Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas 2020-04-23 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 34 MGL dydžio (1 700 Eur) baudą, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-04-12, ir nusikalstamos veikos padarymo įrankio – automobilio, konfiskavimas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Č. 2022 m. vasario 24 d., apie 07.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, sudavė diržu vieną kartą mažamečiui sūnui R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, taip sukėlė mažamečiui sūnui R. Č. fizinį skausmą, bei dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nusikaltimo nepadarė. 2022 m. vasario 24 d., apie 07.00 val., namuose buvo jis, dukra J. ir sūnus R., žmona buvo darbe. Apie 6.45 val. J. pažadino R., jis išgirdo, kad R. nenori keltis, labai garsiai verkė ir rėkė. Pasiėmęs kambaryje nuo komodos diržą, nuėjo pas R. į kambarį. R. sėdėjo ant lovos, buvo neapsirengęs, sėdėjo tik su marškinėliais ir apatiniais. Priėjęs prie R., pasakė jam keltis ir eiti į mokyklą, tada vieną kartą trenkė diržu per lovą, nes norėjo jį pagąsdinti, kad šis neberėktų. Jis tikrai nepataikė diržu R., trenkė tik per lovą. Po trenkimo į lovą, R. pasakė, kad daugiau taip nebedarys. Jis nusiramino, apsirengė, pavalgė ir išėjo kartu su J. į mokyklą. R. beveik kiekvieną rytą rėkia ir verkia, kad jam reikia keltis į mokyklą. Gydytojai sakė, kad R. yra hiperaktyvus. Yra gal kelis kartus R. gąsdinęs diržu, tačiau niekada nėra jam trenkęs. Nežino, iš kur pas R. ant kojos atsirado sužalojimas, gal jis galėjo kažkur užsigauti, bet jis tikrai jam netrenkė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamais kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio tyrimo metu byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis R. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tėtis su diržu jam per koją trenkė. Visa tai buvo namuose, kur jis gyvena, tame kambaryje, kur dvi lovos, kompiuteris, kur jis miega su sese. Viena lova sesės, kita lova prie sienos jo. Kada tai buvo, nepamena, buvo sniego. Kai trenkė, jis buvo be drabužių, buvo su „triusikais“. Jis buvo ant sesės lovos. Trenkė todėl, kad rėkė, nes nenorėjo eiti į mokyklą. Tai buvo ryte, kai ruošėsi į mokyklą. Jis trenkė vieną kartą jam (parodė į kairės kojos vidinę pusę) ir vieną kartą per lovą. Pirma į koją, paskui į lovą. Kai tėtis trenkė su diržu, jis verkė, jam labai skaudėjo. Buvo mėlynė. Kai jis gavo su diržu, matė sesė L., ji tuo metu buvo tame kambaryje, kur dvi lovos, buvo prie kompiuterio. Ji stovėjo ir sakė: „Tėti, nereikia“. Tėtis negirdėjo sesės ir trenkė jam. Diržas rudos spalvos, gulėjo prie televizoriaus. Diržas va toks (parodė), skirtas mušimui, jis visus muša tuo diržu. Tėtis muša jį, sesės nemuša. Tėtis daugiau nebuvo jo nuskriaudęs, pirmą kartą čia taip buvo (1 t., b. l. 57-59).

