Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-211-885/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-04
Bylos Nr.
1-211-885/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nukentėjusysis
I. A.
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-211-885/2011,Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 4 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,nukentėjusiosios I. A. įstatyminiam atstovui V. Š.,kaltinamajam R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą: 2007-03-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. (2 epizodai) 8 MGL dydžio bauda, 2008-10-29 bauda išieškota, teistumas neišnykęs,

kaltinamas dėl neatsargumo padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kieme, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktų reikalavimus, tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas atbuline eiga iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo teritorijos ir privalėdamas duoti kelią kitiems eismo dalyviams, nepraleido ėjusios pėsčiosios I. A. ir todėl ją kliudė bei sužalojo, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio I. A. buvo padaryti šie kūno sužalojimai: dešinio stipinkaulio galvutės, dešinio alkūnkaulio, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžiai, tai yra I. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kad vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) namo kiemo teritorijoje. Viskas įvyko labai staigiai. Jis išėjo iš savo namų, įlipo į automobilį ir pradėjo palengva judėti atbuline eiga. Prieš pradėdamas judėti atbuline eiga, močiutės visai nematė. Judant atbuline eiga, jis žiūrėjo į visus veidrodžius, kad nieko nekliudytų. Tačiau nesuprato iš kur pajuto smūgį, garsą. Iš karto sustojo, greitis didelis nebuvo. Kai išlipo iš automobilio, pastebėjo, kad šalia jo automobilio guli senyvo amžiaus moteris. Jis iš karto puolė prie jos klausti, kaip ji jaučiasi. Ši buvo sąmoninga ir pasakė, kad jai padėtų atsikelti. Tą ir padarė. Dar paklausė, ar nereikia jai medikų pagalbos, tačiau moteris pasakė, kad parneštų ją namo, kad jai viskas gerai. Taip ir padarė. Jam dar padėjo kelios moterys. Jis iškvietė medikus, kurie atvažiavo labai greitai, tačiau apžiūrėję močiutę išvyko. Su medikais po kelių minučių atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurie įformino eismo įvykį. Išvykus medikams močiutę ištiko šokas ir jis vėl iškvietė medikus, kurie ją išsivežė. Ta vieta, kur įvyko eismo įvykis, buvo visai tamsi, visai nebuvo apšviesta. Močiutė taip pat buvo apsirengusi tamsiai, jos nepastebėjo. Dėl šio eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji I. A. tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) vėlų vakarą, buvo tamsu. Tos dienos vakare nusprendė išnešti šiukšles. Pasiėmė kibirėlį ir išėjo laukan. Ėjo link šiukšlių konteinerių. Jas išpylė ir ėjo jau atgal, staiga pajuto smūgį. Nuo to momento, kai susidūrė su automobiliu, nieko nebepamena. Atsimena tik, ką pasakojo artimieji. Automobilio, kuris ją kliudė, nepastebėjo. Eismo įvykio metu jai buvo sužalota: lūžo dešinė alkūnė, dešinės pusės dubens kaulų lūžis, dešinio kelio sumušimas. Komoje prabuvo apie 15 valandų. Chirurginėje reanimacijoje pragulėjo 3 paras, vėliau buvo perkelta į Traumatologijos skyrių (b.l. 41-42). Papildomai I. A. nurodė, kad pretenzijų R. B. neturi, civilinio ieškinio nereikš. Vairuotojas jos atsiprašė, ji jam atleido. R. B. jokios žalos neatlygino, nes buvo susitarta, kad dėl visos padarytos turtinės ir neturtinės padarytos žalos ji kreipsis į draudimo kompaniją „BTA draudimas". Užteks pinigų tiek, kiek atlygins draudimo kompanija (b.l. 43-44).

