- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-33-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venskienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- IĮ „Virenga“
- Advokatai
- Vytautas Tučkus, Mečislovas Norvaišas
- Kategorijos
- 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalėa Burdulienės ir Neringos Venskienės, sekretoriaujant Skirmantei Sitkaitei,
dalyvaujant ieškovui R. G., jo atstovams O. G. ir advokatui Vytautui Tučkui, atsakovo IĮ „Virenga“ savininkui V. S., atsakovo atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo IĮ „Virenga“ savininko V. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui IĮ „Virenga“ dėl žalos, padarytos netinkamu sutarties vykdymu, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (2 t. b. l. 6-9) prašė priteisti iš atsakovo 36 928,93 Lt žalos atlyginimo dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, 25 344 Lt negautų pajamų, 110, 40 Lt išlaidų už dokumentų kopijavimą, vertimą bei ekspertizės atlikimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2008-10-10 sudarė Rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamo namo pamatų hidroizoliaciją, išlyginti pamatus, juos apšiltinti, įrengti drenažą, valymo įrengimus ir elektros įvadą, sumontuoti perdengimo plokštes. Sutartį už ieškovą pasirašė jo motina O. G. pagal 2008-05-28 dienos įgaliojimą, notarinio registro Nr. 3837. Sutartimi buvo sutarta, kad užsakovas rangovui apmokės už faktiškai atliktus darbus, pagal kas mėnesį rangovo išrašytą prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitą. Pasirašius rangos sutartį, atsakovas iš ieškovo per mėnesį gavo viso 30 100 litų. 2008 m. spalio mėn. sužinojęs, kad atsakovas darbus vykdo nekokybiškai, 2008-11-09 ieškovas grįžo iš užsienio į Lietuvą. Ieškovas pamatė, kad atlikti drenažo darbai neatitiko kokybės bei pradinio susitarimo reikalavimų, drenažas buvo įrengtas ne žemiau, o aukščiau rūsio grindų, išpjovus išpjovą rūsio pade kaminui įrengti, ant rūsio grindų pradėjo rinktis vanduo. Atsakovas nesutiko su tuo, kad darbai atlikti blogai ir atsisakė perdaryti nekokybiškai atliktus darbus savo sąskaita, o perdaryti darbus sutiko tik už papildomą užmokestį. Ieškovas 2008 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į statybų ekspertus UAB „Kauno komprojektas“ dėl atliktų darbų kokybės, kurie nustatė atsakovo darbo trūkumus. Kitas rangovas UAB „AG Vimonta“ pašalino nekokybiškai atliktus darbus, atliko darbų už 34 725,77 litus. Ieškovas nurodė, kad dar patyrė išlaidas organizuojant atsakovo nekokybiškų darbų likvidavimą: už sunaudotą automobilio kurą – 526,17 Lt, už pirktas žarnas ir sąvaržas vandeniui iš rūsio išsiurbti – 234,54 Lt, už pirktus 5 betoninius žiedus vandens surinkimo šuliniui – 815 Lt, už jų atvežimą 200 Lt, už 26 maišus cemento – 410, 80 Lt, už žieminį priedą betonui – 16,65 Lt. Viso dėl atsakovo nekokybiškai atliktų darbų ieškovas patyrė 36 928,93 Lt žalą. Taip pat ieškovas negavo 25 344 litų pajamų, kurias būtų uždirbęs jeigu nebūtų atleistas, nes dėl atsakovo nekokybiškų darbų šalinimo jis laiku nesugrįžo į darbą Anglijoje ir buvo atleistas. Anglijoje vėl dirbti pradėjo tik 2009-02-21.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo IĮ „Virenga“ 36 780,05 Lt nuostolių atlyginimą ir 2 146,70 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. G. bei 29,09 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei; ieškinį likusioje dalyje dėl dalies tiesioginių nuostolių ir dėl negautų pajamų atmetė; priteisė iš ieškovo R. G. 20,21 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei; laikinąją apsaugos priemonę – V. S. priklausančio 3, 9000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 594800060060, esančio Lazdijų r. sav., Teizų k., Tiesioji g. 2, areštą paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nurodė, kad įvertinus šalių paaiškinimus, apklaustų statybos specialistų paaiškinimus ir jų raštu pateiktas išvadas bei ieškovo žemės sklypo inžinerinių geologinių tyrimų išvadas matyti, kad ieškovo statomo namo rūsiui yra būtinas drenažas žemiau pamato pado (rūsio grindų), o atsakovas jį įrengė aukščiau pamato pado. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo pasitelkti statybų specialistai A. Š. ir E. N. padarė tas pačias išvadas apie drenažo būtinumą žemiau pamato pado, o atsakovo pasitelktas statybų specialistas G. M. argumentuotai nepaneigė kitų dviejų statybos specialistų išvadų, drenažo būtinumo žemiau pamato pado iš esmės neginčijo ir pats atsakovas, todėl teismas pripažino, kad ieškovas savo argumentus dėl atsakovo nekokybiškai atlikto drenažo įrodė.