Liudytoja J. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad viskas vyko tame kambaryje, kur jos su R. ir mama kartu miega. Įvykio metu namuose buvo trise: ji, R. ir tėtis. R. pradėjo rodyti „ožiukus“, nes nenorėjo keltis į mokyklą. Tėvą tai sunervino ir jis agresyvus atėjo į kambarį su diržu. Kai tėvas atėjo, R. buvo lovoje, jis išsigando ir bandė atsitraukti atgal. Tėvas paėmė R. už kojų ir bandė atversti užpakalio puse į viršų. Tėvas trenkė diržu ir pataikė R. į koją (rodo vidinę šlaunies pusę), jai atrodo, kad į kairę koją. Vieną kartą R. trenkė, antrą kartą per lovą ir keikdamasis išėjo į kambarį, „smigo“, t. y. užmigo. Blaivus buvo. Ji stovėjo šalia lovos prie stalo, ji viską matė, jai buvo šokas. Ji tėvui sakė, kad „nereikia, nedaryk taip“, bet jis neklausė. R. išsigandęs nubėgo į vonią praustis. Ji rengėsi, galvojo, kad tėvas R. nepataikė. R. nieko nesakė, kad jam skauda, bet vonioje jis verkė. Tuomet ji žymių nepastebėjo. Diržas, kuriuo mušė, senas, jo jau negalima užsegti. Tėtis, ateidamas, diržą atsinešė į kambarį. Diržas gulėjo ant komodos užslėptas. Anksčiau niekur nenaudojo to diržo, nemušė. Tas įvykis galėjo būti prieš savaitę iki apklausos, praeitą savaitę, buvo ketvirtadienis, tą dieną R. reikėjo pas psichologą. Tai buvo apie 07.00 val. ryto. R. buvo išsigandęs, o vėliau viskas buvo tvarkoj. Dabar mano, kad R. gerai jaučiasi. R. sužalojimus pamatė tik tada, kai jis grįžo iš mokyklos. Matė, kad ant kojos, kur trenkė, buvo mėlynė. Tėtis turi priklausomybę alkoholiui. Anksčiau jis buvo su sese V. susimušęs. Jie vienas kitą buvo sumušę, buvo teismas. Kitų šeimos narių atžvilgiu tėvas nėra daugiau smurtavęs (1 t., b. l. 72-74).

Nukentėjusiojo R. Č. įstatyminė atstovė L. Č. teisiamojo posėdžio metu parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2022 m. vasario 24 d., apie 04.30 val., išėjo į darbą. Namuose liko miegoti vaikai R. ir J. bei jos vyras V. Č.. Apie 13.30 val. jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad tėvas smurtavo prieš R.. Atvykusi į policiją, iš pareigūnų sužinojo, kad R. per konsultaciją su mokyklos psichologu, pasakė, kad tėvas ryte, prieš mokyklą, smurtavo prieš jį. R. buvo apžiūrėtas policijoje, jo kairėje kojoje matėsi „šviežias“ paraudimas. Žino, kad iš vakaro ant sūnaus kojų nieko panašaus nebuvo, nes ji prausė sūnų. Sūnus taip pat buvo apžiūrėtas Zarasų ligoninėje budinčio gydytojo ir užfiksuotas paraudimas. Vėliau sūnus jai papasakojo, kad ryte buvo nervingas, nenorėjo eiti į mokyklą. Tai išvedė tėvą iš kantrybės ir tėvas sudavė jam vieną kartą diržu per koją. Vėliau ji kalbėjo su vyru, kuris sakė, kad nesudavė R., o, norėdamas jį pagąsdinti, sudavė diržu per lovą. Ji pati konflikto nematė, bet tiki sūnumi, be to, ant vaiko kojos matėsi paraudimas, kurio iš vakaro nebuvo, todėl mano, kad V. Č. tikrai galėjo suduoti. Kai jį grįžo namo, dukra J. pasakojo, kad matė, kaip tėvas buvo su diržu, kad jis sudavė R., tik ji nebuvo įsitikinusi, ar jis pataikė R.. Jie į medikus nesikreipė ir nesigydė. Vyro problema, kad jis vakarais išgeria alkoholio ir kabinėjasi žodžiais, smurto nenaudoja. Civilinio ieškinio nereikš, vyrui pretenzijų dėl sūnui padaryto sužalojimo neturi, bet norėtų, kad jis gyventų atskirai nuo jų (1 t., b. l. 77-78).

