Utenos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis A. P. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574) 21 str. 1 d. būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 dalies, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, reikalavimus, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių , kurie numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau, kaip per 4 mėnesius“ reikalavimus, nevykdydamas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių, patvirtintų 2000-12-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr.179, III-os dalies – kasos knyga ir pinigų laikymas - 16-to punkto „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimų, laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. kovo mėnesio pabaigos, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, būtent:

- laikotarpiu nuo 2012 m. spalio mėn. 3 d. iki 2012 m. gruodžio mėn. 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) įformintų 12 kasos pajamų orderių viso 25 400 Lt (7356,35 eurų) sumai neapskaitė kasos knygoje;

- užfiksavo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje realiai neįvykusią ūkinę operaciją , surašydamas ir į apskaitą įtraukdamas fiktyvų 2012-11-30 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40000 Lt (11584,80 eurų) iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos išmokėtų E. V.;

- laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėn. 2 d. iki 2013 m. kovo mėn. 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) įformintų 7 kasos pajamų orderių, viso 7600 Lt (2201,11 eurų), neapskaitė kasos knygoje.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpiu nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio, tiksliau nenustatytu laiku, paslėpė ar sunaikino dalį UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, būtent:

-2011 m. spalio –gruodžio mėn. A. P. avansines apyskaitas, dokumentus patvirtinančius gautų 28170,65 Lt (8158,78 eurų) panaudojimą; 2011 m. liepos – gruodžio mėn. Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius Nr. 1-5, darbo laiko apskaitos žiniaraščius;

- 2011 m. spalio mėn. - 2011 m. gruodžio mėn. Pirkimų (gaunamų) PVM sąskaitų faktūrų 128 vienetus; 2011 m. lapkričio mėn. Pardavimų (išrašomų) PVM sąskaitų faktūrų 5 vienetus;

- 2012 m. sausio – gruodžio mėn. A. P. avansines apyskaitas, dokumentus patvirtinančius gautų 58591,24 Lt (53571,24+5020) (15515,30+1453,89) (16969,19 eurų) panaudojimą;

- 2012 m. sausio mėn. – gruodžio mėn. Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius Nr. 1-17, darbo laiko apskaitos žiniaraščius; 2012 m. sausio mėn. - gruodžio mėn. Pirkimų (gaunamų) PVM sąskaitų faktūrų 264 vienetus; 2012 m. balandžio mėn. - lapkričio mėn. Pardavimų(išrašomų) PVM sąskaitų faktūrų 61 vienetą;

- 2013 m. sausio mėn. – birželio mėn. A. P. avansines apyskaitas, dokumentus, patvirtinančius gautų 9724,38 Lt (8684,38+1040) (2515,17+301,20) arba (2816,37 eurų) panaudojimą;

- 2013 m. sausio mėn. – birželio mėn. Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius Nr. 1-8, darbo laiko apskaitos žiniaraščius;

- 2013 m. sausio mėn. - gegužės mėn. Pirkimų (gaunamų) PVM sąskaitų faktūrų 15 vienetus;

- 2013 m. vasario mėn. Pardavimo (išrašomos) PVM sąskaitos faktūros 1 vienetą.

Be to, A. P. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, būdamas materialiai atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini) turtą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2013- 08-31 Anykščiuose, išgrynindamas pinigus iš bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytų AB Šiaulių bankas, ir nefiksuodamas gautų pinigų kasos knygoje, neįnešdamas į bendrovės kasą, nepateikdamas dokumentų, pateisinančių jų panaudojimą, per tyrimo metu tiksliai nenustatytą kartų (atvejų) skaičių, tyčia, neturėdamas teisėto pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą –UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus ne mažiau 30 000 Lt (8 688 60 Eur).

Pranešimas apie įtarimą A. P. įteiktas pasirašytinai (t. 3., b.l. 136-137; t.4., b.l. 2-4).