Aiškindamas šalių sudarytos rangos sutarties 1 punktą teismas pripažino, kad ši sutarties sąlyga dėl drenažo įrengimo yra neaiški, nesuprantama ir nesąžininga, kadangi sutartyje nedetalizuojama ir išsamiai neapibūdinama kokį drenažą atsakovas turėjo įrengti ir kokias technines sąlygas jis turėjo atitikti. Atsakovas, kuris pats rengė sutarties tekstą ir sąlygas, nepateikė jokių įrodymų, kad prieš sudarant sutartį jis suteikė ieškovui išsamią ir teisingą informaciją apie savo siūlomus drenažo įrengimo darbus, apie įvairius drenažo variantus, apie geriausią ir konkrečiom sąlygom reikalingą drenažo variantą būtent ieškovo sklype ir neįrodė, kad jie susitarė tik dėl paviršinio vandens drenažo įrengimo. Todėl šią sutarties sąlygą teismas vertino ieškovo (vartotojo) naudai ir pripažino, kad šalys susitarė ne tik dėl paviršinio lietaus vandens, bet ir dėl gruntinio vandens drenažo įrengimo, t.y. dėl pilno drenažo, reikalingo apsaugoti pamatus nuo drėgmės. Teismas konstatavo, kad atsakovas, įrengęs drenažą, kuris neatliko savo funkcijos apsaugoti namo pamatus nuo besirenkančio gruntinio vandens, netinkamai vykdė šią sutarties sąlygą ir darbus atliko su trūkumais. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl drenažo kokybės iš dalies yra kaltas ir pats ieškovas, nes jis nepateikė drenažo darbo projekto, kadangi vartojimo rangos santykiuose ieškovas (rangovas) yra stipresnioji sutarties šalis, jis pats parengė rangos sutartį, kurią atsakovas tik pasirašė, jis neįrodė, kad prieš sutarties pasirašymą suteikė ieškovui išsamią ir būtiną informaciją, kuri būtų leidusi ieškovui spręsti dėl tokio projekto būtinumo, darbų metu atsakovas drenažo projekto iš ieškovo nereikalavo, todėl sutartimi įsipareigojęs įrengti tinkamai veikiantį drenažą ir atitinkamus darbus atlikęs neturėdamas drenažo projekto, atsakovas prisiėmė visą riziką dėl jo atliekamų darbų kokybės ir neįrodė, kad dėl atsiradusių nuostolių yra kaltas ir pats ieškovas.
Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas netinkamai atliko ir pamatų hidroizoliaciją, kadangi namo projekte buvo numatyta visą pamatų paviršių iš išorės nutepti dviem sluoksniais bitumo, o tiek ieškovo pasitelktas specialistas A. Š., tiek atsakovo specialistas G. M. patvirtino, kad hidroizoliacija atlikta nepilnai, pamatų paviršių padengiant tik vieną kartą ir ne iki viršaus, hidroizoliacinė membrana vietomis pažeista ir yra nesandari. Teismas nurodė, kad bloga atsakovo atliktos hidroizoliacijos kokybė ir jos skirtumas nuo UAB „AG Vimonta“ pakartotinai atliktos hidroizoliacijos akivaizdžiai matyti ir iš ieškovo pateiktų nuotraukų (nuotraukos Nr. 5, 9, 10 – atsakovo darbas, o nuotraukos Nr. 11, 12, 23, 24 - UAB „AG Vimonta“ darbas). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl hidroizoliacijos kokybės iš dalies yra kaltas ieškovas, nes jo išlieti pamatai buvo nelygūs, o betonas buvo akytas. Teismas nustatė, kad dar prieš rangos sutarties sudarymą ir atsakovo darbų pradžią, t.y. 2008-10-01, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymoje buvo konstatuota, jog R. G. namo statyba šiai datai buvo be esminių nukrypimų nuo projekto. Ši pažyma yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, todėl atsakovas jame užfiksuotų aplinkybių negali nuginčyti savo paaiškinimais ar liudytojo G. M. parodymais (CPK 197 str. 2 d.). Be to, liudytojas A. Š. taip pat patvirtino, kad pamatai ir jų betonas buvo tinkami ir nebuvo jokių kliūčių tinkamai atlikti hidroizoliacijos darbus.
