Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė N. V., UAB „SB lizingas”, L. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti areštą žemės sklypams, nuosavybės teise priklausantiems L. V., kurie sutartine hipoteka yra įkeisti I. P. ir A. P.. Apie turto areštą antstolė turėjo įspėti hipotekos sutartyje numatytus kreditorius, t. y. pareiškėją ir jos sutuoktinį, kadangi dėl esamų L. V. įsiskolinimų skolą nori susigražinti įkeistu turtu, t. y. žemės sklypais. Antstolė, areštuodama žemės sklypus, užkirto kelią pareiškėjai pasinaudoti hipotekos sutartimi, kad susigražinti bent dalį prarasto turto, nes esant turto areštui, notaras negali išduoti vykdomojo rašto. Antstolės veiksmai pažeidžia pareiškėjos ir jos sutuoktinio kaip hipotekos turėtojų teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolės N. V. veiksmų atmetė.Nustatė, kad antstolės N. V. kontoroje 2015-09-29 užvesta vykdomoji byla Nr. 0073/15/01863 pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-07-07 įsakymą dėl 2‘168,12 Eur skolos, 194,40 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. V. išieškotojo UAB „SB lizingas“ (buvęs UAB „Ūkio banko lizingas“) naudai. Skolininkei 2015-10-02 išsiųstas raginimas sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas per 10 dienų. Nustatytu terminu nesumokėjus skolos, buvo pradėtas priverstinis vykdymas ir areštuotos turimos sąskaitos bankuose, butas, esantis (duomenys neskelbtini).Antstolė 2016-08-25 areštavo L. V. nuosavybės teise priklausantį turtą: 3.0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 2.7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0.4000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2.0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1.0175 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0.3400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3.3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 7.3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 4.2600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypams įregistruota hipoteka.Antstolė pareiškėjai I. P. raštu nepranešė apie areštuotą įkeistą turtą, tačiau patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą paaiškino situaciją: pranešimai kreditoriams dar nebuvo išsiųsti, kadangi pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus negalėjo nustatyti kreditorių, pareiškėja į antstolės kontorą kreipėsi tik pateikdama skundą 2016-09-05. Pati I. P. nurodė apie areštą sužinojusi 2016-08-31, t. y. faktiškai praėjus vos keturioms darbo dienoms po turto arešto, todėl teismas laikė, kad pareiškėjai apie turto areštą tapo žinoma gana greitai.Teismas nustatė, kad antstolė areštuoto turto, įskaitant žemės sklypus realizavimo nėra pradėjusi. Vertindamas antstolės veiksmus, teismas atsižvelgė į tai, ar atlikdama konkretų procesinį veiksmą antstolė laikėsi pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus.Teismas, įvertinęs antstolės veiksmus, padarė išvadą, kad antstolė ėmėsi teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo greičiau, kad areštavusi skolininkei L. V. priklausantį įkeistą turtą nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, teisėtai veikė savo kompetencijos ribose, todėl antstolės veiksmus pripažino teisėtais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. P. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti.Nesutinka su teismo nutartimi, nes teismas neišnagrinėjo antstolės veiksmų visais aspektais. Antstolės areštuotas turtas yra žymiai didesnis negu yra priteista skola iš L. V. Švenčionių rajono apylinkės teismo, todėl buvo pažeistos CPK 675 str. nuostatos. Antstolė N. V., uždėdama areštą visam turtui, pažeidė jos kaip hipotekos turėtojos teises susigrąžinti iš skolininkės L. V. skolas įkeistais žemės sklypais, ką ir numato hipotekos sutartis. Antstolė pažeidė CPK 633 straipsnį, nes apie L. V. esamą turtą ji žinojo nuo 2015-10-28 iki 2016-08-25 neatliko veiksmų numatytų įstatymų, vilkino laiką ir 9 mėnesius nesiaiškino ar net nesiteikė aiškintis, kas yra hipotekos kreditoriai. Tokiu neveikimu galimai pažeidė CPK 690 straipsnį.Mano, kad antstolė pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 21 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir netarpininkavo vykdant turtines prievoles, užvilkino laiką, nesurado hipotekos kreditorių. Antstolė uždėjusi areštą ir nenuimdama arešto, neleidžia apeliantei pasiimti sklypų, įkeistų hipotekos sutartimi, tuo pažeidžia CK 4.192 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas. Apeliantė kreipėsi į antstolę dėl turto arešto nuėmimo, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Teismas nepasisakė apie galimai pažeistą turto išieškojimo eiliškumą, numatytą CPK 664 straipsnyje.Mano, kad antstolė turėjo kreiptis dėl hipotekos duomenų ir atlikti atitinkamus veiksmus, o ne areštuoti turtą nesirengiant atlikti savo funkcijų. Tokiu savo elgesiu antstolė pažeidė visų šalių interesus: skolininko, kreditoriaus ir apeliantės kaip hipotekos kreditoriaus teises.