- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- ATP-242-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00022-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto V. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2012 m. lapkričio 26 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo nustatyta, jog vykdyti (duomenys neskelbtini) rajono karių kapų tvarkybos darbai: (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) miestelyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Darbų metu paklotos naujos takų trinkelių dangos, naujai užglaistyti ir nudažyti monumentai ir betoninės sienutės, atnaujinti (perdažyti) užrašai. Darbai vykdyti be nustatyta tvarka parengtų projektų ir išduotų leidimų šiems darbams. Karių kapų valdytoja – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, direktorius V. G.. Tuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorius V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus. Taip pat pažeidė Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-455, 2 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. IV-329 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 dėl kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių 4 punkto reikalavimus; Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 dėl leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklių 2 punkto reikalavimus.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu V. G. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 91 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. G. pateikė skundą Pakruojo rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. kovo 22 d. nutartimi V. G. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jo administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pareigūnas, neturintis teisės spręsti tos kategorijos (ATPK 91 straipsnis) bylos, nes jis administracinėn atsakomybėn patrauktas kaip pareigūnas ir jam pagal ATPK 91 straipsnį gali būti skiriama bauda nuo 3000 iki 5000 litų, tačiau ATPK 246² straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte nurodyta, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius ir jo pavaduotojai – įspėjimą arba baudą iki 5000 litų, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausieji valstybiniai inspektoriai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių vedėjai ir vyriausieji valstybiniai inspektoriai – įspėjimą arba baudą iki 3000 litų. Teigia, kad nutarimą priėmęs pareigūnas Z. S. – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius, kuriam ATPK suteikia įgaliojimus skirti administracines nuobaudas – įspėjimą arba baudą iki 3000 litų. Be to, skiriant nuobaudą pareigūnas Z. S. nukrypo nuo ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, nes nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Dėl šių nurodytų aplinkybių mano, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas.
Taip pat nurodo, kad teismas neišsiaiškino, ar darbai, už kurių atlikimą jis (apeliantas) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, priskiriami paveldo objekto tvarkybos darbams ar priežiūros darbams. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, 14 straipsnio 3 dalies 1 punktą viena iš valdytojo pareigų rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu, t. y. valdytojas privalo laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio, laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime augančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, šalinti taršos šaltinius. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) rajono karių kapinėse vykdyti darbai nekėlė jokio pavojaus šių vietų vertingosioms savybėms (karių palaikams), memorialinės lentos bei paminklai nebuvo griaunami ar žalojami, todėl mano, kad atlikti darbai turi būti vertinami kaip priežiūros darbai. Teigia, kad teismui nenustačius, ar (duomenys neskelbtini) karių kapinėse atlikti darbai yra priežiūros ar tvakybos darbai, nebuvo galima tinkamai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo.
Apeliantas skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu pareigūnas pritarė jo išsakytam teiginiui, jog būtina išsiaiškinti dėl užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto sąrašo, tačiau nebuvo išsiaiškinta, koks teisės aktas priskiria tam tikrus nekilnojamo kultūros paveldo objektus prie užsienio valstybėms reikšmingų objektų. Šios aplinkybės taip pat nesiaiškino ir teismas, o nurodė, kad „darbai privalėjo būti vykdomi vadovaujantis Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos, tvarkymo taisyklėmis, nes Kultūros paveldo departamentas savo 2012 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 7.14.Š-2Š-433 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos nurodyti kapų priežiūros darbai turi būti atlikti vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, bei pridėjo taisyklių kopiją“. Teigia, kad nesant Nekilnojamojo kultūros paveldo registre ar kokiame nors teisės akte duomenų, jog karių kapai, esantys (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) miestelyje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) priskiriami užsienio valstybėms (ar konkrečiai valstybei) reikšmingiems nekilnojamojo paveldo objektams, skiriant administracinę nuobaudą Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos negalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-455. Pastebi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos nenustatė jokios (duomenys neskelbtini) karių kapams padarytos žalos, neprašė pašalinti darbų padarinių.
