Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-13263-713/2015 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08349-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.5.2; 113.2; 63; 99.5.

2015 m. birželio 18 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo R. Š. 289,62 Eur negrąžintos paskolos pagal 2012-12-06 šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, 500,24 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 3-5).

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2015-05-29 asmeniškai (CPK 123 str.) (b.l. 15). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovė grindžia pateikta medžiaga: vartojimo kredito sutartimi; mokėjimo nurodymu, palūkanų skaičiavimu (elektroninio ieškinio priedai).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu taikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jo ieškovei priteistina 289,62 Eur negrąžinto kredito (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.873 str. 1 d., 6.886 str. 1 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500,24 Eur palūkanas, kurios paskaičiuotos už pradelstą laikotarpį nuo 2013-02-06 iki 2014-05-01. Ieškovė nurodo, kad šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktas numato, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 4.4 punktas numato, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos (imtinai) iki dienos, kai visas kreditas yra faktiškai sugrąžintas kredito davėjui. Sutarties 7.1 punktas numato, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laikotarpį pagal CK 6.847 str. nustatytas taisykles.

Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.). Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą.

Byloje nustatyta, kad atsakovas praleido sutartyje nustatytą terminą kreditui grąžinti. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip minimalių kreditoriaus nuostolių dėl termino grąžinti paskolą praleidimo mokėjimo. Kadangi šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl teismas negali taikyti įstatymu nustatytų palūkanų.

Atsakovas prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) 80,00 procentų vartojimo kredito metinę palūkanų normą. Tuo tarpu ieškovė, skaičiuodama palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką, paskaičiavo 173,00 procentų aiškiai per dideles palūkanas už paskolintų pinigų naudojimą. Laikytina, kad metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK 6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta skolininko padėtis.

Nagrinėjamu atveju, būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, kreditorius savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei sumažindamas galimų nuostolių atsiradimo riziką. Atsižvelgiant į nesumokėtos kredito sumos 289,62 Eur ir prašomų priteisti palūkanų 500,24 Eur dydį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, teismo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis mažintinas iki 232,00 Eur, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, priteisiant šią sumą iš atsakovo (CK 6.73 str., 6.258 str. 3 d., 6.71 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1037-653/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Likusi reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).

Pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, todėl ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo tenkintinas (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio, kadangi nuo patenkintų reikalavimų dalies valstybei privalo būti mokamas minimalaus dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str., 80 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, buveinės adresas Jonavos g. 254A, Kaune, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbanke, iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) negrąžintos paskolos, 232,00 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 str. 2, 3 d. ir 80 str. 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.