Kaltinamasis A. P. dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu neprisipažino, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymo kaltu prisipažino iš dalies. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2012 m., nuo pat įkūrimo jis buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Bendrovė užsiėmė malkų gamyba. Jis ieškojo klientų malkoms pirkti, žaliavos tiekėjų, patvirtindavo buhalterinius dokumentus. Juos tvarkė ir pildė pasamdytas buhalteris J. S.. Pirkdavo pagal sąskaitą faktūrą. Kai būdavo pardavimas, sąskaitą faktūrą pildydavo, ant jos pasirašydavo irgi jis pats. Pinigų pervedimas vykdavo per banką. Pats pervesdavo pinigus iš bendrovės sąskaitos. Visos sąskaitos faktūros būdavo pas jį. Mėnesio pabaigoje visą dokumentaciją, susijusią su prekių pirkimu ir pardavimu, pristatydavo buhalteriui, jis suvesdavo apskaitą, pranešdavo, kas reikalinga mokesčių inspekcijai. Dokumentus jis pasiimdavo atgal, juos laikė sandėlyje (duomenys neskelbtini). Tame sandėlyje stovėjo seifas, niekas kitas neturėjo raktų nei nuo sandėlio, nei nuo seifo. Jei jis nepateiktų buhalteriui kokios nors sąskaitos faktūros, buhalteris suprastų tai, nes pagal jo pateiktus dokumentus juose esantys finansinių operacijų įrašai nesutaptų su banko sąskaitos įplaukomis ir išlaidomis. Kiek dirbo direktoriumi, tiek dokumentaciją pildydavo tvarkingai ir niekada nėra buvę, kad būtų trūkę kokio dokumento. Apytikriai mėnesio apyvarta apie 30 000 litų. Kartais ji būdavo nuliui, kartais virš 40 000 litų. Bendrovės akcininkas buvo vienintelis E. V.. Žodiniu sutarimu buvo sutarta, kad metų gale bendrovės gautos pajamos atiteks akcininkui E. V.. Apie bendrovės veiklą jis informuodavo akcininką. Bendrovei nekaip sekėsi, ji per metus realaus pelno negavo, dirbo nuostolingai. Įkuriant bendrovę buvo sutarta taip, kad E. V. investuoja tam tikrą sumą, kuria disponuodamas jis turi vystyti veiklą taip, kad bendrovė pradėtų duoti pelną. Nuo 2013 m. pavasario bendrovė veiklos nevykdė. Akcininkas apie tai žinojo. 2013 m. liepos mėnesį akcininkas E. V. pradėjo prašyti buhalterinių bendrovės dokumentų. Iš karto po to šių dokumentų jo pareikalavo Panevėžio mokesčių inspekcija ir visus dokumentus patikrinimui nuvežė ten. Gal po kelių savaičių mokesčių inspekcija dokumentus su išvada grąžino. Mokesčių inspekcija nustatė, kad pažeidimų nerasta ir buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai. Mokesčių inspekcija netikrina kasos likučio. E. V. dokumentų nepateikė todėl, kad jis būtų aptikęs kasoje pinigų trūkumą, kuris atsirado dėl to, kad jis pasisavino bendrovės pinigus, apie 30 000 litų, eurais apie 8 688, 60. Šiuos pinigus pasisavino vienu kartu, gali būti, kad 2013 m. vasarą. Kaip minėjo, bendrovės veiklą sustabdė 2013 m. pavasarį. Tuo metu bendrovė turėjo pinigų, tačiau jis nematė tikslo juos investuoti, nes nebuvo garantijų, kad tai duos pelną. Kurį laiką laukė, tikėjosi, kad bendrovė vėl galės pradėti dirbti pelningai. Bendrovei sustabdžius veiklą, atlyginimo nebegavo, jokių pajamų neturėjo, todėl pasisavino bendrovės lėšas – minėtus apie 8 688, 60 eurus. Juos išleido savo reikmėms. Visas bendravimas su akcininku vykdavo telefonu. Jokių akcininkų susirinkimų niekas neskelbdavo. Išvažiuodamas dirbti į Norvegiją 2013 m. pabaigoje jis dar buvo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, buvo atsakingas už dokumentaciją. Visi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai liko seife, sandėlyje, o seifo ir sandėlio raktai liko pas jo buvusią žmoną J. P.. Kur šiuo metu yra šie dokumentai, nežino, nes, kiek teko girdėti, dabar tame sandėlyje įkurta parduotuvė. Į Norvegiją išvažiavo todėl, kad galėtų uždirbti pasisavintus pinigus ir juos grąžintų akcininkui. To padaryti nepavyko. Dabar supranta, kad būtų buvę protingiau paaiškinti susidariusią situaciją E. V. ir uždirbus grąžinti jam pinigus. Dėl dokumentų paslėpimo kaltu neprisipažįsta, nes jų nepaslėpė. Nors E. V. dokumentų pareikalavo, jam jų nepateikė. Jei jis būtų sušaukęs akcininkų susirinkimą ir būtų oficialiai pareikalavęs dokumentų, būtų jam juos pateikęs. Dėl pinigų pasisavinimo kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nėra tikras, ar tikrai pasisavino visą įtarime nurodytą sumą – 11 585 eurų. Pasisavino mažesnę sumą, apie 8 688,60 eurų. Šiuos pinigus pasiėmė grynaisiais. Pasisavino visus tuo metu bendrovei priklausiusius grynuosius (t.3, b.l. 142-143).

