Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji I. U. nurodė kaltę pripažįstanti pilnai, tačiau faktiškai ją pripažino dalinai ir paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai jos sutuoktinis buvo miręs prieš metus laiko, viena su septyniais vaikais, tame tarpe – (duomenys neskelbtini) m. gimusiu ( taip nurodė ) K. ir (duomenys neskelbtini) m. gimusiu L., gyveno (duomenys neskelbtini), mirusio sutuoktinio seseriai priklausančio namo dalyje. Prieš įvykį ( šeštadienį ) atvažiavo svečiai ( brolis, dukters kūminai ), su kuriais iki 02 val. tyro vartojo alkoholį. Sekantį rytą ( sekmadienį ) alkoholį vartojo toliau. Vėliau svečiai išvažiavo, o ji nuėjo pamiegoti. Vakare apie 21.30 val. atsikėlusi norėjo eiti į lauką, o vaikai jai bandė sutrukdyti. Sūnus K. bandė duris uždaryti ir tuo momentu ji netyčia užkliudžiusi dešiniu pečiu pastūmė K., kuris atsitrenkė į durų staktą. Pastumtas K. dar užkliudė šalia buvusį brolį L., kuris dėl to pilnai nenugriuvo, bet „atsisėdo aukštelninkas“ ( cituojama ) ant grindų. Taip pat rankoje turėjo aliumininę vaistų pakuotę, nes turėjo gerti vaistus nuo alkoholio. Bandydamas ją atimti K. pats įsibrėžė ranką; ji jam rankos su pakuote tyčia nesubraižė. Vėliau matė, kad L. kaktos kairėje pusėje buvo guzas. Po to ji kambaryje netyčia sudaužė vazą, kurioje buvo gėlės mirusio vyro atminimui, ir eidamas per šukes K. pats įsipjovė pėdą. Netrukus atvažiavę policininkai visus vaikus paėmė ir išvežė pas mirusio vyro buvusią žmoną J. P., o ją pačią medikai išvežė į ligoninę. Vėliau J. P. vaikų globoti nebeleido, nes ji yra pensininkė, todėl visi septyni vaikai nuo 2022-01-04 yra (duomenys neskelbtini) globos namuose. Iš karto po šio įvykio ji iš sodybos išsikraustė pas dabartinį vyrą į (duomenys neskelbtini) kaimą. 2021-08-28 jie apsivedė ir iki šiol dviese gyvena vyro bute. Vyras dirba, ji gyvenime niekada nėra dirbusi. Gauna tik 360 EUR/mėn. išmoką iš darbo biržos, jokių kitų pajamų neturi.

Įvykio metu namuose buvo tik ji ir vaikai. L. nespyrė, bet gal to neatsimena, nes serga depresija. Pripažįsta, kad turėjo problemų dėl alkoholio, dėl to dabar gydosi (duomenys neskelbtini) PSC, lankosi pas psichiatrą, geria vaistus, todėl alkoholio išvis nebevartoja. Jos parodymai policijoje užrašyti neteisingai, nes ji K. pastūmė tikrai netyčia. Iki šio įvykio vaikai sužaloti nebuvo. K. apklausoje dalyvavo, jis sakė tiesą, jis daug primelavo ( taip nurodė, atsakydama į klausimus ). J. P. taip pat „daug dadeda“ ( cituojama ). Vaikai jai neleido eiti į lauką, nes pagalvojo, kad ji gali žudytis, nors ji apie tai nekalbėjo. Vaikai žino, kad jos broliai yra nusižudę, todėl ir ją visą laiką saugo. E. yra jos dabartinis vyras. Prieš įvykį kalbantis telefonu jam nesakė, kad žudysis. Įvykio metu susinervinusi nebuvo, tai užrašyta neteisingai. Su abiejų vaikų civiliniais ieškiniais sutinka. Vaikai ją myli, nori susitikti. Ji gailisi ( nurodė 2022-01-12 posėdyje ).