Liudytojas, nukentėjusiosios įstatyminis atstovas V. Š. tyrimo metu parodė, kad teta I. A. papuolė į eismo įvykį, sužinojo iš jos kaimynių (duomenys neskelbtini). Nusprendė nuvykti pas tetą. Kai atvyko, teta jau buvo namuose po medikų apžiūros. Viena kaimynių pasakė, kad dar prieš šį eismo įvykį su teta I. lauke kalbėjosi, teta nešė šiukšles. Ta kaimynė jau buvo beįeinanti į laiptinę, kai išgirdo, kad ant žemės nukrito I. kibirėlis. Nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad baltos spalvos automobilis kliudė tetą. Paties eismo įvykio nematė. Buvo iškviesti medikai, kurie nuvežė tetą į priėmimą ir tą patį vakarą išleido gydytis namo. Teta po medikų apžiūros buvo parnešta į namus ant rankų. Pati užlipti nebegalėjo, buvo mieganti, labai pabalusi. Tačiau, kiek vėliau paaiškėjo, kad ji jau buvo ištikta komos. Su teta pasiliko liudytojo žmona ir kaimynė. Po kiek laiko jos nusprendė pamatuoti tetai spaudimą, jis krito. Tada pakartotinai iškvietė greitąją, kuri atvažiavusi tetą paguldė į reanimaciją. Ten teta pragulėjo porą dienų, po to traumatologiniame skyriuje. Tetai po eismo įvykio buvo nustatyti ne tik sumušimai, bet ir dešinės rankos alkūnės bei dešinės pusės klubo kaulo lūžiai. Pirmosiomis dienomis ji net V. Š. neatpažino (b.l. 31-33).

Liudytoja I. K. tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini) namu. Ji, prieš įvykstant eismo įvykiui, buvo kitoje gatvės pusėje, kalbėjo mobiliuoju telefonu. Buvo kaip tik atsisukusi į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, stebėjo (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris labai nedideliu greičiu judėjo atbuline eiga. Taip pat kiek pasukusi galvą dešiniau, pastebėjo, kad prie šiukšlių konteinerių stoviniuoja močiutė. Ta močiutė prie tų konteinerių buvo gan ilgokai. Paties susidūrimo nematė, kaip močiutė grįžo atgal, link savo namų, taip pat nespėjo pamatyti. Išgirdo tik krentančio kibiro garsą ir tada pažiūrėjo link to automobilio. Suprato, kad tas automobilis kliudė močiutę, važiuodamas atbuline eiga. Močiutė jau gulėjo ant žemės. Nukentėjusioji buvo labai kuprota, labai susilenkusi. Tą vakarą pėsčioji buvo apsirengusi tamsiai, o ta teritorija, kur įvyko eismo įvykis, nebuvo apšviesta. Eismo įvykio metu buvo jau tamsus paros metas. Kai įvyko susidūrimas, ji iš karto puolė prie nukentėjusiosios. Ji sąmonės praradusi nebuvo. Močiutė paprašė, kad ją pakeltume ir parvestume namo. Mašinos vairuotojas pasakė, kad reikia iškviesti medikus, kad apžiūrėtų, o močiutė pasakė, kad jai viskas gerai, kad nieko nereikia. Iš automobilio iš karto išlipo vairuotojas, kuris tą močiutę ant rankų nunešė į namus. Jai dar nukentėjusioji padavė savo raktą nuo namų. Atrakino duris, vairuotojas ją paguldė. Buvo pakviesta kita kaimynė, kuri prižiūrėjo nukentėjusiąją. Sulaukė medikų, kurie pėsčiąją išsivežė į ligoninę, atvyko policijos ekipažas. Šie liudytojos paklausė apie eismo įvykį bei užsirašė jos duomenis, nes paminėjo, kad matė šį eismo įvykį. Teko girdėti, kad vairuotojas teigė, jog tos močiutės iš viso nematė (b.l. 34-36).