2016-01-25 papildomai apklaustas įtariamuoju A. P. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Kaip jau minėjo, jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o E. V. buvo vienintelis akcininkas. Buvo sudaryta sutartis, kurioje E. V. pinigų perdavimas įformintas kaip paskola bendrovei. Kokia tai buvo suma, nepamena. Buvo surašyta raštiška sutartis, kurioje nebuvo nurodytas paskolos grąžinimo terminas, grafikas ar kažkas panašaus. Ar buvo žodžiu sutarta, kad metų pabaigoje pelnas atiteks E. V., nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo pildoma laikantis visų galiojančių įstatymų, nurodymų, įsakymų ir kitų aktų. Darant buhalterinę patikrą Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriuje, pateikus galutinę išvadą jokių pažeidimų nenustatyta. Kiek pamena, patikrinimas buvo 2013 m. vasaros pradžioje (t.3., b. l. 191-192).

2016-02-23 papildomai apklaustas A. P. parodė, kad susipažinęs su specialisto išvada sužinojo, kad atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą nebuvo pateikti reikšmingiausi dokumentai, kurių buvimo vieta yra pas E. V.. Jis juos pats atsidavė E. V. netrukus po dokumentų patikrinimo VMI. Atidavė visas bendrovės sąskaitas faktūras, kasos orderius, būtent tuos dokumentus, kurių, kaip nurodyta specialisto išvadoje, trūksta. E. V. dokumentus perdavė iš rankų į rankas, nei jis kur pasirašė, kad juos gavo, nei jis pasirašė, kad atidavė. Tarp jų bendravimas vyko tarpusavio pasitikėjimo pagrindu. Jis buvau suimtas, kai jo žmona J. P. pateikė policijai bendrovės dokumentus. Jai buvo išduotas daiktų pateikimo protokolo nuorašas. Jame pažymėta, kad policijai buvo pateiktos dvi „Didžiosios knygos“. Joje fiksuojama visa bendrovės veiklos informacija - išlaidos, pajamos ir t.t. Viena didžioji knyga buvo juodraštinė, kita gera. Pastebėjo, kad specialisto sudarytame jam pateiktų dokumentų sąraše įrašyta tik viena „Didžioji knyga“, juodraštinis variantas, todėl specialistas padarė klaidingas išvadas. Duoti parodymus atsižvelgiant į 2015-12-07 specialisto išvadoje Nr. 5-5/75 pateiktus duomenis negali, nes, kaip minėjo, jo manymu specialisto išvada yra klaidinga ir todėl jos komentuoti negali. Būtų tikslinga išreikalauti iš E. V. jam pateiktus dokumentus ir paskirti pakartotinį ūkinės finansinės UAB (duomenys neskelbtini) veiklos tyrimą, kurio metu specialistas turėtų tirti abi „Didžiąsias knygas“ (t.3., b. l. 193).

