- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-66-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Panevėžio rajono savivaldybei
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7679-837/2012 pagal E. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 400 vietų veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtą statinį 2002-07-03 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo iš Žemės ūkio bendrovės „Ežerėnai“. Daiktinės teisės į turtą nėra įregistruotos. Nuo 2002-07-03 pareiškėjas šį turtą valdo atvirai, jį naudoja ir rūpinasi kai savu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nustatė, kad pareiškėjas 2002-07-03 pirkimo – pardavimo sutartimi iš Žemės ūkio bendrovės „Ežerėnai“ įsigijo 400 vietų veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). 2002-07-03 pareiškėjas pagal kasos pajamų orderį LAB Nr. 1572652 sumokėjo 2 000 Lt ir pagal 2002-07-03 turto perdavimo – priėmimo aktą veršidė buvo perduota pareiškėjui. Iš kasos pajamų orderio LAB Nr. 1572652 nustatė, kad pareiškėjas sumokėjo 2 000 Lt pagal krovinio važtaraštį Nr. 0789529. Ieškovas prie pareiškimo krovinio važtaraščio Nr. 0789529 nepateikė, todėl sprendė, jog neaišku už ką pinigai sumokėti, o įrodymų, kad 2 000 Lt yra sumokėti už 400 vietų veršidę, pareiškėjas nepateikė. Faktinis atviras, tuo pačiu ir teisėtas ginčo pastato valdymas yra galimas prie pastato nustatyta tvarka suformavus žemės sklypą, privažiavimą prie šio žemės sklypo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad prie ginčo pastato yra suformuotas žemės sklypas, kad pareiškėjas mokėjo žemės nuomos mokesčius už žemės sklypą, ant kurio randasi ginčo pastatas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie žemės sklypo, ant kurio yra ginčo pastatas, savininką. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie susitarimą su žemėtvarkos tarnyba ar žemės sklypo savininku, dėl žemės sklypo, kuriame yra ginčo pastatas, panaudojimo ginčo pastato tinkamam eksploatavimui. Pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, atmetė, nes nėra įvykdytos visos sąlygos su kurių buvimu siejama galimybė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – nustatyti faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 400 vietų veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori, kad būtų apklausti liudytojai. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes jis yra nepagrįstas, teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Pirkimo – pardavimo sutartis yra konsesualinė, kuri laikoma sudaryta nuo sudarymo momento. Kadangi dėl 400 vietų veršidės pirkimo – pardavimo sutarties šalys susitarė 2002-07-03 ir šį faktą patvirtina teismui pateikta 2002-07-03 turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl veršidės yra sudaryta ir ji yra galiojanti. Taip pat teismui buvo pateiktas 2002-07-03 turto perdavimo-priėmimo aktas, kurio pagrindu pareiškėjas priėmė 400 vietų veršidę. Kasos orderio kvitas patvirtino, jog pareiškėjas pardavėjui sumokėjo 2 000 Lt. Šie įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas teisėtai ir sąžiningai įsigijo 400 vietų veršidę. Tai, kad nepateikė krovinio važtaraščio Nr. 0789529 neturi reikšmės, nes šis dokumentas yra perteklinis, t. y. parduodant veršidę šio dokumento nereikėjo net pildyti, nes buvo parduodamas nekilnojamasis turtas ir jo vežti niekur nereikėjo. Šio dokumento pareiškėjas neišsaugojo, todėl jo pateikti teismui negali. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai ir teisėtai įsigijo 400 vietų veršidę. Pareiškėjo pakviesti liudininkai patvirtintų aplinkybes, jog pareiškėjas atvirai ir faktiškai valdė 400 vietų veršidę, nes šiame pastate laikė grūdus, žemės ūkio padargus, pastatą remontuoja ir prižiūri, taip pat tvarko aplinką. Kadangi po pastatu nėra suformuoto žemės sklypo, pastate nėra elektros ir kitų komunikacijų, todėl teismui neturi galimybės pateikti kokių nors rašytinių įrodymų, patvirtinančių mokesčių mokėjimą ir tuo pačiu pastato faktinį valdymą. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pareiškėjas rūpindamasis ir faktiškai valdydamas 400 vietų veršidę 2010 metais kreipėsi į UAB „Adolija“ tam, kad būtų atlikti šio pastato kadastriniai matavimai. Teismas šio įrodymo nevertino. Teismas iš esmės nenurodė kokios sąlygos nėra įvykdytos tam, kad būtų galima nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjas 400 vietų veršidę sąžiningai įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė ne mažiau kaip 10 metų. Per visą valdymo laikotarpį niekas neįgyvendino savo teisių į šį daiktą, be to, suinteresuotas asmuo, Panevėžio rajono savivaldybė, neprieštarauja, kad teismas nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „Ežerėnai“ administratorius 2002 m. liepos 3 d. turto pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė E. Š. 400 vietų veršidę už 2 000 Lt (b. l. 4). Veršidė perduota pareiškėjui 2002-07-03 turto perdavimo – priėmimo aktu (b. l. 5). Pareiškėjas 2009-08-28 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, veršidę. VĮ Registrų centras 2009-09-08 sprendimu atsisakė tenkinti prašymą, nes pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notariškai, kaip to reikalauja CK 1. 74 straipsnis (b. l. 7).
CK 4.47 straipsnis įtvirtina nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš šios normos, greta nuosavybės teisės įgijimo pagal sandorius, pvz. pirkimo-pardavimo sutartį, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (CK 4.47 str. 11 p.). Taigi, nuosavybės teisės įgijimas tiek pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tiek įgyjamąja senatimi yra du skirtingi ir savarankiški nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Todėl įgijus nuosavybę vienu pagrindu, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas negali transformuotis į kitą nuosavybės teisės įgijimo pagrindą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodė, kad jis nuosavybės teisę į 400 vietų veršidę įgijo pirkimo – pardavimo sutartimi, kurią 2002-07-03 sudarė su ŽŪB „Ežerėnai“ administratoriumi. Iš viešo juridinių asmenų registro duomenų, matyti, kad ŽŪB „Ežerėliai“ yra bankrutavusi ir 2004-01-27 išregistruota iš juridinių asmenų registro (b. l. 49).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (2003-06-05 iki 2003-07-03 redakcija) 33 straipsnį bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams. Turto pirkimo–pardavimo sutartis arba perdavimo aktas yra prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nustatyta tvarka registruojant pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi, VĮ Registrų centras privalėjo pareiškėjo pirkimo – pardavimo sutartį įregistruoti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.), tačiau pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais VĮ Registrų centras 2009-09-08 sprendimo „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymo, juridinių faktų registravimo“ neskundė ir šiuo metu apskundimo terminas praleistas.
Pareiškėjas pakartotinai turi kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl 2002-07-03 pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo. Pažymėtina, kad nuo 2013-03-01 įsigalioja CK 1. 74 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas, kuriame įtvirtinama norma, jog bankroto proceso metu sudaromi nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriai prilyginami notarine forma sudarytiems sandoriams.
Pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso kodekso tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatsisakė jį priimti, o bylą išnagrinėjo ir pareiškimą atmetė, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-05 sprendimas panaikinamas, o civilinė bylą pagal E. Š. pareiškimą, nutraukiama (CPK 293 str. 1 p.). Sumokėtas žyminis mokestis už pareiškimą ir apeliacinį skundą grąžinamas pareiškėjui (CPK 87 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti.
Civilinę bylą pagal E. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nutraukti.
E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) grąžinti 287 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio, sumokėto Swedbank AB, 2012-09-17 (143 Lt) ir 2012-11-26 (144 Lt). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčio inspekcijai.