Pripažįsta, kad įspyrė L. ir eidama į lauką netyčia su pečiu pastūmė K., kuris atsitrenkė į L., o šis nugriuvo; „viską pripažįsta“ ( cituojama ) ir gailisi ( nurodė 2022-02-15 posėdyje ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. U. nurodė, kad pilnai prisipažįsta padariusi nusikaltimą, tačiau faktiškai kaltę pripažino dalinai. Ji paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mirusio vyro sesers J. K. name. Viename namo gale gyvenu ji su septyniais vaikais – S. ( (duomenys neskelbtini) metų ), K. ( (duomenys neskelbtini) metų ), L. ( (duomenys neskelbtini) metų ), D. ( (duomenys neskelbtini) metų ), L. ( (duomenys neskelbtini)metų ) ir A. ( (duomenys neskelbtini) metų ). Dukra A. ( (duomenys neskelbtini) metų ) gyvena (duomenys neskelbtini) pas vyro pirmąją žmoną J. P., ji yra A. globėja. Kitame namo gale ( numanoma – gyvena ) mirusio vyro brolis A. P. su šeima. Su vaikais sutaria gerai. Pas ją yra problema dėl alkoholio vartojimo. 2021-05-30 vartojo degtinę su broliu, kuris buvo savaitgaliui atvažiavęs ir 2021-05-30 vakare išvažiavo. Pasilikus vienai su vaikais, sutriko sveikata, patapo nervuota ( taip tekste ) ir be jokios priežasties kambaryje į durų staktą pastūmė su dešiniu pečiu L. P., kuris atsitrenkė veidu į durų staktą. Ant grindų jis nenugriuvo, bet matė, kad nusibrozdino kaktą. Po to, laikant rankose aliumininę vaistų pakuotę nuo depresijos, K. norėjo juos atimti. Nenorėdama jam atiduoti vaistų, dešine ranka pastūmė į durų staktą, dėl ko jis atsitrenkė, bet nesusižalojo, ant grindų nenugriuvo. Tada jis dar kartą bandė iš rankų atimti vaistų pakuotę ir susinervinusi ta pakuote įbrėžė vieną kartą į kairę ranką. Matė, kad K. įbrėžė iki kraujo pasirodymo. Po to norėjo paimti stiklinę vazą, kurioje buvo gėlės mirusio vyro atminimui, pakeisti vandenį; vaza iškrito iš rankų ant grindų ir sudužo. Begeriant vaistus, K., eidamas link jos ( kaip suprato, jis pamanė, kad ji vaistais nori nusižudyti ) užlipo ant sudužusios vazos šukių ir susižalojo pėdą. Matė, kad bėgo kraujas. Neužilgo atvyko policija ir medikai. Įvykio metu L. ( taip tekste; manytina, jog apsirikimas ), A. ir L. miegojo kitame kambaryje. Įvykį iš vaikų galėjo matyti S. ir D.. Pirmas kartas, kada smurtavo prieš vaikus. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( 1 t. 143-144 l. ).

Prisipažįsta iš dalies padariusi nusikaltimą, kurio padarymu įtariama. Yra davusi parodymus, juos tvirtina bei papildo, kad L. nespardė, tačiau su dešiniu pečiu jį vieną kartą ties nugara pastūmė ir jis veidu atsitrenkė į sieną, o ne į staktą, koja tikrai jam nespyrė. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo ( 1 t. 151 l. ).