Suvedus akistaton įtariamąjį A. P. ir nukentėjusįjį E. V., E. V. parodė, kad jokių dokumentų negavo. 2013 m. vasarą lankėsi UAB (duomenys neskelbtini) ofise (duomenys neskelbtini), ir būdamas tose patalpose pasidarė keleto sąskaitų išrašų, kurie jį sudomino, kopijas. Šiuos dokumentus rado kabinete, ant stalo. Jie buvo sudėti į segtuvą. Jokių dokumentų originalų negavo ir neturi iki šiol. A. P. pareiškė, kad nesutinka su E. V. parodymais. Dalį dokumentų perdavė E. V.. Kiek pamena, tai buvo 2013 m. vasaros pabaiga. Pats nuvežė dokumentus E. V. į Vilnių. Su juo susitiko „Akropolio“ prekybos centre. Jam perdavė visas sąskaitas faktūras nuo įmonės įkūrimo pradžios iki 2013 m. vasaros pabaigos, banko išrašus. Viso buvo keli segtuvai. Perdavė jam tiesiai į rankas. Nei E. V. kur pasirašė, kad gavo šiuos dokumentus, nei jis pasirašė, kad perdavė. Perduodant dokumentus dalyvavo dar vienas žmogus, kurio duomenis pasakys po akistatos, kai negirdės E. V. (t.3., b. l. 194).

2016-03-14 papildomai apklaustas A. P. parodė, kad 2016-03-14 tarp jo ir E. V. buvo atlikta akistata, kurios metu jis pasakė, kad papildomos apklausos metu nurodys žmogų, buvusį kartu, kai jis perdavė E. V. įmonės dokumentus. Kartu su jais tą dieną buvo Ž. V.. Jokių jo duomenų nežino. Kiek pamena, jis gimęs (duomenys neskelbtini), gali būti apie 20 dieną. Jo jau keletą metų nėra matęs. Kartu su juo į Vilnių važiavo žmona J. P.. Ji žinojo, į Vilnių jis važiuoja susitikti su E. V., kad perduotų jam dokumentus. Kol buvo susitikime su E. V., ji vaikščiojo po parduotuves ir kartu nebuvo. Dokumentai buvo sudėti į maišelį. Susitikimo metu E. V. sakė, kad jis nori atlikti UAB (duomenys neskelbtini) auditą ir jam reikalingi dokumentai. Kokie konkrečiai dokumentai jam reikalingi, nesakė. Jis savo nuožiūra vežė reikalingus dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras. Kai šiuos dokumentus perdavė E. V., matė Ž. V.. Dar po kurio laiko iš V. gavo SMS žinutę, kad jam papildomai reikalingi dokumentai. Šių dokumentų jam nebeperdavė. Tie dokumentai, kurių neperdavė, šiuo metu yra prijungti prie baudžiamosios bylos. Kodėl V. sako, kad jokių dokumentų negavo, nežino ir paaiškinti negali. Jam tai nesuvokiama (t.3., b. l. 195).

