo pažeista nežymiai – nuo 3,44 iki 3,51 kv. m. Be to, tam tikrais laikotarpiais kai kurios kameros ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau šie pažeidimai buvo nežymūs ir esant galimybei pašalinami. Byloje nenustatyta, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjui būtų kilę sunkių neigiamų pasekmių. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132–133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Č. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo Č. B. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas – teisė į minimalią ploto normą vienam asmeniui ir kai kurios kameros ne visiškai atitiko teisės aktų reikalavimų, – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.