Kaltinamosios I. U. kaltė įrodyta jos daliniu prisipažinimu, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja J. P. parodė, kad I. U. yra jos buvusio vyro, mirusio (duomenys neskelbtini), antroji žmona, jos šeimą pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Kol vyras buvo gyvas, jų šeimoje viskas buvo normaliai, bet jam mirus I. U. susirado „pijoką“ ( cituojama ) U., kuris jai atnešdavo alkoholio, jie girtaudavo, jis ją išnaudodavo. Įvykio dienos ( buvo penktadienis ) vakare, apie 20.30 – 21.30 val., jai paskambinęs vaikas K. pasakė, kad mama yra girta, pikta ir mušasi. Ji pasakė vaikams išeiti į kitą kambarį arba pas dėdę. Po kurio laiko paskambinęs K sakė, kad mama jam ir L. spyrė į nugarą ir trenkė į durų staktą, prašė pakviesti policiją. Dar jis pajungė vaizdo kamerą, todėl ji apie 1,5 – 2 min. matė vaizdą kambaryje – girta mama keikėsi, mėtė daiktus, sakė „visus išmušiu, pati pasikarsiu“, vaikai verkė. Kad I. U. prieš vaikus smurtautų, nematė. I. U. nesuprato, ką daro, nes „dėl girtumo buvo kominė“ ( cituojama ). Dar K. sakė, kad mama metė vazą jam į kojas, ši sudužo ir stiklai sulindo į koją. Bijodama, kad jis nenukraujuotų, ji iškvietė greitąją pagalbą, o ši pranešė policijai. Tą pačią naktį apie 02.50 val. VTAS ir policija jai atvežė visus šešis vaikus, kurie pas ją gyveno iki 2022-01-04, kai buvo išvežti į (duomenys neskelbtini) globos namus, nes ji, pasirodo, yra per sena juos globoti. Vaikus atvežus matė jų sužalojimus. K. pirštai buvo perpjauti su tuščiu vaistų pakeliu, kai mama bandė su vaistais nuodytis, o jis norėjo iš jos vaistus atimti. Tiksliau vaikų sužalojimus nurodė apklausiama policijoje. Visi vaikai yra labai geri, nelinkę fantazuoti ar apkalbėti.

Kad mama prieš juos smurtautų, iki to įvykio vaikai jai nebuvo sakę. Pati I. U. vaikais rūpindavosi, jiems gyvenant pas ją ( liudytoją ), su jais kalbėdavosi per „Messenger“ programą, su kitais vaikais ( nes su L. ir K. negalėjo ) susitikdavo, tris kartus jiems perdavė pinigų, duodavo maisto. K. ir L. jos nebijojo, norėdavo su mama susitikti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. P. parodė iš esmės analogiškai. Ji nurodė, kad I. S. pažįsta kaip buvusio vyro V. P. sugyventinę, bendrauja apie (duomenys neskelbtini) metų. Su ja bendrauja ir padeda jai su vaikais, kurių yra 7. I. S. gyveno (duomenys neskelbtini), V. P. sesers dviejų galų namo viename gale, o kitame - A. P. su šeima., 2021-05-30 apie 20.30 val. per mesendžerį paskambinęs K. P. pasakė, kad mama vartoja alkoholį ir blūdija, ji pasakė mamai liepti eiti miegoti. Paskui K. paskambino per mesendžerį sesei A., kuri gyvena pagal laikiną globą pas ją, ir paprašė pakviesti prie telefono. Pradėjus kalbėti K. pasakė, kad mama mušasi ir paprašė kviesti policiją. Ji pasakė, kad yra svetima ir negali kviesti policijos. Tada K. įjungė telefone kamerą ir parodė, kas vyksta namuose. Matė, kaip I. S. keikėsi, triukšmavo ir sakė, kad visus užmuš ir pati galą pasidarys. Nematė, kad ji būtų turėjusi kokių daiktų rankose. M. K. verkiantį, išbėgantį iš kito kambario S. P., kuris neverkė, bet prašė greičiau iškviesti policiją. Tuo baigėsi pokalbis ir vaizdas nutrūko. Tada ji pranešė ,,112". Apie 22.30 val. paskambinęs K. pasakė, kad atvažiavo policija. Naktį paskambinę iš policijos paklausė, ar gali priimti šešis vaikus, nes vaikai prašėsi, o jų mamą I. S. greitoji išvežė į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę. Sutiko priimti vaikus. Apie 2.45 val. policija su Vaiko teisių specialistais atvežė visus šešis vaikus. Ant L. kaktos dešinės pusės matėsi gumbas ir pabrozdinimas. Ant K. kairės rankų pirštų matėsi nubrozdinimai ir bėgo kraujas bei buvo kruvina kairės kojos pėda. K. pasakė, kad vakare mama L. namuose pastūmė į durų staktą ir taip L. atsirado gumbas ir pabrozdinimas kaktoje; mama pastūmė jį ( K. ) taip pat į durų staktą, dėl ko K. susitrenkė nugarą, bet sužalojimų nepadarė; laikydama rankoje aliumininę vaistų pakuotę, ji pasakė, kad nusinuodys. Tada K. bandė atimti iš mamos vaistų pakuotę ir mama tyčia jam su ta aliuminine pakuote subraižė kairės rankos ( kiek pamena, tris ) pirštus. Kiek kartų brėžė, nesakė K.. Po to K. pasakė, kad mama paėmė nuo sekcijos stiklinę vazą ir ją metė ant grindų. Vaza sudužo ir mama pasakė, kad sau galą pasidarys. Tada K. bėgo prie mamos, kad ji nepasidarytų sau blogo, ir taip pats užlipo ant sudužusios vazos šukių ir kairę koją susižalojo, nes stiklo šukė įlindo į kairę pėdą ir pats išsitraukė tą šukę. Niekada nėra mačiusi, kad I. S. smurtautų prieš vaikus. Šiai dienai visi septyni I. S. vaikai gyvena pas ją ( J. P. ) ir juos prižiūri. Nėra prieš, kad visi vaikai gyventų pas ją ( 1 t. 119-120 l. ).

