Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2012-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-105-517/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-03-05
Bylos Nr.
1-105-517/2012
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00080-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
V. J.
Baudž. byla Nr. 1-105-517/2012m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00080-2012-1)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1, 1.2.4.8.2 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2012m. kovo 05d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (dyomenys neskelbtini), Kėdainių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirb. A. G. individualioje įmonėje, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), miško darbininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. liepos 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK271 str. 2d., 271 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 9 mėn. l/, paleistas 2003m. sausio 14d. pagal Kaišiadorių raj. apyl. teismo 2003m. sausio 13d. nutartį, pritaikius LR BK 54² str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), lygtinai 1m. ir 14d. l/a, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J., mušdamas, sukėlė kitam žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2012m. sausio 23d., apie 17⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo sugyventinei-pil. H. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu gyveno, vykusio šeimyninio konflikto metu mažamečių vaikų-dukrų-pil. O. J., gim. 2000m. birželio 06d., ir Ž. J., gim. 2000m. birželio 06d., akivaizdoje užsipuolė savo sugyventinę-nukentėjusiąją H. K., kurią koliojo necenzūriniais žodžiais, po ko konflikto metu tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajai H. K. į kaktą, kuri nuo suduoto smūgio galva atsitrenkė į sieną, ko pasekoje, panaudojus fizinį smurtą, nukentėjusiajai H. K. ne tik buvo sukletas fizinis skausmas, bet ir padaryta kraujosruva kaktoje, kas nukentėjusiajai H. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis su sugyventine H. K. gyvena kartu pastarajai priklausančioje sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), jau aštuonerius metus. Augina dvynukes dukras O. ir Ž. 2012m. sausio 23d. jis su savo sugyventine H. K. ir kaimyne R. K. vyko į Vilniuje esantį Vaikų raidos centrą, kur gydytis vežė sugyventinės sūnų A. K.. Važiuojant iš Vilniaus, jis su sugyventine ir kaimyne R. K. išgėrė du plastikinius butelius alaus. Grįžus į namus, jie toliau girtavo. Išgertuvių metu kilo šeimyninis konfliktas, nes sugyventinė H. K. jai pradėjo priekaištauti, kodėl jis neužkuria pečiaus, nes mažametėms dukroms namuose šalta. Būdamas supykęs, jis ėmė koliotis necenzūriniais žodžiais ir vieną kartą su delnu ar kumščiu trenkė savo sugyventinei į kaktą. Visų konflikto aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo girtas. Sugyventinė H. K. dažnai jam kelia nepagrįstas pavydo scenas ir dėl to prasideda konfliktai, kurių metu jie ir anksčiau nevieną kartą yra buvę susimušę, tačiau susitaikydavo. Kai nebūna išgertuvių, su sugyventine H. K. sutaria gerai, Jis pripažįsta nukentėjusiosios H. K. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį 1.000,- Lt. sumoje nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, sutikdamas žalą mokėti dalimis ar už padarytą žalą atidirbti(b.l. 36, 38).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios H. K. ir liudytojų R. K., Z. R. ir R. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14, 16-17, 27-31), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5-6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-8), tarnybiniu pranešimu dėl reagavimo į pranešimą apie šeimyninį(buitinį) ginčą(b.l. 12), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo(b.l. 9-11), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 59), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 25) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios H. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. sausio 23d. ji su savo sugyventiniu V. J. ir kaimyne R. K. vyko į Vilniuje esantį Vaikų raidos centrą, kur gydytis vežė sūnų A. K.. Vilniuje jos sugyventinis V. J. išgėrė du plastikinius butelius alaus. Važiuojant į namus, jie dar nusipirko vieną plastikinį butelį alaus, kurį namuose išgėrinėjo. Išgertuvių metu kilo šeimyninis konfliktas, jai paprašius sugyventinio V. J. užkurti pečių, nes namuose buvo šalta. V. J. pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais ir, užsipuolęs norėjo ją sumušti, tačiau ją užstojo namuose buvusi kaimynė R. K.. Po to sugyventinis V. J. buvo išėjęs pas kaimynus, tačiau neužilgo sugrįžo į namus dar girtesnis. Su juo atėjo ir R. S.. Ji su savo sugyventiniu vėl susikonfliktavo ir tuo metu, kai kaimynė R. K. buvo nuėjusi į tualetą, sugyventinis V. J. jai vieną kartą su kumščiu trenkė į kaktą, kuri nuo smūgio galva atsitrenkė į sieną. Tuo metu kambaryje buvo dvi jos mažametės dukros-dvynukės O. ir Ž. J.. Ji iškvietė policiją. Dėl sumušimo jai buvo ištinusi kakta, iškilo gumbas. Dėl fizinės prievartos ji ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir pažeminimą bei dvasinius išgyvenimus(b.l. 14, 16-17).