2016-04-24 papildomai apklaustas A. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nepaslėpė, jų nesunaikino. Bendrovės dokumentai buvo laikomi adresu (duomenys neskelbtini) esančiame seife. Patalpos priklausė A. T. ir jis pagal žodinį susitarimą leido jomis naudotis. Šiame seife dokumentai buvo laikomi nuo maždaug 2013 m. vasaros, kai jie buvo paimti iš buhalterio S.. Seife buvo laikoma dalis apskaitos dokumentų ir juos ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai I. R. pateikė jo žmona J. P.. Kita dalis dokumentų buvo atiduota akcininkui E. V.. 2013 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje -rugsėjo mėnesio pradžioje. Juos nuvežė savo asmeniniu automobiliu į Vilnių ir prekybos centre „Akropolis“ dokumentai buvo atiduoti akcininkui. Dokumentai buvo susegti į segtuvus. Jie buvo be apyrašo, nebuvo surašytas ir dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. Kodėl tas nebuvo padaryta, paaiškinti negali. Perdavė tik tuos dokumentus, kurių prašė E. V.: sąskaitų -faktūrų, kasos pajamų orderių, bankų sąskaitų išrašai ir kiti dokumentai, bet visų perduotų dokumentų neprisimena. Perdavimo faktą ir aplinkybes gali patvirtinti Ž. V.. Jis registruotas Vilniuje, kur gyvena šiuo metu, nežino. Ž. V. yra jų su E. V. bendras pažįstamas. Jis buvo atvažiavęs su E. V. ir jo akivaizdoje E. V. buvo perduoti bendrovės dokumentai. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) pinigų 11585 Eur pasisavinimo papildomai paaiškina, kad pripažįsta patį pasisavinimo faktą, tačiau nepripažįsta pinigų sumos. Pinigus pasisavino įvairiomis sumomis, per keletą kartų, paprastai pasavindavo išsigryninęs iš bankų sąskaitų. Tai galėjo prasidėti nuo 2012 m. gruodžio pabaigos, tačiau tikslaus laiko negali nurodyti. Konkrečių sumų, kurias kiekvieną kartą pasisavino, taip pat negali įvardinti. Nurodyti, bendros pasisavintos pinigų sumos taip pat negali. Pinigus pasisavino todėl, kad mažai uždirbdavo – apie 1000 Lt (t.3., b.l. 142-143).

2013-10-17 UAB (duomenys neskelbtini) akcininko E. V. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad nuo pat bendrovės įregistravimo, t. y. nuo 2011-07-12, jos direktoriumi paskirtas A. P.. Pradžioje bendrovės veikla klostėsi sėkmingai, augo pajamos, daugėjo užsakymų, tačiau vėliau situacija pasikeitė dėl galimai tyčinių nusikalstamų bendrovės vadovo veiksmų. Pareiškėjas kreipėsi į bendrovės buhalterį dėl kilusių abejonių, taip pat nedelsdamas 2013 m. liepos mėn. pabaigoje kreipėsi ir į bendrovės direktorių A. P., reikalaudamas pateikti visus įmonės veikos dokumentus ir pasiaiškinti dėl bendrovės veiklos organizavimo. Tačiau pastarasis bendrovės dokumentų nepateikė ir į darbo vietą apskritai daugiau niekada nebeatvyko. Tuomet pareiškėjas 2013-09-20 raštu Nr. 00-01 kreipėsi į įmonės direktorių A. P., reikalaudamas grąžinti šiuos UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus: įmonės balansą, pelno nuostolių ataskaitą, didžiąją knygą, skolų tiekėjams kortas, trumpalaikio ir ilgalaikio turto sąrašus, kasos knygą, kasos pajamų orderius, avanso apyskaitas, ataskaitas apie iš banko paimtų lėšų panaudojimą, VMI patikrinimo aktus, visus su samdomais darbuotojais susijusius ir kitus dokumentus. Tačiau į šį prašymą A. P. nereagavo ir bendrovės dokumentų negrąžino, į telefono skambučius neatsakė. Nesant jokių įmonės dokumentų, buvo varžoma jos komercinė veikla, dėl ko galiausiai teko ją sustabdyti. Nuo 2013 metų pradžios iki įmonės veiklos sustabdymo buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka, galimai buvo vedama apgaulingai, įmonei padarant didelę turtinę žalą. Manytina, kad tokie įmonės vadovo veiksmai galimai atitinka BK 222 str. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžinti visi jos veiklos ir buhalteriniai dokumentai, taip pat buvo pastebėta, kad bendrovės kasoje trūksta apie 40 000 Lt. Bendrovės turtas darbo teisinių santykių pagrindu buvo patikėtas būtent A. P., kuris buvo paskirtas direktoriumi ir kasininku, ir jis buvo vienintelis asmuo, galėjęs (turėjęs teisę) paimti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos. Jokių tokio dydžio išlaidų bendrovės veikloje niekuomet numatyta nebuvo, pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų įmonės direktorius taip pat nepateikė (priešingai, vengė juos pateikti), jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių, kad iš kasos apskritai buvo išimti trūkstami pinigai, taip pat nėra, todėl kyla įtarimas, kad įmonės lėšos buvo neteisėtai pasisavintos. Esant tokioms aplinkybėms, įmonės direktorius galimai padarė ir BK 183 str. numatytą nusikaltimą, dėl kurio UAB (duomenys neskelbtini) patyrė turtinės žalos(t.1., b. l. 3-5).