VTAS atstovės vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad mažametis nukentėjusysis K. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog mama pradėjo gerti 2021-05-28 apie 22 val. Į svečius atvyko A. kūminai S. ir R., dar buvo mamos draugas E.. Visi gėrė alkoholį. Svečiai nakvojo pas juos namuose. Ryte mama su S. ir R. nuvažiavo, nusipirko dar alkoholio – tris bambalius sidro ir pakuotę alaus. Visi šventė A. gimtadienį. Visą dieną visi gėrė alkoholį. Išvažiavo svečiai per pietus šeštadienį. E. ryte jau buvo išvažiavęs į darbą. Išvažiavus svečiams, mama toliau gėrė viena visą dieną. Kai ryte mama nusipirko alkoholio, jis pakuotę alaus nuo mamos paslėpė, nes nebenorėjo, kad mama toliau gertų. Mama nepastebėjo, nes jau buvo girta. Mama buvo išėjusi pjauti žolės, kad truputį išsiblaivytų. Mama pradėjo blūdyti, kai paskambino E. ir pasakė, kad neparvažiuos, nes turi daug darbų. Tada mama pradėjo grasinti E., kad pasikars arba prisigers vaistų. Kai jis su kitais vaikais sakė mamai ,,padėk telefoną“, mama atsakė ,,pasitrauk, užmušiu“. Mama pradėjo elgtis agresyviai : stūmė jį į durų staktą į krūtinę su viena ranka, kai jis norėjo sulaikyti mamą, mama sakė ,,pasitrauk“, o broliui L. spyrė į nugarą, jis atsitrenkė į sieną ir susižeidė kaktą, buvo guzas. Jis skambino savo telefonu sesei A. ir prašė pagalbos, sakė kviesti policiją, nes mama pradėjo durniuoti. Kai mamai pasakė, kad iškviesta policija, mama atsakė, kad puodeliu uždaužys, kirviu užkapos. Mama buvo prigėrusi vaistų – 3 tabletes, kokių tablečių tiksliai nežino. Visi vaikai buvo išsigandę, verkė ( 1 t. 35-36 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos mažametis nukentėjusysis K. P. parodė, kad sutinka papasakoti apie mamą, apie įvykį ir sakyti tiesą. Mėnesio dienos nepamena, buvo šeštadienis. Buvo atvažiavę sesės kūminai R. B. ir S. pasveikinti jos su gimtadieniu. Atvažiavę apie pietus jie atsivežė alkoholio, prigėrė. Alkoholį gėrė R., S., E. ir mama. Vakare dar turėjo alkoholio, antrą valandą dar parsivežė. Ryte, prieš pietus, išvažiavo R. su S.. Mama dar buvo nupirkusi alkoholio, dar gėrė. Nuėjo žolės papjauti, norėjo išsiblaivyti, bet nepavyko. Vakare, valandos neatsimena, ji pradėjo blūdyti. E. pasakė, kad negalės atvažiuoti, nes buvo darbe. Ji pradėjo šaukti, kad eis pasikarti, bet jis jos neišleido. Mama bandė išgerti vaistų. Ji jį stūmė, vazą sudaužė. Virtuvėje, prie įėjimo ji jį paėmė už krūtinės ir su viena ranka vieną kartą delnu stūmė į durų staktą, daugiau jam nieko nedarė. Jis nugara atsitrenkė į staktą. Jam skaudėjo, paraudimo nebuvo. Tik kai pakėlė maikę, truputį buvo raudona. Skausmą balų sistemoje iki dešimties įvertintų 6. Šalia buvo brolis L., kuris matė įvykį. Kai atsitrenkė, nuėjęs pasiėmė telefoną ir paskambino policijai. Paėmęs telefoną, paskambino sesei ir pasakė, kad iškviestų policiją, nes neįmanoma susitvarkyti. Paskui mama truputį apsiramino. Atvykusi policija mamą išsivežė į ligoninę. Kai mama sudaužė vazą, jis bandė ją sustabdyti ir užlipo ant šukės bei susižalojo kairės kojos padą. Šukę jis išsitraukė, bėgo kraujas. Dar buvo pirštai nubalnoti, tačiau su kuo jam juos nubalnojo mama, neatsimena. Jam kraujai stipriai bėgo ir skaudėjo ( rodė į rankos pirštus ). Skausmą įvertintų 7 balais. Brolis L. nukentėjo. Kai mama norėjo nueiti, stovėjo L.. Tada mama jam spyrė koja, jis nudribo ir atsitrenkė į sieną. Didelis randas broliui buvo, tačiau kraujas nebėgo. L. verkė. Daugiau mama niekaip jo ( K. ) nenuskriaudė. Kai jį mama stūmė, neverkė, bet jam skaudėjo. Buvo sukrėstas, užplūdo baisios emocijos, buvo baimė. Mama įvykio metu buvo neblaivi. L. atsitrenkė į sieną, kuri yra prie sesės lovytės. Mama jo ( K. ) neatsiprašė. Jeigu atsiprašytų, nežino, ar jai atleistų. Pats dar nežino, ar nori gyventi su mama. Namuose nebesijaustų saugus. Aišku, kad L. mama įspyrė tyčia. Ji norėjo eiti ir jam spyrė, kad patrauktų jį iš kelio ( 1 t. 110-111 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos apklausos metu mažametis nukentėjusysis L. P., gim. (duomenys neskelbtini), nieko nepaaiškino ( 1 t. 115-116 l. ).