Kaip matyti iš liudytojos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ji pilnai patvirtino pačios nukentėjusiosios H. K. jo apklausos metu aiškintas aplinkybes apie įvykusį konfliktą su kaltinamuoju V. J. ir pastarojo pavartotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios asmenį(b.l. 27-28).

Kaip matyti iš liudytojos Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. sausio 23d., tarpe 16⁰⁰-17⁰⁰ val., pas ją į namus buvo atėjęs kaimynas V. J., kuris gyvena kartu su H. K.. V. J. buvo neblaivus, kuris atsinešė vieną plastikinį butelį alaus. V. J. sakė, kad namuose nėra jos sugyventinės sūnaus, todėl jis, parėjęs į namus, pakels Henrikai „ pūkus “(b.l. 29).

Kaip matyti iš liudytojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tikslios datos neatsimena, įvykio dieną buvo savo sugyventinės R. K. namuose. Apie 16⁰⁰ val. į sugyventinės namus atėjo neblaivus V. J. ir pasakė, kad sumušė savo sugyventinę H. K.. Jis su V. J. buvo nuėjęs į jo sugyventinės H. K. namus, kur V. J. su savo sugyventine vėl buvo susiginčiję, koliojosi necenzūriniais žodžiais(b.l. 30-31).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur įvyko smurtas šeimoje, yra gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyr. patrulio tarnybinio pranešimo dėl reagavimo į pranešimą apie šeimyninį(buitinį) ginčą, 2012m. sausio 23d., 17³⁰ val., buvo gautas OVP budinčios dalies pranešimas apie smurtavimą šeimoje, po ko kilusio šeimyninio konflikto aplinkybėms išsiaiškinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis V. J., kuris laikinai buvo patalpintas į areštinę(b.l. 12-13, 49-51).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios H. K., gyv. (duomenys neskelbtini) asmenį aplinkybes(b.l. 9-11).

Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito), kad, patikrinus 2012m. sausio 23d., 18²⁸ val., į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo V. J. būseną, jam buvo nustatytas 2,39 promilės girtumas(b.l. 59).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2012m. sauio 25d. atlikus nukentėjusiosios H. K. medicininę asmens apžiūrą dėl jos nusiskundimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai yra padaryta kraujosruva kaktoj, kas buvo padaryta kietu buku daiktu vieno trauminiu poveikiu prieš 2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nukentėjusiajai H. K. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 25).

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. J., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją H. K., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas jį mušant(nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios H. K. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, nukentėjusiajai prašant priteisti 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) sumą(b.l. 16-18).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį(LR BPK 109 str.). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji H. K., buvusi sumušta 2012m. sausio 23d. jos namuose kilusio šeimyninio konflikto su sugyventiniu-kaltinamuoju V. J. metu, po dviejų dienų kreipėsi į teismo medicinos ekspertsą, kuris konstatavo kūno sužalojimo, t.y. kraujosruvos kaktoje, padarymą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą(b.l. 25). Pasak nukentėjusiosios H. K., dėl jos sumušimo ji ne tik patyrė fizinį skausmą, nes kuris laikas buvo stipriai ištinusi kakta, iškilęs gumbas, bet ir jos, kaip moters, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, paties žalą padariusio kaltinamojo kaltės formą-tyčią, jo turtinę padėtį, bet ir vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laikytina, kad nukentėjusiosios H. K. prašoma priteisti neturtinės žalos suma nėra aiškiai per didelė ir atitinka protingumo kriterijus, juolab, kad pats kaltinamasis V. J. sutinka su tokiu prašomos priteisti žalos dydžiu. Tokiu būdu nukentėjusiosios H. K. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas pilnai LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

Kaltinamasis V. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-areštu ir jos dydžiu(b.l. 64-65).

Sankcijoje už kaltinamajam V. J. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Nors kaltinamasis V. J. nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau jis yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes ankstesnis teistumas už praeityje padarytas nusikalstmas veikas naujos veikos padarymo metu jau buvo išnykęs. Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo V. J. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Visgi, kadangi kaltinamasis V. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos, padarytos mažamečių vaikų akivaizdoje, aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo V. J., kaip jau nebe pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, pastarajam yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, tačiau trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšį,-areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 48 str.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. J. asmenybę, jo, kaip šiuo metu dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. J. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos proceso išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti areštu 40(keturiasdešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą pataisos inspekcijos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo V. J. sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2012m. sausio 23d., 18²⁰ val., iki 2012m. sausio 25d., 14⁵⁶ val., t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę-įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios H. K. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo V. J. 1.000,- Lt.(vieno tūkstančio litų ir 00 ct.) dydžio sumą nukentėjusiosios naudai jai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. Adamonis