Atsiliepimas
Teismas pripažino, kad atsakovas už ieškovo pinigus nupirko netinkamus valymo įrenginius, iškasė duobę jiems, tačiau jų neįrengė. Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su savo atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovo rašytą atsisakymą nuo valymo įrenginių, kuriame ieškovas nurodė, kad jo atsisakymas grindžiamas šių įrenginių neatitikimu Kauno marių regioninio parko reikalavimams. Šalių rangos sutarties antroje pusėje esantis 2008-10-28 įrašas apie 7000 Lt sumokėjimą atsakovui patvirtino ieškovo paaiškinimą, kad už valymo įrenginius, kaip ir už kitus atsakovo darbus, jis apmokėjo iš anksto. Ši suma beveik atitiko ir paties atsakovo nurodytą maždaug 6000 Lt kainą, už kurią jis buvo nupirkęs valymo įrenginius. Aplinkybė, kad atsakovas grąžino tiekėjui valymo įrenginius, o ne įrengė juos ieškovo sklype taip pat labiau patvirtino ieškovo, o ne atsakovo argumentus.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovui nutraukus sutartį jis negalėjo pabaigti visų darbų, o nebaigti darbai negali būti vertinami kaip nekokybiški nes jis darbų eigoje būtų ištaisęs trūkumus. Ieškovas už atsakovo atliktus ginčo darbus buvo sumokėjęs rangos sutarties antroje pusėje šalių parašais patvirtintą 30 100 Lt sumą, todėl turėjo teisę nutraukti sutartį. Atsakovo atliktas darbas buvo su trūkumais, atsakovas atsisakė neatlygintinai pašalinti savo atliktų darbų trūkumus nors ieškovas tokį reikalavimą atsakovui buvo pareiškęs dar prieš pašalinant trūkumus savo sąskaita, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą - reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad atsakovo reikalaujamų atlyginti trūkumų šalinimo nuostolių dydis yra pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais - avansiniu 10 000 Lt mokėjimu rangovui UAB „AG Vimonta“ pagal rangos sutartį Nr. 42 ir dviem šio rangovo išrašytom PVM sąskaitom-faktūrom bendrai 34 725,77 Lt sumai, į kurią įeina ir avansinis mokėjimas. Nors ieškovas ir nepateikė rašytinių įrodymų, kad sumokėjo visą sumą pagal UAB „AG Vimonta“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, tačiau jis yra prievoliniuose sutartiniuose santykiuose su rangovu UAB „AG Vimonta“, kuris darbus jau atliko, ir yra šio rangovo skolininkas, turintis piniginę prievolę jam. Ši ieškovo prievolė, kaip ir avansu sumokėta 10 000 Lt suma, yra ieškovo nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo kaltės. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo ir kitų išlaidų šalinant trūkumus, bendra šių išlaidų suma ieškinyje nurodoma 2203,16 Lt. Tačiau ieškovas neteisingai suskaičiavo kuro išlaidas pagal jo pateiktus kvitus ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 200 Lt išlaidas už 5 betoninių žiedų atvežimą. Kadangi ieškovo pateikti jo išvardintų prekių įsigijimo dokumentai patvirtina bendrą 2054,28 Lt išlaidų sumą, todėl ją teismas ir pripažino nuostoliais, kuriuos ieškovas patyrė šalindamas atsakovo darbo trūkumus, bei priteisė bendrą 36 780,05 Lt (34 725,77 Lt + 2054,28 Lt) nuostolių sumą.
Teismas atmetė ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 344 Lt negautų pajamų, kadangi ieškovas neįrodė, kad žala dėl jo negautų pajamų yra atsakovo veiksmų rezultatas. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo nekokybiškai atliktų statybos darbų, už kuriuos atsako atsakovas, tačiau atsakovas niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti ieškovo veiksmų, susijusių su pastarojo darbdaviu ir darbo santykiais. Teismas nurodė, kad ieškovas turėjo visas sąlygas iškilusius nesutarimus su atsakovu spręsti ir nebūdamas statybų vietoje ir apskritai Lietuvoje, kadangi ieškovas statomo namo darbų vykdymui ir priežiūrai buvo įgaliojęs savo atstovą ir pasamdęs statybų specialistą. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo patirtos žalos dėl negautų pajamų ir atsakovo netinkamai atlikto darbo nėra teisinio priežastinio ryšio, kadangi žalingi padariniai kilo ne iš neteisėtų atsakovo veiksmų, o iš paties ieškovo sąmoningo sprendimo negrįžti į darbą pasibaigus atostogoms, ir šie padariniai teisiškai yra pernelyg nutolę nuo atsakovo veiksmų netinkamai vykdžius rangos sutartį.
Šalies argumentai
Atsakovo IĮ „Virenga“ savininkas V. S. apeliaciniu skundu (3 t. b. l. 5-7) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą, dalyje dėl priteistų ieškovui R. G. iš atsakovo IĮ „Virenga“ 36 780,05 Lt nuostolių atlyginimo ir 2 146,70 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priimti naują sprendimą atmetant šioje dalyje ieškinį; panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui priklausančio 3,9000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių priežasčių:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovo neužbaigtus pagal rangos sutartį darbus ieškovas pateikė kaip nuostolius. Rangos sutarties sudarymo momentui statomo namo rūsio patalpų dugnas ir pamatai jau buvo išlieti, tai padarė pats ieškovas. Pagal darbų eiliškumą, gruntinio vandens drenažo paruošiamieji darbai jau turėjo būti atlikti prieš išliejant namo rūsio patalpų dugną-padą. Kadangi minėto pobūdžio statybos darbų eiliškumo tvarka buvo pažeista, o ieškovas prieš pradedant rangos sutartyje numatytus darbus kartu su statomo namo projektine dokumentacija atsakovui nepateikė dokumentų apie įrengtino drenažo pobūdį (tokių dokumentų nepateikė net posėdžio metu), tai šioje dalyje šalys žodžiu sutarė, kad pakaks drenažo tiktai paviršiniam vandeniui, kas ir buvo iš dalies padaryta. Tačiau dreninė sistema yra tinkama ir gruntiniam vandeniui surinkti.
2. 2008 m. rudens periodas, kuomet atsakovas vykdė rangos darbus buvo labai lietingas. Kadangi atsakovo darbų pradžiai buvo išlietas namo rūsio dugnas ir pamatai, o perdengimai uždėti nebuvo, esant atviroms patalpos ir lietingam orui vanduo patekdavo ir į šias patalpas. Susirinkus didesniam vandens kiekiui jį atsakovas išsiurbdavo, o nelyjant sąlyginai šiose patalpose būdavo sausa. Todėl apeliantas padarė išvadą, kad gruntinis vanduo nesisunkia, kas iš dalies nulėmė jo apsisprendimą nepjaustyti jau įrengto statomo namo rūsio dugno-pado dėl gruntiniam vandeniui dreninės sistemos įvedimo. Neabejotinai šiuo atžvilgiu jokio ginčo nebūtų buvę, jeigu būtų buvusi projektinė dokumentacija. Tačiau teismas į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio ir nepareikalavo, kad atsakovas pateiktų šio pobūdžio dokumentus.