VTAS atstovės vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad nepilnametė A. P., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog 2021-05-30 apie 20-21 val. jai paskambino brolis S. ir pasakė, kad mama išgėrė alkoholio, buvo agresyvi, stumdė vaikus K. ir L.. S. buvo išsigandęs, prašė iškviesti policiją, nes nebesusitvarkė su mama dėl jos agresijos. S. dar sakė, kad mama išgėrė dar kažkokių vaistų. Žino, kad mamai yra išrašyti vaistai „Tiapsidal“. Mama juos gerdavo ryte ir vakare. Kaip išvažiavo gyventi 2021-05-25 pas J. P., jos nuomone, mama vaistų nebegėrė, nes pasielgė jos elgsena, nebeatsiliepdavo į jos skambučius, kai atsiliepdavo, rėkdavo ant kitų vaikų, labai keikdavosi. Maždaug po 30 minučių, kai skambino S., paskambino brolis K.. Jis taip pat prašė iškviesti policiją, sakė, kad mama yra neblaivi, agresyvi, stumdo vaikus. Policiją iškvietė teta J. po S. skambučio. Pakalbėjusi su S. nuėjo ir viską papasakojo J.. Kai paskambino K. po 30 minučių, jam pasakė, kad policija jau iškviesta ( 1 t. 33-34 l. ).