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė N. V. prašė Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog antstolė negalėjo pranešti kreditoriams apie turto areštą, nes pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus negalima buvo nustatyti kreditorių, o iš hipoteka įkeistų žemės sklypų apeliantė kreipėsi į antstolės kontorą tik pateikdama šį skundą.Kadangi realizavimas iš įkeisto turto dar nenumatytas, ji neprivalo pranešti apie planuojamą ar pageidaujamą turto areštą, o hipoteka įkeisto turto areštas savaime kreditoriaus teisių nepažeidžia, o tik užtikrina išieškotojo interesų apsaugą. Pagal CPK 747 straipsnį antstolis kreipiasi į hipotekos turėtojus, siūlydamas duoti sutikimą tik tuo atveju, kai norima nukreipti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Kadangi skolininkei L. V. priklausantys žemės sklypai 2016-08-25 buvo tik areštuoti ir išieškojimas į hipoteka įkeistą turtą nenukreiptas, todėl ir siūlymas duoti sutikimą hipotekos kreditoriams neturėjo būti siunčiamas. Hipoteka įkeisto turto areštavimas nesuvaržo kreditorių teisės reikalauti įvykdyti hipoteka užtikrintos prievolės prieš jos terminą. Teisės aktai nenumato draudimo areštuoti turtą, kuris yra apsunkintas hipoteka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 3 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė N. V. vykdo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. įsakymą dėl 2‘168,12 Eur skolos, 194,40 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės L. V. išieškotojo UAB „SB lizingas“ (buvęs UAB „Ūkio banko lizingas“) naudai. Antstolė N. V. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Turto arešto aktu Nr. 432 areštavo L. V. nuosavybės teise priklausantį turtą: 3.0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), 2.7500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0.4000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2.0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1.0175 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0.3400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3.3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 7.3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 4.2600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad antstolės veiksmais yra pažeistos jos, kaip hipotekos turėtojos, teisės.Pagal CPK 675 straipsnio 2 dalį antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiuo atveju, antstolė N. V. areštavo žemės sklypus, kuriems yra įregistruota sutartinė hipoteka. Pažymėtina, kad antstolė negali nustatyti realios kainos, už kurią bus parduotas hipoteka įkeistas turtas, todėl praktikoje yra areštuojamas visas hipoteka įkeistas turtas, o ne jo dalis. Be to, areštuotas turtas nėra įkainotas, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad antstolė areštavo žymiai didesnę turto dalį negu yra skola.Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodė, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditorės interesai ir įstatymo reikalavimai dėl to, kad buvo areštuotas hipoteka įkeistas turtas, o ne kitas skolininkės turimas turtas, nebuvo pažeisti, nes apeliantė turi pirmumo teisę išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. CPK 747 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė nesiėmė veiksmų dėl turto realizavimo, todėl teigti, kad apeliantės interesai buvo pažeisti ar ji prarado galimybę atgauti tai kas jai priklauso negalima. Antstolės veiksmai areštuojant skolininkės, hipoteka įkeistą turtą, o ne kitą turtą, nepažeidžia nei CPK, nei Antstolių įstatymo reikalavimų, kaip nurodo apeliantė.CPK 675 straipsnio 5 dalis numato, jog apie įkeisto turto areštą antstolis nedelsdamas praneša atitinkamai įkaito turėtojui arba hipotekos kreditoriui. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad hipoteka įkeistas turtas areštuotas 2016 m. rugpjūčio 25 d. (vykd. byla Nr. 0073/15/01863). Nors vykdomojoje byloje ir nėra duomenų apie tai, kad apeliantei I. P. antstolė raštu būtų pranešusi apie areštuotą įkeistą turtą, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai apie turto areštą tapo žinoma po kelių dienų, todėl jos teisės dėl to, kad antstolė nepranešė apie hipoteka įkeisto turto areštą, nebuvo pažeistos.Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.