3. Teismas, argumentuodamas atsakovo darbų nekokybiškumą remiasi UAB „Kauno komprojektas" išvada ir visiškai neatkreipia dėmesio į tai, kad apžiūrint statybvietę ir įvertinat darbų kokybę, specialistai nepakvietė atsakovo atstovo. UAB „Kauno komprojektas" minėto pobūdžio išvadą padarė ieškovo užsakymu, todėl teismas šią išvadą dėl šališkumo turėjo įvertinti kritiškai, tačiau taip nepasielgė ir šį dokumentą savo sprendime pateikė, kaip vieną iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o apelianto pakviesto specialisto G. M. šiuo atžvilgiu ataskaitą teismas įvertino kritiškai.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neatliko darbų susijusių su valymo įrenginių įrengimu. Valymo įrenginiui atsakovas jau buvo iškasęs tranšėją kanalizacijai bei reikalingų išmatavimų duobes nusodintuvui ir pačiam valymo įrenginiui toje vietoje, kuri nurodyta projekte. Ieškovas teismui projekto lapo, kur tai aptarta, teismui nepateikė tuo klaidindamas teismą. Ieškovas nurodo, kad atsakovo iškastas duobes ir tranšėją reikėjo užversti dėl netinkamumo. Kitas duobes ir tranšėją tam pačiam tikslui iškasė pats ieškovas, tačiau naujosios tos pačios paskirties duobės ir tranšėja iškastos ne toje vietoje, kur turėtų būti pagal projektą.
5. Sprendime nurodyti teiginiai, kad ieškovas nutraukęs rangos sutartį su atsakovu sudarė to paties pobūdžio sutartį su UAB „AG Vimonta“, kuri pašalino atsakovo darbo trūkumus, už kuriuos ieškovas turėjo papildomų išlaidų, neatitinka tikrovės, kadangi ieškovui nutraukus su atsakovu rangos sutartį, nebaigtus darbus pagal šią sutartį užbaiginėjo tie patys žmonės, su kuriais pradėjo šiuos darbus atsakovas. Tai matyti iš fotonuotraukų, kurias pateikė pats ieškovas, šie žmonės niekada nedirbo UAB „AG Vimonta“. Apeliantas mano, kad ieškovo rangos sutarties su UAB „AG Vimonta" nebuvo, nes teismui buvo pateikta tik minėtos sutarties kopija, patvirtinta ieškovo atstovo. Tai dėl virš nurodytų aplinkybių duoda pagrindo manyti, kad minėtoji sutartis fiktyvi ir duoda pagrindo manyti, kad mokėjimo nurodymas apie 10 000 Lt avanso sumokėjimą UAB „AG Vimonta" taip pat fiktyvus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad dar prieš rangos sutarties sudarymą ir atsakovo darbų pradžią t.y. 2008-10-01, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pažymoje nurodyta, jog K. G. namo statyba šiai datai buvo be esminių nukrypimų nuo projekto. Tačiau namo projektinėje dokumentacijoje nuorodų apie drenažo sistemą bei šios sistemos įrenginius nėra, tačiau į šią aplinkybę teismas visiškai neatsižvelgė ir paties ieškovo atliktus darbus iki rangos sutarties sudarymo su atsakovu vertino kaip nurodyta minėtos institucijos pažymoje.
7. Nei vienos, nei kitos šalies kviesti specialistai, darydami išvadas apie ieškovo statomo namo drenažo sistemą nesiremia jokiais statybų reglamentų normatyvais, o tiktai raštu išdėsto savo subjektyvias nuomones, kurios tarpusavyje iš esmės sutampa, tačiau tuo pačiu ir skirtingos. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas būtų pažeidęs projekte nurodytus normatyvus, o savo ieškinyje tik nurodė, kokiais pagal rangos sutartį atsakovo ne iki galo atliktais darbais nepatenkintas, neužbaigtus darbus įvertino kaip nekokybiškus darbus ir įvertino tai pinigais. O teismas savo sprendimu iš esmės tai tik patvirtino.
Atsiliepimas
Ieškovas R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3 t. b. l. 35-41) prašo apeliacinį skundą atmesti, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas su skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Atsakovas (rangovas) darbus vykdė pagal 2008-10-10 rangos sutartį, kurią parengė pats atsakovas. Sutartis parengta netinkamai, ji pernelyg lakoniška, joje ne visos rangos sąlygos aptartos, todėl galimos prieštaringos išvados apie šalių pareigas ir ketinimus. Atsakovas statinio techninį projektą gavo, drenažo projekto nebuvo. Todėl apelianto teiginys, kad teismas neišreikalavo drenažo įrengimo projekto yra nepagrįstas. Atsakovas sutiko vykdyti statinio statybos darbus be drenažo projekto ir jį įrenginėjo, tokiu būdu jis prisiėmė visą riziką dėl kokybiško drenažo įrengimo.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo laikomasi darbų eiliškumo. Tačiau Gyvenamo namo techninio projekto 6. „Techninės specifikos" skyriuje (projekto 8 lapas) nurodomas namo statybos eiliškumas - dviaukščio gyvenamo namo montavimas atliekamas laikantis 6.3. punkte nustatytos sekos: sumontuojami surenkami arba išbetonuojami juostiniai rūsio pamatai, įrengiama horizontali hidroizoliacija ir atliekamas drenažas. 2008-10-10 sudarytoje Rangos sutarties objekte drenažo įrengimas nurodomas tik po gyvenamo namo hidroizoliacijos, pamatų lyginimo ir apšiltinimo darbų. Taigi ir pagal namo techninį projektą ir pagal 2008-10-10 rangos sutartį buvo pats laikas įrengti gruntinio vandens surinkimo drenažą ir jo įrengimui vietos ir statybinės sąlygos buvo sudarytos tinkamos. Tokiu būdu eiliškumas neturi įtakos drenažo įrengimo kokybei. Kaip nurodė specialistai, drenažą įrengti galima ir pastačius namą, tačiau išlaidos ir rizika bus didesnė.
3. Ieškovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas neatkreipė dėmesio į drenažo projekto nebuvimą, nes teismas į šią aplinkybę tyrė ir nustatė, kad drenažo įrengimo projekto nebuvo. Tačiau šios bylos atveju, nors ir nėra projekto, rangovas privalo tinkamai atlikti statybos rangos darbus laikydamasis sutarties ir atitinkamų statybos techninių reglamentų bei įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus (6.663 str. 1 dalis) ir geros statybos praktikos.
4. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovas jo nebaigtus rangos darbus teismui pateikė kaip nekokybiškai atliktus, o teismas tai nepagrįstai priėmė. Visi įrodymai įrodo tas faktines aplinkybes, kad drenažas gruntiniam vandeniui surinkti buvo būtinas. Nei vienas iš specialistų pateikusių išvadas apie įrengto gruntinio vandens surinkimo drenažo atlikimo kokybę, jų buvo netgi trys, net neužsiminė, kad šie darbai dar nėra užbaigti, ir kad juos baigus esanti nekokybė taps kokybe. Du specialistai buvo atsakovo pasitelkti, iš kurių E. N., apklaustas teismo posėdyje 2009-12-02, žodžiu išsakė lemiamą išvadą kad perforuoto vamzdžio drenažinė sistema gruntiniam vandeniui surinkti, kai kartu į ją yra pajungtas ir paviršinio vandens surinkimas, atlieka ne vandens iš grunto surinkimo ir nutraukimo funkciją, bet atvirkštinę - drėkinimo funkciją.
5. Apeliantas skunde nurodo naują aplinkybę, kad valymo įrenginiui buvo iškasta tranšėja kanalizacijai bei duobes nusėsdintuvui projekte nurodytoje vietoje. Šios aplinkybės atsakovas nebuvo pareiškęs bylos iš esmės nagrinėjime teisme metu. Apeliantas buvo gavęs visą projektą ir nereikalavo kokio tai projekto lapo su tranšėjų ir duobių valymo įrengimo sistemos statybai projektiniais sprendiniais. Apelianto nupirkti valymo įrenginiai neatitiko Kauno marių regioninio parko reikalavimų, dėl apelianto įrengtų tranšėjų šiems įrenginiams yra pasisakęs UAB „Kauno komprojektas" 2008 m. gruodžio mėn. ataskaitos Nr. 08/84 išvadose, kuriose nurodyta, kad kadangi drenažo įrengimas tinkamai neįrengtas, valymo įrenginiai neįrengti, o iškasta duobė netinkama projekte numatytiems valymo įrengimams ir ją reikia užversti, o šviesduobės, kasant tranšėją drenažui, sunaikinamos, tai tinkamai atliktas tik pamatų išlyginamasis sluoksnis ir vamzdelio-futliaro vandentiekio linijai į būsimą statinį sklypo gale paklojimas. Kadangi iškasta duobė netinkama projekte numatytiems valymo įrengimams ir ją reikia užversti, tai kitaip su ja ir negalima buvo pasielgti.
6. Nesuprantama apelianto nurodoma aplinkybė apie darbininkus atlikusius rangos darbus bei kad nebuvo sudaryta rangos darbų perdarymo su UAB „AG Vimonta" sutartis, o 10 000 litų mokėjimas neįvykęs. Tai visiškai nauja ir niekuo nepagrįsta aplinkybė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai iš 2008-10-10 rangos sutarties ( b. l. 8) (CK 6. 672 str.). Pagal rangos sutartį atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovo statomo gyvenamojo namo pamatų hidroizoliaciją, pamatų lyginimą, apšiltinimo darbus, drenažo įrengimą, valymo įrenginių įrengimą, perdengimo plokščių montavimą, elektros įvado įrengimą, užsakovas (ieškovas)- apmokėti už faktiškai atliktus darbus, sutartyje numatytų darbų pradžia – 2008-10-13, pabaiga – 2008-12-01. Rangovas darbų nebaigė, nes ieškovas 2008-11-15 nutraukė sutartį prieš terminą, žodžiu pareiškęs pretenzijas dėl nekokybiško darbų atlikimo bei sutarties 5 p. sąlygos – rangovui kas mėnesį išrašyti prekių pirkimo-pardavimo kvitus už paslaugas ir jas pateikti ieškovui - nesilaikymo.
Ieškovo sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti svarbu atsakovo prievolių pagal sutartį vykdymui reikšmingi užsakymo įvykdymo terminai ir paslaugų (prekių) kokybė.
Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis - CK 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Be to, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovui (vartotojui) garantuojamos ir CK 6.334 straipsnyje nustatytos teisės.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių sudarytos rangos sutarties 1 punkto sąlyga dėl drenažo įrengimo yra neaiški, nes joje neaptartos konkrečios drenažo įrengimo sąlygos, būdas, todėl ši sąlyga aiškinama silpnesniosios sutarties šalies - vartotojo naudai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad atsakovas, įrengęs drenažą aukščiau namo pamatų, kuris neatliko savo funkcijos apsaugoti namo pamatus nuo besirenkančio gruntinio vandens, netinkamai vykdė šią sutarties sąlygą ir darbus atliko su trūkumais.
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl darbų eiliškumo drenažo įrengimui pažeidimo, nes atsakovas pats sutiko atlikti rangos darbus esamomis sąlygomis. Be to gyvenamo namo techninio projekto 6. „Techninės specifikos" skyriuje (projekto 8 lapas) nurodomas namo statybos eiliškumas - dviaukščio gyvenamo namo montavimas atliekamas laikantis 6.3. punkte nenustatyta statybos darbų seka: sumontuojami surenkami arba išbetonuojami juostiniai rūsio pamatai, įrengiama horizontali hidroizoliacija ir atliekamas drenažas ( 1 t. b. l. 35). 2008-10-10 Rangos sutarties 1p. sutarties objektas - drenažo įrengimas nurodomas tik po gyvenamojo namo pamatų hidroizoliacijos, pamatų lyginimo ir apšiltinimo darbų.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, kad atsakovas netinkamai atliko ir pamatų hidroizoliaciją, kadangi namo projekte buvo numatyta visą pamatų paviršių iš išorės nutepti dviem sluoksniais bitumo, o tiek ieškovo pasitelktas specialistas A. Š., tiek atsakovo specialistas G. M. patvirtino, kad hidroizoliacija atlikta nepilnai, pamatų paviršių padengiant tik vieną kartą ir ne iki viršaus, hidroizoliacinė membrana vietomis pažeista ir yra nesandari, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, šalinant šio darbo trūkumus ir reikalauti grąžinti .
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino G. M. 2009-03-31 ataskaitą dėl atsakovo atliktų darbų kokybės. Iš byloje esančios ataskaitos ( 2 t. b. l. 27) bei liudytojo G. M. parodymų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad liudytojo nuomone hidroizoliacijos darbai atlikti tinkamai, bet ne iki pamatų viršaus dėl tolesnių statybos vykdomų darbų, jų neatkasinėjo, drenažo darbai atlikti tinkamai, tačiau ši ataskaita neišsami, o liudytojo G. M. parodymai vertintini atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir nepaneigia fakto, kad atsakovas įrengto drenažą aukščiau namo pamatų, paklojant perforuotą vamzdį bei nepatvirtina, kad atsakovas namo pamatų hidroizoliacijos darbus atliko pagal projektą. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai V. M., E. G. jokių aplinkybių apie atsakovo atliktus statybos darbus nepaaiškino (3 t. b. l. 115-118). Liudytojas E. N. tiek 2009-12-02 pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teisme patvirtino aplinkybę dėl perforuoto vamzdžio bei drenažo paviršiniam vandeniui netinkamumo, paaiškino, kad statinio projekto vadovas turėjo užsakovui pasakyti, kad reikia hidrogeologinių tyrimų, pagal kurio rezultatus sprendžiama kokį įrengti drenažą, o statybos priežiūros specialistas turėjo pastebėti, kad nėra sprendinių, atsakovo įrengtas drenažas netinkamas ( 3 t. b. l. 118-119). Liudytojas Š. J. K. paaiškino, kad įspėjo ieškovo atstovę G., kad nėra drenavimo sistemos projektinės dokumentacijos, darbo brėžinių, apie tai 2008-10-26 įrašė statybos žurnale, o iki to laiko jis nežinojo apie IĮ „Virenga“ atliekamus statybos darbus (3 t. b. l. 120-121). Atsakovas, būdamas rangovu ir stipresne sandorio šalimi, neturėdamas reikiamos dokumentacijos, negalėjo įrenginėti drenažo, taip turėjo įspėti ieškovą, to nepadaręs, pats prisiėmė riziką dėl galimų pasekmių.
Apelianto argumentai, kad šalys susitarė dėl paviršinio vandens drenažo įrengimo nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl atmestini. Iš byloje apklaustų liudytojų A. Š., E. N., G. R. paaiškinimų, matyti kad atsakovo paklotas perforuotas vamzdis netinkamas paviršiniam vandeniui surinkti, ir negali atlikti gruntinio vandens drenažo funkcijos.
Dėl nuostolių dydžio.
Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo įtvirtintas ir nuostolių atlyginimas, todėl ieškovas turi įrodyti jų atsiradimą.