VTAS atstovės vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, kad nepilnametis S. P. paaiškino, jog 2021-05-29 buvo išėjęs padirbti. Grįžęs namie rado atvykusius mamos brolį R. su drauge S. ir mamos draugą E.. Jie atvyko švęsti A. gimtadienio. Alkoholį vartojo tik mama. Svečiai namie nakvojo, ryte atsikėlė ir išvažiavo. Tada mama visą dieną viena gėrė alų ir vakare labai susinervino, kai E. paskambino ir pasakė, kad negrįš tą vakarą. Mama pradėjo grasinti E., daužyti telefoną su ranka į kelius. Visi vaikai buvo namie. Suaugusių namie nebuvo. K. atėjęs papasakojo, kad jį mama trenkė į sieną, į staktą. Prašė pagalbos, reikėjo apraminti mamą. Jis pasodino mamą ant kaladės kambaryje. Mama priešinosi, mosikavosi, sakė ,,paleisk“. Mama buvo labai neblaivi, vos laikėsi ant kojų. Mama dar kartą pakalbėjo telefonu su E., grasino ir E., ir vaikams, kad nusižudys: pasikars arba prigers vaistų. Po kiek laiko mama išgėrė vaistų – apie 30 tablečių visokių. Tada jis paskambino sesei A. ir pasakė, kad mama prigėrė vaistų ir reikia iškviesti greitąją ir policiją. Pats skambinti nedrįso. Po kurio laiko A. dar kartą paskambino brolis K., vėl prašė pagalbos ir maždaug po 30 minučių atvažiavo policija, dar po 5 minučių greitoji. Visi vaikai buvo labai išsigandę, verkė, nes mama ir toliau buvo agresyvi, vartojo alų. Kai mamai vaikas pasakė, kad iškvietė policiją, mama atsakė ,,gerai, pasitiksiu su kirviu“ ( 1 t. 37-38 l. ).

PRIR duomenyse užfiksuota, kad J. P. 2021-05-30 21.59 val. kreipėsi su telefoniniu pranešimu į BPC nurodydama, jog VTAS 22.50 val. ( taip tekste ) Ką tik pranešėjai paskambino (duomenys neskelbtini) m. berniukas, verkdamas prašė pagalbos. neblaivi mama I. S. apie (duomenys neskelbtini) m. namuose koliojasi, šūkauja. Vietos adresas - (duomenys neskelbtini) ( 1 t. 6 l. ).

Policijos pareigūnės 2021-05-31 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog atliekant papildomą patikrinimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje telefonu susisiekus pranešėja J. P. nurodė, kad nepilnamečiai vaikai K. P. ir L. P. jai pasakojo, kad 2021-05-30 namuose (duomenys neskelbtini) mama I. S. sūnų L. pastūmė į durų staktą ir jis nusibrozdino dešinės pusės kaktą ties smilkiniu, dėl ko jam kaktoje iškilo gumbas, o sūnų K. pastūmė į sieną, dėl ko šis nusibrozdino kairės rankos pirštus ir užlipęs ant sudaužytos vazos šukių susižalojo kairės kojos pėdą. J. P. vaikai teigė, kad jiems skaudėjo ( 1 t. 11, 18 l. ).

2021-06-10 ( t. y. daugiau kaip po 10 d. ) įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas gyvenamasis namas. Virtuvėje ... apžiūrint duris ir staktą, jokių kraujo žymių nebuvo, išskyrus purvo žymes ( 1 t. 19-24 l. ).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam K. P. padaryti sužalojimai : pjautinė žaizda kairėje pėdoje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos III-V pirštuose. Tikėtina, kad pjautinė žaizda kairėje pėdoje padaryta tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje aštriu pjaunančiu daiktu, galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Odos nubrozdinimai kairės plaštakos III-V pirštuose galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griūvant po gauto smūgio ar be pašalinės jėgos poveikio bei kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Jie padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. K. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ( 1 t. 72 l. ).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam L. P. padarytas sužalojimas : odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, tiek griūvant po gauto smūgio ar be pašalinės jėgos poveikio bei kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ( 1 t. 52 l. ).