Liudytojas E. V. parodė, kad A. P. senas jo pažįstamas, todėl juo pasitikėjo. A. P. buvo sugalvojęs steigti UAB ir tam jam reikėjo pradinio kapitalo. Jis investavo savo pinigus ir tapo vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku. A. P. buvo direktorius. Kiek pamena, buvo surašyta sutartis, kuri pavadinta „pinigų paėmimo sutartis“, pagal kurią jis suteikė paskolą bendrovei. Buvo sutarta, kad jis, kaip akcininkas, metų pabaigoje gaus įmonės pelną. Su A. P. buvo aptarta, kokio dydžio atlyginimai bus mokami darbuotojams. 2013 m. sausio - vasario mėn. nesulaukęs jokio pelno, pradėjo pats ieškoti A. P.. A. P. pradėjo vengti su juo bendrauti iš pradžių teigdamas, kad negali kalbėti, kad perskambins, paskui išvis nebeatsiliepdamas. Todėl jis pradėjo A. P. reikalauti pateikti bendrovės dokumentus patikrinimui. Pats buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), matė, kad veikla vyksta, todėl nesuprato, kodėl jam nėra pervedama pelno dalis. Gamybinėse patalpose rado keletą dokumentų, kurių pasidarė kopijas ir parodė savo individualios įmonės buhalterei. Ji paaiškino, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad iš bendrovės (duomenys neskelbtini) buvo paimami pinigai, tačiau nenurodyta, kam jie reikalingi, nesimatė jokiuose dokumentuose, kad jie buvo panaudoti sumokant, pavyzdžiui, už paslaugas ar perkant žaliavą. Iš kasos įvairiomis sumomis paimti pinigai, o kaip jie panaudoti, neaišku. Pradėjo suprasti, kad A. P. nesąžiningai tvarko buhalteriją, galbūt net savinasi pinigus. Dėl galimai A. P. pasisavintų pinigų bendrovė žlugo, jis prarado investuotus pinigus, patyrė didelę turtinę žalą. Iki šios dienos jokio pelno ar nors dalies paskolos grąžinimo nebuvo. Negavo nieko nei pinigais, nei kokiais nors daiktais (t.1, b. l. 108-109). Taip pat pažymėjo, kad A. P. jam nėra grąžinęs jokių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš jo dokumentų pradėjo reikalauti nuo 2013 metų įtardamas, kad bendrovėje yra pasisavinamos piniginės lėšos. Dėl to bendravo ir su bendrovės buhalteriu J. S. telefonu, ir su pačiu A. P., tačiau jie įvairiais būdais akivaizdžiai vengė pateikti jam dokumentus. Su A. P. buvo du kartus susitikę Vilniuje prekybos centre „Akropolis“. Vieną kartą, galimai 2013 metų rugpjūčio mėnesį, jie buvo susitarę telefonu, kad A. P. atveš visus įmonės dokumentus. Tuo tikslu susitiko Vilniuje prekybos centre „Akropolis“. Kartu buvo ir jų su A. P. bendras pažįstamas Ž. V.. Iš pradžių susitiko prekybos centro mašinų stovėjimo aikštelėje, po to nuėjo į kavinę. Ten aptarinėjo bendrovės reikalus. Kategoriškai tvirtina, kad jokie dokumentai to susitikimo metu jam nebuvo perduoti (t.1., b.l. 178-179).