Šalys neginčija, kad rangos sutartis nutraukta 2008-11-15 ieškovo iniciatyva, šalims nesurašius akto apie darbų rezultato pridavimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas paklojęs paviršinio vandens drenažą aukščiau pamatų ir patiesęs perforuotą vamzdį, kuris negali atlikti pamatų nudrenavimo funkcijos, parinko netinkamą sprendimą, neturėdamas projektinio sprendinio, darbo brėžinio ir jo nesuderinęs su ieškovu, pamatų hidroizoliaciją atliko ne pagal projekto reikalavimus ir nekokybiškai, todėl ieškovas per CK 6. 665 str. numatytą terminą gali savo pažeistas teises ginti CK 6.665 str. 3 d. numatytu būdu, ieškovas nutraukė sutartį ir atliko darbus iš naujo, pasitelkdamas UAB „ AG Vimonta“, kuri atliko statybos darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. 42, sąmatoje nurodytomis kainomis ( 1 t. b. l. 62-64).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovas atsakovo neužbaigtus pagal rangos sutartį darbus pateikė kaip nuostolius. Iš ieškinio turinio, reikalavimų bei skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas priteisė ieškovui 34 725, 77 Lt nuostolių atlyginimą, jo nedetalizuodamas. Taip pat į šią sumą įskaitė kaip nuostolius 7000 Lt kaip ieškovo sumokėtus iš anksto už netinkamą valymo įrenginį, kurį grąžino atsakovui, bei priteisė 2054, 28 lt ieškovo turėtas papildomas išlaidas už kurą, pirktas medžiagas vandens išsiurbimui iš rūsio. Su tokiu nuostolių dydžiu teisėjų kolegija nesutinka, nes ieškovo pateiktų nuostolių dydis aiškiai per didelis, neįvertinta tai, kad atsakovas neįrenginėjo lietais kanalizacijos, nešiltino pamatų, buvo atlikęs kitų darbų, kurių ieškovas neginčija, ieškovas mokėjo atsakovui už faktiškai atliktus darbus, neatsižvelgta į kitas svarbias aplinkybes, todėl prieštarauja CK 1. 5 str. įtvirtintiems principams, nes atsakovas tokiu atveju taip pat patirtų nepagrįstai didelius nuostolius (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Apeliaciniame skunde nurodyta bei apeliacinės instancijos teisme atsakovas paaiškino, kad jis įrengė elektros įvadą, išvežė iš sklypo žemes, iš rūsio iškastas, kurios trukdė darbams, iškasė tranšėją nuotekų valymo įrenginiams, išlygino pamatus. UAB „Kauno komprojekto“ ataskaitoje taip pat nurodyta, kad buvo iškasta duobė valymo įrenginiams pakloti, paklotas plastikinis vamzdis futliaras vandens tiekimui įrengti į sklypo gale būsimą statinį, paklotas plastikinis vamzdis elektros įvadui ( 1 t. b.l. 73-75). Atsakovas nebuvo kviestas ir nedalyvavo kai UAB „Kauno komprojektas“ atliko apžiūrą ieškovo sklype, todėl neturėjo galimybės ieškovui perduoti tinkamai atliktų darbų rezultato. Ieškovas savo nuostolių dydį įrodinėja UAB „ AG Vimonta“ lokaline sąmata, pagal kurią už atliktus darbus sumokėjo naujam rangovui 33 430, 77 Lt (1 t. b. l. 61, 3 t. b. l. 56-58), kvitais dėl jo turėtų papildomų išlaidų, bei aplinkybe, kad atsakovui už darbus buvo sumokėjęs 30 100 Lt.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju atsakovas paklojęs paviršinio vandens drenažą aukščiau pamatų ir paklodamas perforuotą vamzdį, kuris negali atlikti pamatų nudrenavimo funkcijos, parinko netinkamą sprendimą, jo nesuderinęs su ieškovu, todėl ieškovas iš atsakovo turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus ir už nekokybiškai atliktų darbų pašalinimą (drenažo išardymą, pamatų, griovių atkasimo, užkasimo, žemių išlyginimo darbus), o ne visas išlaidas, kurias ieškovas turėjo už UAB „ AG Vimonta“ atliktus statybos darbus pagal statybos rangos sutartį Nr. 42 pagal sąmatą ( 1 t. b. l. 62-64).
Šalys pagal 2008-10-10 rangos sutartį nebuvo sutarę konkrečios kainos už drenažo įrengimą, pamatų hidroizoliaciją, kitus darbus, pagal sutarties 4 p. sąlygą – užsakovas moka rangovui už faktiškai atliktus darbus. Ginčo tarp šalių nėra dėl to, kad ieškovas pagal 2008-10-10 rangos sutartį buvo sumokėjęs 30100 Lt, tai patvirtina ir įrašai sutarties antroje pusėje (1 t.b.l. 8). Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie išlaidas vykdant rangos darbus, o apeliacinės instancijos teismui pateikti krovinio važtaraščiai, sąskaitos faktūros dėl medžiagų įsigijimo, darbo užmokesčio žiniaraščiai nėra išsamūs, tik iš dalies pagrindžia, jog atsakovas ginčijamu laikotarpiu-2008 m. spalio mėn. pirko medžiagas, mokėjo darbo užmokestį, jo pateikta lokalinė sąmata su ieškovu nederinta, todėl nėra galimybės jos vertinti ( 2 t. b. l. 47, 3 t. b. l. 76-96). Šalys rangos sutartyje nenumatė sąlygos dėl išankstinio mokėjimo (CK 6.655 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone dėl atsiradusių nuostolių iš dalies kaltas ir pats ieškovas. Byloje nustatyta, kad jo pateiktas atsakovui statinio projektas neišsamus. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas E. N. paaiškino, kad statinio projekto vadovas turėjo užsakovui pasakyti, kad reikia hidrogeologinių tyrimų, pagal kurio rezultatus sprendžiama kokį įrengti drenažą, o statybos priežiūros specialistas turėjo pastebėti, kad nėra sprendinių, atsakovo įrengtas drenažas netinkamas ( 3 t. b. l. 118-119). Liudytojas Š. J. K. teisme parodė, kad įspėjo ieškovo atstovę G., kad nėra drenavimo sistemos projektinės dokumentacijos, darbo brėžinių, apie tai 2008-10-26 įrašė statybos žurnale, ir iki to laiko nežinojo apie IĮ Virenga atliekamus statybos darbus (3 t.b.l. 120-121).