Kaltinamoji I. U. pagal pareikštą kaltinimą ( 2 t. 92 l. ) proceso eigoje kaltę pripažino dalinai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog be priežasties kambaryje į durų staktą pastūmė su dešiniu pečiu L., kuris atsitrenkė veidu į staktą/sieną ir nusibrozdino kaktą; K. dešine ranka pastūmė į durų staktą, dėl ko jis atsitrenkė, bet nesusižalojo, ir su vaistų pakuote įbrėžė vieną kartą į kairę ranką ( 1 t. 143-144 l. ). 01-12 d. posėdyje ji nurodė, jog eidama netyčia užkliudžiusi dešiniu pečiu pastūmė K., kuris atsitrenkė į durų staktą bei užkliudė šalia buvusį L., kuris dėl to atsisėdo aukštelninkas; bandydamas iš jos atimti aliumininę vaistų pakuotę K. pats įsibrėžė ranką; L. nespyrė, bet gal to neatsimena. 02-15 posėdyje ji formaliai pripažino, jog įspyrė L.. Šie parodymai dalinai ( dėl kaltės neigimo ) vertinami kritiškai dėl sekančių argumentų. Visų pirma, jie yra tarpusavyje prieštaringi ( nespyrė/spyrė; K. pastūmė netyčia ar nenorėdama atiduoti vaistų, t. y. tyčia; L. užkliudė K., pastūmė ji, nes buvo nervuota, ar įspyrė ir pan. ), akivaizdžiai prieštarauja patikimais pripažįstamiems įrodymams ( teiginys, jog L. atsisėdo aukštelninkas, kai jam nustatytas sužalojimas kaktoje; neigimas buvus labai susinervinusiai, grasinus nusižudyti, ką patvirtino visi apklausti įvykio dalyviai; atitinkamų sužalojimų nustatymas abiem vaikams, kt. ). Taip pat įvertintina, kad įvykio metu ji buvo labai girta ( „kominė“ - kaip nurodė liudytoja J. P., kurios parodymais abejoti nėra pagrindo ), ne tik susinervinusi, bet tokios psichinės būklės, dėl kurios iš karto išvežta į gydymo įstaigą, dėl ko gali tiksliai neprisiminti įvykio aplinkybių. Gi iš esmės vienodi visų apklaustų asmenų parodymai ir juos patvirtinantys kiti įrodymai kaltinimą patvirtina. Pažymėtina, kad tam tikri nežymūs skirtumai parodymuose galimi dėl suvokimo ypatumų stresinėje situacijoje, užfiksavimo netikslumo ar neprisiminimo po tam tikro laiko ( pvz., užfiksavimas J. P. teigus, jog K. pastūmė į sieną, dėl ko šis nusibrozdino kairės rankos pirštus - 1 t. 11, 18 l.; J. P. parodymai teisme K. sakius, kad mama jam ir L. spyrė į nugarą, kt. ) ir laikomi nesudarančiais pagrindo juos vertinti kritiškai ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ). Visumoje liudytojos J. P. parodymai ( aptarti aukščiau ), mažamečio K. P. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui ( jog virtuvėje mama ranka vieną kartą delnu stūmė jį į duris, jis nugara atsitrenkė į staktą; buvo pirštai nubalnoti, tačiau su kuo juos nubalnojo mama, neatsimena, kraujai stipriai bėgo ir skaudėjo ... pirštus; L. mama tyčia spyrė koja, kad patrauktų jį iš kelio, jis nudribo ir atsitrenkė į sieną prie sesės lovytės, didelis randas broliui buvo ) ir paaiškinimas VTAS darbuotojams ( mama stūmė jį į durų staktą ranka, kai jis norėjo sulaikyti mamą, broliui L. spyrė į nugarą, jis atsitrenkė į sieną ir susižeidė kaktą, buvo guzas ), vaikų A. P. ( jog paskambinęs brolis S. sakė, kad mama stumdė K. ir L. ) ir S. P. ( jog K. pasakojo, kad jį mama trenkė į staktą, prašė pagalbos, mama buvo agresyvi, labai neblaivi, vos laikėsi ant kojų ) paaiškinimai VTAS darbuotojams, specialistų išvados ( jog K. P. padaryti ... odos nubrozdinimai kairės plaštakos trijuose pirštuose, o L. P. padarytas odos nubrozdinimas dešinėje kaktos pusėje ), kartu su kaltinamosios parodymais, pripažįstami pakankamais konstatuoti, jog kaltinamoji I. U. kaltinime nurodytais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus mažamečiams vaikams K. ir L., todėl jos veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 3 d. Pagal telefoninio pranešimo ( 1 t. 6 l. ) duomenis patikslinama, kad veika padaryta prieš 21.59 val.