Taip pat skunde apeliantas nurodo, kad, jei teismas nustatytų, jog vis tik administracinės teisės pažeidimas buvo padarytas ir kapinėse atlikti darbai klasifikuotini, kaip tvarkybos, o ne priežiūros darbai, prašo atsižvelgti į tai, kad nusižengimas padarytas ne tyčia, o dėl sąžiningo įsitikinimo, kad atlikti darbai buvo vykdomi, kaip priežiūros darbai, kurių atlikimui nebuvo reikalingi jokie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimai, jog nuoširdžiai gailisi sąžiningai klydęs, dėl to prašo paskirti mažesnę baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys prašo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus V. G. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuobaudą V. G. paskyręs Departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Z. S. neviršijo ATPK 246² straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos ribos, nes minimalaus dydžio bauda šioje administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta įvertinus lengvinančią aplinkybę – V. G. apgailestavimą dėl susidariusios situacijos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvardinta ir nutarime, kurį V. G. pasirašė. Teigia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-10-01 rašte Nr. 2D-14230-(19.18) aiškiai nurodyta, kad karių kapinėse, kurios yra nekilnojamosios kultūros vertybės, buvo vykdyti tvarkybos darbai, kuriems buvo reikalingi tvarkybos darbų projektai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra kompetentinga nustatyti, kokios rūšies statybos darbai atlikti. Dėl to tvirtina, kad tokiems darbams taikomi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimai. Taip pat teigia, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) tarybinių karių kapai yra reikšmingi užsienio valstybei, jie tvarkomi už Rusijos Federacijos lėšas, tai teisme patvirtino tvarkybos darbus vykdžiusios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. A.. Pastebi, kad Apie tai, kad Departamento Šiaulių teritorinio padalinio 2012-05-21 raštu Nr. 7.14.Š-2Š-433 V. G. buvo informuotas, kad šie karių kapai turi būti tvarkomi, vadovaujantis Kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. IV-455 patvirtintomis „Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklėmis“. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje administracinėje byloje yra nagrinėjama nekilnojamosios kultūros vertybės valdytojo atsakomybė už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimą, o žalos, padarytos kultūros paveldo vertybei, atlyginimas sprendžiamas civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl nėra šios bylos objektas, V. G. teiginiai, kad įvykdyti darbai nekėlė pavojaus kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms yra niekiniai, kadangi savivaldybės administracijos direktorius neturi įgaliojimų ir kompetencijos nustatyti, tikslinti ar keisti Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre įrašytų objektų vertingųjų savybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 91 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 500 iki 3000 litų ir baudą pareigūnams – nuo 3000 iki 5000 litų. ATPK 246² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kultūros paveldo departamento vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius ir jo pavaduotojai – įspėjimą arba baudą iki 5000 litų, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vyriausieji valstybiniai inspektoriai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinių padalinių vedėjai ir vyriausieji valstybiniai inspektoriai – įspėjimą arba baudą iki 3000 litų.
Iš bylos matyti, kad V. G. administracinio tesės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir jam 2012-12-28 nutarimu 3000 Lt bauda buvo paskirta kaip pareigūnui, todėl pagal ATPK 246² straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylą privalėjo nagrinėti ir nuobaudą skirti turėjo teisę tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius ir jo pavaduotojai, o ne teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius. Dėl to Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Z. S., imdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirdamas nuobaudą, nors ir minimalaus dydžio, viršijo savo kompetenciją. Dėl to 2012-12-28 nutarimas, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas, yra neteisėtas.