Kaip matyti iš E. N. firmos „Edmeta“ išvados ( 2 t. b. l. 29-30) vadovaujantis STR1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ III sk. p. 6.10 statybos darbai turėjo būti atliekami pagal šio statinio darbo projektą, kuriame būtų detalizuoti techninio projekto sprendiniai ir pagal kuriuos būtų atliekami statybos darbai, tačiau ieškovo pateiktame statinio techniniame projekte jokių pastato požeminės dalies drenažo įrengimo sprendinių, duomenų apie vietovės hidrogeologines sąlygas, gruntą ir pan. nepateikta. Iš byloje esančių statybos darbų žurnalo įrašų (1 t.b. l. 97-102, 3 t. b. l. 63-64) matyti, kad statybos priežiūrą turėjo vykdyti ieškovo paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas Š. J. K., tačiau statybos priežiūrą pastarasis vykdė tik iki 2008-09-13 kai darbus atliko pats ieškovas ūkio būdu ir nuo 2008-11-27, kai rangovu tapo UAB „AG Vimonta“, o ne atsakovas, o ieškovas net neinformavo statybos techninio prižiūrėtojo Š. J. K. iki 2008-10-26 apie IĮ „Virenga“ vykdomus statybos darbus.
Iš šalių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad atsakovo IĮ „Virenga“ savininkas V. S. ir ieškovas yra giminės, pažinojo vienas kitą, ieškovas turėjo ir galėjo žinoti atsakovo sugebėjimus, kvalifikaciją, pasirinko atsakovą rangovu savo laisva valia. Iš telefono sąskaitų išklotinių (2 t. b. l. 39-45) matyti, kad šalys rangos sutarties vykdymo eigoje dažnai bendravo telefonu, todėl tikėtina, kad derino tarpusavio veiksmus, matė kaip vykdomi darbai, mokėjo pinigus. Iš apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktos įmonės veiklos ataskaitos, sutarties su UAB „IMSRĖ“ ( 3 t. b. l. 12, 18-19) matyti, kad pagal aprašytą įmonės ūkinės veiklos pobūdį atsakovas vertėsi vidaus ir išorės apdailos darbais, neturėjo atestato žemės darbams, ieškovas vieno mėnesio laikotarpiu atsakovui sumokėjo 30 100 Lt, todėl ieškovas taip pat elgėsi neapdairiai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl 7000 Lt sumokėtų lėšų už valymo įrenginius grąžinimo, nes atsakovas už ieškovo pinigus nupirko netinkamus valymo įrenginius, iškasė duobę jiems, tačiau jų neįrengė, ieškovas jų atsisakė kaip netinkamų, grąžino atsakovui (2 t. b. l. 26, 48), todėl turi teisę reikalauti sugrąžinti pinigus.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą, sudarytą 2008 m. spalio mėn. kainomis, pripažįsta, kad ieškovo pagrįsti ir įrodyti 7003 Lt nuostoliai už drenažo sistemos darbų broką ir jų šalinimą, 6000 Lt už namo pamatų nekokybiškus hidroizoliacijos darbus ir jų broko šalinimą, 7000 Lt ieškovo sumokėtus už atsakovui grąžintą netinkamą valymo įrenginį, kurio kaina artima sąmatoje nurodytai kainai (1 t. b. l. 65), bendroje sumoje – 20 003 Lt, likusioje dalyje atmestini (CPK 178 str.).
Skundžiamas teismo sprendimas keistinas dėl procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimo ( CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimu priteistas 36 780, 05 Lt nuostolių atlyginimo dydis mažintinas iki 20 003 Lt .
Apeliacinio skundo reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkintinas, nes ieškinys iš dalies patenkintas, todėl jos lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).
Apeliantas pateikė kvitus apie 2000 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ( 3 t. b. l. 45). Ieškovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 2400 Lt išlaidas ( 3 t. b. l. 55, 111, 123), kadangi išlaidos abiejų šalių panašios, apeliacinis skundą patenkintus iš dalies, šalims bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
2010-03-29 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi ( 3 t. b. l. 32) apeliantui atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki sprendimo priėmimo. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalyje iš apelianto ir ieškovo priteistinas žyminis mokesti bei teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d). Iš apelianto priteistina 600 Lt žyminio mokesčio ( atmesti reikalavimai 20 003 Lt) ir 11 lt pašto išlaidų valstybei, o iš ieškovo – 503 Lt žyminio mokesčio ( nuo 16777 Lt) ir 8 Lt pašto išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti ir priteistą 36 780, 05 Lt nuostolių atlyginimo dydį mažintini iki 20 003 Lt (dvidešimt tūkstančių trys litai). Kitą sprendimo palikti nepakeistą.
Iš R. G. priteisti 511 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Iš individualios įmonės „Virenga“ priteisti 611 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.