Kaltinamosios I. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ( jos prisipažinimas yra tik dalinis - Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( ji tai pripažino - Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Kaltinamoji I. U. nusikalto pirmą kartą ( 2 t. 67 l. ), tikslesnių duomenų apie 2017 m. analogišką ikiteisminį tyrimą nėra ( 1 t. 162 l. ), girta įvykdė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš du mažamečius vaikus. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į kitas reikšmingas įvykio aplinkybes ( kaltinamoji smurtavo alkoholio ir psichinės būklės įtakoje, smurtas buvo labiau sąlygotas pykčio, vaikams bandant jai sutrukdyti, o ne siekio sužaloti ar sukelti skausmą ) ir pasekmes ( ji gailisi, pagal galimybes bendrauja su atskirai gyvenančiais visais vaikais, nukentėjusieji jos nebijo ir patys nori su ja bendrauti – liudytojos I. P. parodymai, kt. ), į jos sveikatos būklę ( 1 t. 178, 2 t. 56-60 l. ) ir kitą charakterizuojančią medžiagą : ji nedirba ( 1 t. 174 l. ), teigia esanti bedarbė ( tai patvirtinančio dokumento nėra - 1 t. 175 l. ), tuo metu viena augino šešis nepilnamečius ir mažamečius vaikus ( išskyrus A. – 2 t. 35 l. ), bausta administracine tvarka ( 1 t. 69-74 l. ). Todėl pripažįstama tikslingu jai skirti ne prokurorės siūlomą laisvės atėmimo, o nežymiai ilgesnės nei vidutinės trukmės ( 60 parų ) arešto bausmę ( nes ji teisiama pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą - Lietuvos BK 41 str., 49 str., 54 str. ir 55 str. ), kurios vykdymas atidedamas 9 mėn. laikotarpiui ( Lietuvos BK 75 str. 1 d. ), paskiriant pareigas neišeiti iš namų nustatytu laiku, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( siekiant užtikrinti elgesio kontrolę ). Taip pat jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes ji smurtavo ne tik artimoje aplinkoje, bet prieš mažamečius vaikus ( Lietuvos BK 67 str. ir 72-2 str. )..

I. U. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t. 153-154 l. ) paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Tačiau dėl kitų aplinkybių ( byla išnagrinėta, nukentėjusieji vaikai gyvena atskirai, patys nori bendrauti su mama ) įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiaisiais ( 1 t. 154 l. ) pagal I. U. prašymą ( 2 t. 140 l. ) panaikinamas ( Lietuvos BPK 136 str. ).

Civiliniai ieškiniai

Mažamečių nukentėjusiųjų K. P. ir L. P. atstovai pareiškė civilinius ieškinius ( 2 t. 128-129, 126-127 l. ) dėl po 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaltinamoji I. U. su šiais ieškiniais sutinka.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais ( Lietuvos CK 6.250 str. 1 d.). Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus gėrius. Žmogaus sveikata ( ir gyvybė ) yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl jų, yra ypač dideli. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti Lietuvos CK 6.250 str. 2 d. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į : 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę ( jos formą ); 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo : jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. ( Lietuvos CK 6.282 str. ). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Šioje byloje nustatyta, kad mažamečiai ( į ką taip pat atsižvelgtina ) nukentėjusieji neabejotinai ne tik patyrė fizinį skausmą, jiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai, bet ir stiprius neigiamus išgyvenimus tiek dėl pačios kaltinamosios veikos ( neblaivi motina prieš juos smurtavo, padarydama sužalojimus ), tiek dėl šios veikos pasekmių ( jie buvo paimti iš šeimos, iki šiol gyvena globos institucijoje, apribotos jų galimybės bendrauti su mama ir kt. ). Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas ( kaip minėta, kaltinamoji su ieškiniais sutinka, nukentėjusieji iki šiol gyvena ne su ja, todėl priteisiamos sumos nebus mokamos iš vaikų išlaikymui skiriamų pinigų, kt. ) aplinkybes, teismų praktiką analogiškose bylose ( detaliau neaptariama, nesant ginčo ) teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir jų dydis iš esmės atitinka teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, todėl šie ieškiniai tenkinami ( Lietuvos BPK 109 str., 115 str. 1 d. ir CPK 6.250 str. ).