Liudytoja Z. A. parodė, kad dirba Zarasų Santarvės pradinėje mokykloje, psichologe. M. R. Č. pažysta nuo 6 m., dar priešmokyklinėje grupėje pradėjo dirbti su juo. Jis turi emocijų nevaldomą problemą, elgesio sunkumų, bendravimo su bendraamžiais sunkumų. Bendravime su vaikais pasireiškia pykčio nuvaldymu, necenzūrinių žodžių vartojimu. Jis konfliktus tarp vaikų sprendžia rėkimu, barimu, keikimusi, mušimu. Ji bendravusi tik su R. mama, tėčio nepažįsta. Mama sakydavo, kad jie ir namuose turi su juo sunkumų dėl jo elgesio. Apie vaiko melą nieko negali pasakyti, kad linkęs meluoti nepastebėjo. Šių metų vasario 24 dieną turėjo eilinę psichologo konsultaciją. R. atėjęs į kabinetą pasakė „tu žinai, man šiandieną labai bloga diena“. Paprašė, kad papasakotu, ir jis papasakojo, kad namuose ryte įvyko didelis konfliktas su tėčiu. Jis sakė, kad sunkiai kėlėsi, garsiai šaukė ir tėtis mušė su diržu. Vaikas yra rusakalbis ir vartoja daug rusiškų žodžių „Papa menia byl kitaiskim vajienym remniom“. Paprašiau parodyti, kur R. gavo su diržu, jis man parodė koją, šlaunį. Ji pamatė šviežią, galimai diržo žymę, mėlynę. Mėlynė buvo šlaunies vidinėje, vidurinėje dalyje. R. sakė „man labai skaudėjo, aš verkiau visą kelią kol ėjau iki mokyklos“. Sakė, kad mama buvo darbe, namuose buvo sesė L., kad sesė prašė tėčio to nedaryti. Negali pasakyti ar jis sakė, kiek kartų buvo suduota. R. apsilankymai pas psichologą ir pokalbiai vyksta nuo 10.35 – 11.10 val. Ji apie įvykį pranešė direktorės pavaduotojai ir Vaiko gerovės komisijos pirmininkei N. R., o ši skambino policijai.

Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų Santarvės pradinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir yra Vaiko Gerovės komisijos pirmininkė. 2022-02-24 į ją kreipėsi mokyklos psichologė Z. A., kuri konsultacijos metu išsiaiškino, kad R. Č. ryte buvo primuštas, gavo nuo tėvo per koją. Ji (psichologė) pasižiūrėjo ir pamatė žymę. Tuomet ji (N. R.) paskambino į policiją. Prieš paskambinant į policiją ji vaiko neapžiūrinėjo. Atvykę policijos pareigūnai, vyras ir moteris, bendravo su vaiku jos akivaizdoje, fojė. Jis papasakojo policininkams kaip ten viskas buvo, t. y., kad ryte nenorėjo keltis, buvo irzlus. Tuo metu namie buvo tik sesuo ir tėvas, mama buvo darbe. Tėvas ar sesuo paragino keltis ir tada tėvas atkėlė antklodę ir jam ten švystelėjo. Pareigūnai prašė vaiko parodyti tą vietą, jis parodė. Liudytoja matė žymę, per koją buvo ruožas, nuo kirkšnies link keliuko, atrodo kairėje kojoje.

Liudytojas J. L. (J. L.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju. 2022-02-24 dirbo su vyriausiąją tyrėja G. Apie pietus buvo kvietimas į Zarasų Santarvės mokyklą, kiek atsimena, kad iš mokyklos darbuotojų buvo gautas pranešimas, kad galimai yra sužalotas vaikas. Jie atvažiavo į mokyklą, pasitiko mokyklos atstovė. Prie jos pašnekėjo su berniuku, po to su psichologe. Berniuko vardo ir pavardės neatsimena, jis sakė, kad gavo lyg tai su diržu, bet tiksliai negali pasakyti, nes su juo labiau bendravo kolegė. Mokykloje vaiko jis neapžiūrinėjo. Vaiką atvežė į policiją, atvyko mama, buvo padaryta asmens apžiūra. Policijos komisariate vaiko apžiūroje dalyvavo, sužalojimai matėsi ant kojos, buvo paraudimas. Po to vaiką nuvežė į priėmimo skyrių apžiūrai.

Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje vyresniąja tyrėja. 2022-02-24 dirbo su kolega J. L.. Dienos metu buvo gautas pranešimas iš Bendrojo pagalbos centro, kad berods praneša mokyklos psichologė ar pavaduotoja apie smurto atvejį, kad vaikas galimai patyrė smurtą šeimoje. Jie nuvyko į Zarasų Santarvės pradinę mokyklą. Bendravo su direktoriaus pavaduotoja N. R., su mokyklos psichologe, kuri pirma ir sužinojo apie tai, kad tą dieną vaikas buvo patyręs smurto apraišką iš tėvo prieš einant į mokyklą. Vaikui buvo suduota diržu, tai sakė psichologė, dalyvaujant mokyklos direktorės pavaduotojai. Po to pati liudytoja šiek tiek bendravo su vaiku. Jis buvo kalbus, nesibaidė, sakė, kad ryte buvo jam suduota diržu per kojas, nes jis nenorėjo eiti į mokyklą. Jis parodė kur jam buvo suduota. Sužalojimą matė ant šlaunies, gal ant dešinės kojos, tiksliai neatsimena. Nebuvo aiškios linijos, ar kraujosruvos, bet buvo toks kaip dryžius ir šiek tiek su vingiu, netaisyklingos formos. Buvo paviršinis odos sužalojimas. Reikėjo padaryti apžiūrą, todėl paskambino mamai, kad dalyvautų kažkas iš šeimos narių. Vaikas buvo apžiūrėtas prie mamos, po to vežė į ligoninės priėmimo skyrių, kad būtų apžiūrėtas ir mediko. Kiek pamena, vaikas sakė, kad suduotą buvo vieną kartą.

Policijos registruojamų įvykių registro pažymoje dėl įvykio ROIK 0121000244914, nurodyta, kad pranešėja N. R. 2022-02-24, 12.24 val. pranešė, jog į mokyklą adresu (duomenys neskelbtini), ryte atėjo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), su smurto žymėmis, nurodė, kad jį primušė tėvas (1 t., b. l. 8-11).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į buto koridorių, matomas praėjimas į kambarį, kuriame stovi spintelė su prie jo pritvirtintu veidrodžiu. Ant spintelės sudėti įvairūs daiktai, taip pat padėtas rudos spalvos, galimai odinis, diržas su aukso spalvos sagtimi. Diržo ilgis - 123 cm, plotis - 5 cm, ant diržo matomi susidėvėjimo požymiai. Diržas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. Kambaryje bendra tvarka nepažeista. Daugiau jokių objektų, tinkamų asmens identifikavimui ar nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 19-20, 22-27).

Asmens apžiūros protokole ir foto lentelėje buvo apžiūrėtas R. Č.. Ant jo kairės kojos, priekinėje šlaunies dalyje, matomas odos pažeidimas, netaisyklingos, išlenktos formos, kuris yra maždaug 6 cm ilgio ir 0,2 cm pločio. Odos pažeidimas paviršinis, rausvai melsvos spalvos. Daugiau sužalojimų asmens apžiūros metu nenustatyta (1 t., b. l. 32-33, 35-37).