Liudytojas J. S. parodė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriu. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su medienos džiovinimu, perdirbimu ir realizavimu Europos Sąjungoje. Bendrovėje dirbo nuo 5 iki 10 darbuotojų. Dauguma atsiskaitymų vyko bankiniais pavedimais, tik maža dalis- grynaisiais pinigais. Bendrovės direktorius A. P. pats asmeniškai turėjo prisijungimą prie elektroninės bankininkystės ir atlikinėjo atsiskaitymus. Darbuotojams atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Juos išmokėdavo A. P.. Jis (J. S.) apskaitą tvarkė pagal A. P. pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus, pagal kuriuos buvo sudaromi apskaitos registrai, finansinės atskaitomybės informacija. Bendrovės dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos ar rugpjūčio mėnesiais į jį kreipėsi A. P., prašydamas pateikti visus turimus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus, kadangi jų reikalauja įmonės akcininkas E. V.. Jis perdavė A. P. visus bendrovės dokumentus apie 11-12 segtuvų, tačiau perdavimo-priėmimo akto nesurašė. Netrukus po to jis išėjo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) (t.1.,b.l. 26). Pažymėjo, kad jis asmeniškai jokių darbo laiko apskaitos žiniaraščių nepildė. Ar juos pildė A. P., nežino. Tokių žiniaraščių jis asmeniškai nėra matęs. Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius pildydavo jis. Kai juos užpildydavo, žiniaraščius paimdavo P.. Jis asmeniškai grynaisiais pinigais išmokėdavo atlyginimus. Po to, jau su darbuotojų parašais, P. atveždavo žiniaraščius jam, o jis juos susegdavo į segtuvus. Kai A. P. pareikalavo jam atiduoti visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, jis jam ir atidavė. Tarp kitų dokumentų buvo ir segtuvai su žiniaraščiais. A. P. jam pateikdavo pirkimų - pardavimų sąskaitas faktūras, buvo vedami gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai. Šiuos registrus atidavė P. kartu su visais bendrovės dokumentais, kai jis jų pareikalavo 2013 m. vasarą. Tas faktas, kad bendrovės akcininkas E. V. suteikė bendrovei piniginę paskolą, jam buvo žinomas, tačiau konkrečiai nepasakys, kada ji buvo suteikta ir kokio dydžio. Kiek pamena, paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, ne bankiniu pavedimu. Buvo sudaryta raštiška sutartis, kad V. suteikia paskolą bendrovei. Jam P. atvežė tą sutartį, joje buvo pasirašęs V., bet ar toje sutartyje pasirašė jis pats, nežino. Kokios paskolos davimo sąlygos buvo nurodytos sutartyje, nepamena. Kiek pamena, už tuos pinigus buvo pirkta mediena. Ši sutartis buvo užfiksuota kaip ūkinė finansinė operacija bendrovės apskaitoje, tai buvo bendrovės skola akcininkui. Sutartis buvo palikta prie kasos dokumentų ir ji su visais dokumentais buvo perduota A. P. 2013 m. vasarą. Šis sandoris Valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo deklaruotas. Deklaravo jis pats. Buhalteriu dirbo dvejus metus. Negali pasakyti, ar įmonės veikla buvo pelninga. A. P. avansinių apyskaitų jam nepateikdavo. O jei kas buvo perkama už grynus pinigus, A. P. pateikdavo jam pirkimo dokumentus ir jis iš kasos knygos nurašydavo pinigus iš kasos likučio. Apskaitoje parodydavo tai kaip išlaidas. Bendrovė turėjo skolų. t. y. buvo gautos prekės, bet už jas nebuvo sumokėta, tačiau kokio dydžio tai skolos, nepamena (t.1., b. l. 108-109).