Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjui I. I., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo I. I. pareiškimą, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po K. I. mirties liko palikimas - kartu su pareiškėju I. I. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas turtas: 69/89 dalys 0,89 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).; 20/157 dalys 5,07 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) taip pat baldai, namų apyvokos reikmenys.

Dėl palikimo priėmimo, mirus motinai K. I., jis, pareiškėjas, pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Palikimą priėmė iš karto po K. I. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis).

Jis kartu su motina, iki jos mirties, gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) Iš karto po motinos mirties priėmė motinos turėtus baldus ir smulkius namų apyvokos daiktus, buvusius tame pačiame name, kur jis, pareiškėjas, kartu su motina gyveno. Taip pat naudojosi žemės sklypais, ganydavo gyvulius, šienaudavo žolę. Žemės sklypais naudojasi iki šiol. Dalį nuomoja kaimynui S. M..

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinio fakto nustatymas, kad jis, I. I., po motinos K. I., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjas, teismo prašo:

nustatyti juridinį faktą, kad I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš mirties liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matyti, kad K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3).

Pareiškėjas yra mirusiosios K. I. sūnus, t. y. pagal CK 5.11 str,1 d.1 p., pirmos eilės įpėdinis (Valstybės įmonės „Registrų centras“ išduota gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, 2018-01-30, Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.30).

VĮ „Registrų centro“ duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos, kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų, nėra duomenų, kad kas būtų kreipęsis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (b. l. 8).

Kaip matyti iš Pažymėjimų apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir teises į juos (b. l. 4-5, 6-7), K. I. nuosavybės teise yra įregistruota dalys žemės sklypų: 69/89 dalys 0,89 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 20/157 dalys 5,07 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusios žemės sklypų dalys priklauso pareiškėjui I. I..

Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Pažymų apie asmens paskutinę deklaruota gyvenamąją vietą (b. l. 9, 10) nustatyta, kad K. I. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas I. I. (duomenys neskelbtini) taip pat gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po mamos mirties iš karto priėmė palikimą, pradėdamas naudotis visu turtu kaip savu, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai.

Liudytojas S. M. parodė, kad I. I. su mama K. I. gyveno (duomenys neskelbtini) kur yra namas ir ūkio pastatai. Kiek žino, pastatai priklausė jo motinai. Po mamos mirties, tuose pastatuose liko gyventi I. I. vienas kaip šeimininkas. Žemę dirbo, šienavo, laikė gyvulius. Dabar didžiąją dalį žemės I. I. yra išnuomavęs jam.

Liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis yra pareiškėjo kaimynas. I. I. su mama gyveno kartu mamos namuose. Kai mirė mama, jis liko tuose namuose gyventi vienas. Tvarkėsi kaip šeimininkas, naudojosi visu turtu. Po mamos mirties jis vienas dirbo žemę. Vėliau dalį žemės išnuomojo S. M.. Prie namų esančią žemę tvarko pats.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių parėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą CK 5.1 str.1d.).

CK 5.50 str. 2 d., 3 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepraleisdamas trijų mėnesių termino.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinės medžiagos laikytina nustatytu, kad po savo mamos K. I. mirties (duomenys neskelbtini), jos sūnus, pareiškėjas I. I., nepraleisdamas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė mirusiosios palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo (CPK 444str. 2d. 8p.).

Juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,51 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.