Be to, V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-455 patvirtintų užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių 2 punkto, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. IV-329 patvirtintų paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių 4 punkto, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155 patvirtintų paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklių 2 punkto reikalavimus. Tačiau nei protokole, nei nutarime nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu V. G. pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas, t. y. suformuluotame kaltinime nenurodyta, kokius veiksmus jis atliko ar neatliko, kurie pagal minėtus teisės aktus užtraukia administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad kaltinime nurodytų pažeistų teisės aktų nuostatos yra bendro pobūdžio. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte nurodyta, kad kultūros paveldo objekto tvarkyba atliekama pagal tokiam objektui nustatytus paveldosaugos reikalavimus, pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbas. Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-455, 2 punkte nurodyta, kad užsienio valstybėms reikšmingo kultūros paveldo objektai, kurie registruojami Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir šių taisyklių nuostatomis. Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 dėl kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad reglamentu nustatyti reikalavimai privalomi tvarkybos darbų projektų rengėjams bei visiems viešojo administravimo subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims, atliekantiems veiksmus, susijusius su saugomų objektų tvarkyba, o Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.04.01:2005 dėl leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklių 2 punkte nustatyta, kad taisyklės privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms, taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems Leidimų išdavimo, jų apskaitos ir saugojimo, jų pripažinimo netekusiais galios procese. Kaip matyti, šių aktų nuostatų pažeidimai nėra tiesiogiai susiję su apelianto, kaip administracijos direktoriaus, veiksmais, užtraukiančiais jam administracinę atsakomybę. Pagal teismų praktiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.
Kaltinime taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono karių kapų valdytoja yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, direktorius V. G.. Nors pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, tačiau pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą savivaldybės paveldosaugos padaliniai administruoja kultūros paveldo objektų tvarkybą, kontroliuoja kultūros paveldo objektų tvarkybą ir priežiūrą (minėto įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 15, 19 punktai, 6 straipsnio 1, 2, 4 dalys), o pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, seniūnija, kaip savivaldybės filialas, organizuoja ir (arba) kontroliuoja kapinių valymą ir priežiūrą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Taigi, už kultūros paveldo objektų apsaugą, priežiūrą, yra atsakingi net keli subjektai, ne tik administracijos direktorius. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero pavaduotojas R. M., duodamas pritarimą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ rengti karių kapų priežiūros ir paprastojo remonto darbų projektus (56, 57 b. l.), 2011-12-27 rašte nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė sutinka, kad jos teritorijoje esančiose tarybinių karių ir aukų kapinėse būtų atliekami su Kultūros paveldo tarnyba suderinti priežiūros ir paprastojo remonto darbai“. Iš šio rašto neaišku, kam buvo pavesta (duomenys neskelbtini) rajono karių kapų priežiūros darbų kontrolė, ar apie tokį duotą sutikimą priežiūros darbams buvo informuotas administracijos direktorius, ar kitas už kultūros paveldo objekto priežiūrą atsakingas savivaldybės darbuotojas. Be to, netirta, ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimų nepažeidė darbų vykdytojas. Taigi, nenustatyta, kas tiesiogiai buvo atsakingas už objekto priežiūrą ir kas kokius konkrečius teisės aktų reikalavimų pažeidimus padarė. Taigi, šios aplinkybės leidžia abejoti, ar V. G., kaip savivaldybės administracijos direktorius, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį. Dėl to nesant duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas – administracijos direktorius, negalima konstatuoti, kad skundžiamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio pareigūno 2012-12-28 nutarimas yra pagrįstas.
Įvertinus tai, kad 2012-12-28 nutarimą nubausti V. G. priėmė pareigūnas, neturintis įgaliojimų nagrinėti šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant V. G. suformuluotame kaltinime nurodytų konkrečių jo veiksmų, kurie užtraukia administracinę atsakomybę ir esant pagrįstų abejonių, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas, daroma išvada, kad skundžiamame nutarime išvados dėl V. G. kaltės padarytos išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų bei abejonių. Dėl to toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 256 straipsnis). Skundžiama apylinkės teismo nutartimi teisėja neįvertino paminėtų aplinkybių ir, atmesdama V. G. skundą, paliko galioti neteisėtą ir nepagrįstą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio pareigūno 2012-12-28 nutarimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013-03-22 nutartis taip pat nepagrįsta ir naikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį bei Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinio padalinio 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritoriniam padaliniui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.