Iš Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Zarasų ligoninės informacijos matyti, kad 2022 m. vasario 24 d., 15.16 val., R. Č. su mama ir policijos palyda atvyko į Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių. Apžiūrėjus R. Č., jam buvo nustatyta dešinio paakio nedidelė paviršinė kraujosruva, nugaroje, ties dešine pašone, nedidelė (1x1), paviršutinė, besirezorbuojanti kraujosruva. Vaikas sakė, kad šiuos sužalojimus patyrė, kai maždaug prieš 3 dienas bėgiodamas trenkėsi į stalo briauną. R. Č.kairės šlaunies vidinės pusės paviršiuje buvo pastebėta paviršinė kraujosruva lygiais kraštais, panaši į sagties formą (1 t., 1 t., b. l. 64-65).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 916/2022(01) nurodyta, kad R. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje, nugaroje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti, kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Zarasų ligoninę 2022 m. vasario 24 d., 15.16 val. R. Č. padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvertinus R. Č.nustatytos poodinės kraujosruvos kairės šlaunies vidiniame paviršiuje makromorfologinį vaizdą, neatmetama galimybė, kad ji galėjo būti padaryta suduodant diržu. R. Č. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta kontaktuojant su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, neatmetama galimybė, diržu. R. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame paakyje ir nugaroje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tiksliau pasisakyti nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad R. Č. poodines kraujosruvas dešiniame paakyje ir nugaroje galėjo pasidaryti pats kontaktuodamas su kietais bukais daiktais (1 t., b. l. 92-93).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistė K. G. savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad nukentėjusiojo nematė, buvo pateikti tik jo medicinos dokumentai, todėl negali pasisakyti dėl sagties. Tai gydytojo įrašas, kad „panašu į sagties formą padarytą kraujosruvą“, todėl negali atmesti galimybės, kad buvo padaryta tai diržu. Poodinės kraujosruvos gali būti padarytos ne tik sagtimi, bet ir pačiu diržu. Sužalojimo smūgis galėjo būti suduotas nukentėjusiajam iš priekinės pusės, tiek kai koja yra atvesta į priekį, tiek kojai atvestai atgal. Kraujosruvos po sužalojimo išryškėja praėjus dviem valandoms. Pateikta išvada yra tikėtina.

Kaltinamasis V. Č. teisiamajame posėdyje savo kaltės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nepripažino, parodė, jog sūnui smūgio diržu nesudavė, trenkė diržu tik per lovą. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę poziciją ir atmeta, nes jų nepatvirtina jokie kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys. Teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos veikos yra įrodyta nukentėjusiojo R. Č., liudytojų J. Č., L. Č., Z. A., N. R., J. L., V. G. parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis R. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tėtis su diržu trenkė jam per koją. Kai trenkė, jis buvo be drabužių, su „triusikais“, ant sesės lovos. Tėtis trenkė todėl, kad jis rėkė, nes nenorėjo eiti į mokyklą. Jis trenkė vieną kartą jam (parodė į kairės kojos vidinę pusę) ir vieną kartą per lovą. Pirma į koją, paskui į lovą. Kai tėtis trenkė su diržu, jis verkė, jam labai skaudėjo, buvo mėlynė. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, juos patvirtina kiti įrodymai. Liudytoja J. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad brolis R. nenorėjo keltis į mokyklą ir tai tėvą sunervino. Tėvas agresyvus atėjo į kambarį su diržu, R. buvo lovoje, jis išsigando ir bandė atsitraukti atgal. Tėvas paėmė R. už kojų ir bandė atversti užpakalio puse į viršų. Tėvas trenkė diržu ir pataikė R. į koją (rodo vidinę šlaunies pusę), jai atrodo, kad į kairę koją. Vieną kartą R. trenkė, antrą kartą per lovą. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis pripažino, kad buvo paėmęs vaiką ir atsuko užpakalį, kad apsuko jį lovoje. Kad nukentėjusysis R. Č. buvo sužalotas, be jo parodymų, patvirtina ir Asmens apžiūros protokolas su foto lentele, kur užfiksuota, kad ant jo kairės kojos, priekinėje šlaunies dalyje, matomas odos pažeidimas, netaisyklingos, išlenktos formos, kuris yra maždaug 6 cm ilgio ir 0,2 cm pločio (1 t., b. l. 32-33, 35-37); Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Zarasų ligoninės informacija, kurioje nurodoma, kad R. Č.kairės šlaunies vidinės pusės paviršiuje pastebėta paviršinė kraujosruva lygiais kraštais, panaši į sagties formą (1 t., 1 t., b. l. 64-65); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 916/2022(01), kurioje nurodyta, kad R. Č. nustatyta, tame tarpe, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kuri padaryta kontaktuojant su kietu buku riboto paviršiaus daiktu, neatmetama galimybė, diržu (1 t., b. l. 92-93). Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistė K. G. savo išvadą patvirtino. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą patvirtino ir liudytojai Z. A., N. R., J. L., V. G., kurie parodė, kad matė ant jo šlaunies kraujosruvą. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kas nukentėjusysis jiems papasakojo, kad jam per koją diržu sudavė tėtis, t. y., būtent kaltinamasis. Šias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybinėmis „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, padaryti atvykus į mokyklą. Liudytoja L. Č. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad matė kraujosruvą sūnaus šlaunies vidinėje pusėje ir tiki, kad vyras galėjo smurtauti. Liudytoja Z. A., dirbanti mokykloje psichologe, parodė, kad bendrauja su R. du metus, tačiau kad linkęs meluoti nepastebėjo. Visi aukščiau nurodyti įrodymai gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir sudaro logišką įvykių seką.

Ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog šių įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamasis V. Č. 2022 m. vasario 24 d., apie 07.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė diržu vieną kartą mažamečiui sūnui R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), per kojas, taip sukėlė jam fizinį skausmą, bei dėl poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį. R. Č. gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo septyni metai, todėl akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu jis yra mažametis. Dėl nurodyto kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. V. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau teistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo (vairavimą esant neblaiviam) padarymą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Kaltinamasis anksčiau buvo padaręs ir analogišką nusikalstamą veiką – naudojo smurtą artimo giminaičio – dukros – atžvilgiu, tačiau byla buvo nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiąja. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį, rodo, jog jis iš savo klaidų nepasimokė ir ankstesni bylos procesai, teistumas ir paskirta baudos bausmė neturėjo jam teigiamo poveikio ir bausmės tikslų nepasiekė. Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti straipsnio sankcijoje numatytos baudos bausmės (BK 55 straipsnis). Tačiau, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo kaltinamajam skirti ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos griežčiausios bausmės rūšies – terminuoto laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirus V. Č. arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Parenkant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė turėdamas vieną neišnykusį teistumą, nėra jo atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo padaręs jokių administracinių nusižengimų, dirba, duomenų, kad yra nusiskundimai dėl jo elgesio pagal gyvenamąją vietą, nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę, artimą įstatymo numatytos bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnis, 54 straipsnio 1, 2 dalys).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei tai, kad arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, teismas, sprendžia, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, padarys atitinkamas išvadas ir jo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus, galima užtikrinti atidedant V. Č. arešto bausmės vykdymą ir skiriant jam intensyvią priežiūrą bei pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-02-24, 15.45 val., iki 2022-02-25, 15.00 val., t. y. viena diena (1 t., b. l. 133-134, 153-154).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam V. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo R. Č. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame yra įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, taip pat kompaktinis diskas, kuriame yra įrašytos R. Č. ir J. Č. apklausos (du vokai, prisegti prie bylos 1 tomo), paliktini prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas (paketas Nr. 1), saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje (2022-03-14 kvitas B serija BBB Nr. 1003068) (1 t., b. l. 29, 31), sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, 7 ir 10 punktais, 7 dalimi, V. Č. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir įpareigojant jį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-02-24, 15.45 val., iki 2022-02-25, 15.00 val., (vieną dieną).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo R. Č. ir nesiartinti prie jo arčiau nei 50 metrų atstumu, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame įrašyti „Body Cam“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, ir kompaktinį diską, kuriame yra įrašytos R. Č. ir J. Č. apklausos, palikti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, diržą sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.