Liudytoja J. S. K. tyrimo metu parodė, kad eismo įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Prieš įvykstant eismo įvykiui, ji ėjo į parduotuvę. Kai išėjo iš namų, pastebėjo atbuline eiga važiuojantį baltos spalvos automobilį. Kiek paėjusi toliau pastebėjo, kad dešiniau, prie šiukšlių konteinerių, stoviniuoja močiutė. Jei ta močiutė būtų nepajudėjusi, tai iš viso jos nebūtų pastebėjusi, nes ji mažutė, susilenkusi, kuprota, apsirengusi tamsiai. Paėjusi kokius 16 žingsnių, išgirdo geležinio kibiro garsą, atsisuko ir pamatė, kad įvyko eismo įvykis. Tas automobilio vairuotojas puolė prie tos močiutės, pasižiūrėti kaip ji. Atsimena, kad tas vairuotojas norėjo iškviesti medikus, tačiau močiutė pasakė, kad ją geriau namo parneštų. Kadangi ji pati po šio susidūrimo negalėjo paeiti, tai vairuotojas parnešė ją namo. Medikus iškvietė pats vairuotojas (b.l. 37-39).

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 194 matyti, kad R. B. iš karto po eismo įvykio (duomenys neskelbtini) buvo blaivus (b.l. 21).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad A. M. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. B. (b.l. 15).

Iš 2010-10-17 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimų nėra. Taip pat nustatyta, kad šoniniai ir galinis langai yra tamsinti plėvele. Vairuotojo šoninio stiklo šviesos pralaidumas - 35,2 %, priekinių keleivio durų stiklo šviesos pralaidumas - 33,8 %. Galinio stiklo šviesos pralaidumas - 2,4 % (b.l. 8).

Iš eismo įvykio schemos ir fotolentelių matyti, kokia užfiksuota automobilio (duomenys neskelbtini) padėtis po eismo įvykio, išmatuoti atstumai (b.l. 4-7).

Iš specialisto išvados Nr.G 1465/10(04) matyti, kad I. A. buvo nustatyti šie sužalojimai: dešinio stipinkaulio galvutės, dešinio alkūnkaulio, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžiai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 49).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 1368/10(04) matyti, kad I. A. kraujyje, paimtame 2010-10-17, 20.00 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 28).

Teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais, kurie ir ikiteisminio tyrimo, ir teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, atitinka tarpusavyje bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Įrodymai byloje gauti teisėtu būdu ir pakankami padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei kaltinamojo kaltei pagrįsti. Teismas, įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja faktą, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme, įvyko autoįvykis, kurio metu nesunkiai sužalota pėsčioji I. A.. Nustatyta, kad avarija įvyko dėl kaltinamojo R. B. veiksmų, kadangi kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas atbulas, privalėjo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tačiau nesusutojo, kad praleistų pėsčiąją I. A., ko pasekoje įvyko eismo įvykis. Dėl minėtų kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo sužalota nukentėjusioji, kuriai nesunkiai sutrikdyta sveikata. I. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas atsirado dėl R. B. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. B. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

R. B. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, kadangi kaltinamasis nenumatė, kad važiuodamas atbulas kliudys pėsčiąją I. A., nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t.y. jis veikė nusikalstamo nerūpestingumo forma.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą po eismo įvykio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą – įvykdė neatsargų nusikaltimą, į pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas teistas (b.l. 78) ir teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 89-93), charakterizuojamas patenkinamai (b.l. 88), yra dirbantis, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas žemiau vidurkio, numatyto įstatymo.

Atsižvelgiant į R. B. padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, jog jis metų bėgyje net devynis kartus buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus susijusius su transporto priemonės eksploatavimu, būtų tikslinga jam kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Tačiau kadangi kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, pasižadėjo ateityje laikytis kelių eismo taisyklių, dirba vairuotoju, turi mažametį vaiką, dėl to, skyrus teisių atėmimą, jis netektų darbo ir tai būtų per daug griežta poveikio priemonė kaltinamajam. Todėl šį kartą kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neskirtina.

Daiktinis įrodymas – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas savininko pagal pakvitavimą, paliktinas jo nuosavybei (b.l. 9-10).

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 297 -299 str. str., 301 str., 302 str., 303 str. 1d. 2 d., 304 - 305 str., 307 str.1d. 6d. 7d., 308 str., 310 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R.B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir skirti jam bausmę 15 MGL (1950 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą: automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti savininko nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus