Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-03-04 · Administracinė byla Nr. I-1361-562/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
I-1361-562/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02901-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
E. D.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
Trečiasis asmuo
Lietuvos kariuomenės Karo medicinos centras
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1361-562/2013Proceso Nr. 3-61-3-02901-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 16.6, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant pareiškėjo E. D. atstovui L. J., atsakovės atstovui R. K. ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. Ū., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Karo medicinos centras) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2012-10-08 įsakymą Nr. P-985, 2) įpareigoti KAM iš naujo svarstyti klausimą dėl drausmines nuobaudos skyrimo, 3) įpareigoti atsakovę sušvelninti paskirtą drausminę nuobaudą, 4) priteisti tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos kariuomenės (toliau – ir LK) Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – ir KMT) vado patvirtintoje 2012-08-28 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TI-21 (toliau – ir išvada) buvo pasiūlyta taikyti pareiškėjui drausminę nuobaudą už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS) 69 str. pažeidimą (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas). Išvados pagrindu 2012-10-08 KAM įsakymu Nr. P-985 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) panašioje byloje yra konstatavęs, kad už tokio pat pobūdžio veiką, t. y. transporto priemones vairavimą būnant neblaiviu, KDS 68 str. 1 d. yra nustatytas ne lik atleidimas iš pareigų, bet ir kilos drausminės nuobaudos (LVAT 2012-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2823-12). KDS 40 str. 6 d. nustatyta pareiga atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Paaiškino, kad šiuo atveju atleidimas iš tarnybos vertintina kaip per griežta drausminė nuobauda, kadangi neatsižvelgta į nustatytą lengvinančią aplinkybę. Todėl ginčijamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, nustatytą KDS. Atkreipė dėmesį į tai, kad, nepagrįstai paskyrus griežčiausią drausminę nuobaudą, yra pagrindas sušvelninti drausminę nuobaudą ir grąžinti pareiškėją į tarnybą.

Išvadoje yra nurodoma, kad pareiškėjas padarė veiką, dėl kurios jam yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Atsižvelgiant į tai. kad iki šiol šis procesas nėra pasibaigęs, išvadoje ir ginčijamame įsakyme negalėjo būti remiamasi tomis aplinkybėmis, kurios tiriamos baudžiamojo proceso tvarka, kadangi galiojo nekaltumo prezumpcija. Pabrėžė, kad kiekvieno profesinės karo tarnybos kario (tame tarpe ir pareiškėjo) atveju, kol nėra pasibaigęs baudžiamasis procesas, karys negali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn už veiksmus, kurie yra vertinami baudžiamojo proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime (b. l. 15–18) nurodė, jog su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad ginčijamas įsakymas yra individualus administracinis aktas, atitinkantis visus Viešojo administravimo įstatymo 8 str. tokiam aktui keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus visus surinktus faktus apie pareiškėjo atliktas veikas atsirado imperatyvus įstatyminis pagrindas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti pareiškėją į atsargą.

Paaiškino, kad tarnybinis patikinimas buvo atliktas ir išvada surašyta laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų. Išvadoje nurodytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, dėl kurių buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, nustatytą KDS 69 str. KDS 18 str. 1 str. 1 p. nustato, kad tarnybinis patikrinimas privalo būti pradėtas, kai vadas (viršininkas) gauna informaciją apie kario galimai padarytą drausmės pažeidimą. Tokia informacija KMT vadui buvo pateikta 2012-07-28. KMT budėtojos kpt. I. A. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad ji 2012-07-28 telefonu ir el. paštu iš LK Judėjimo kontrolės centro budėtojo gavo pranešimą, kad srž. E. D. tą pačią dieną 12.55 val. davė policijos patruliams 100 Lt kyšį siekdamas išvengti atsakomybės dėl vairavimo esant neblaiviam. Vadovaudamasis šia informacija ir KDS 12, 20, 23, 28, 29 str. KMT vadas priėmė 2012-07-31 įsakymą Nr.V-840 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“. Šio įsakymo pagrindu atlikto tarnybinio patikrinimo išvados revoliucinėje dalyje konstatuota, kad srž. E. D. 2012-07-28 ne tarnybos metu būdamas neblaivus (alkotesteriu nustatyta 1,46 promilės alkoholio koncentracija iškvėptame ore) vairavo autotransporto priemonę, be to, vairuodamas jam priklausantį automobilį su per daug užtamsintais priekiniai langais neturėjo Vidaus reikalų ministro 2007-19-12 įsakymu Nr.lV-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ nustatyta tvarka išduoto leidimo. Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės E. D. siūlė jį tikrinusiems policijos pareigūnams 100 litų kyšį, todėl jam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, nustatytos Baudžiamojo kodekso 227 str.. 4 d., padarymo. Remiantis šiais tyrimo metu nustatytais faktais, srž. E. D. veika buvo kvalifikuota pagal KDS 69 str. (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijos diskreditavimas) ir siūlyta perduoti visą tarnybinio patikrinimo medžiagą KAM su rekomendacija nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 str. 2 d. 4 ir 8 p.

Pažymėjo, kad lengvinančia aplinkybe nurodoma tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi (KDS 41 str. 2 d.). Atsakovė padarė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta atlikęs veikas, neginčija su tai susijusių faktinių aplinkybių, dėl kurių jam paskirta drausminė nuobauda, tačiau mano, kad ji per griežta. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato KDS 40 str., kurio 5 d. nustato, kad Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į nubausto kario prašymą, įvertina visas faktines aplinkybes ir nusprendęs, kad skirta per griežta nuobauda, turi teisę skirti švelnesnę drausminę nuobaudą. Tačiau drausminė nuobauda negali būti švelninama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų KDS nustatyta tvarka pateikęs prašymą sušvelninti jam skirtą drausminę nuobaudą nėra. Pareiškėjas savo skunde teigia, kad jam buvo paskirta per griežta drausminė nuobauda. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi LVAT 2012-09-17 nutartimi Nr.A520-2823/2012, kadangi iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės, dėl ko bylos nelaikytinos nei analogiškomis nei iš esmės panašiomis.

Vadovaujantis LVAT suformuota teismine praktika, vertinant, ar asmuo pažemino vardą, būtina vadovautis ne asmens subjektyvia nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi būti teisės normos. Tačiau teisės normos negali numatyti visų asmens elgesio atvejų, visapusiškai reguliuoti ir įvertinti jo veiklą. Tokį reguliavimą atlieka moralės, paprotinės normos. Jos atspindi visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemą, požiūrį į gėrį, blogį, daro įtaką asmens elgesiui (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr.A8-281/2007, Nr. A62-2135/2011). Akivaizdus institucijos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo ja griovimas arba jos kompromitavimas taip pat yra vertinamojo pobūdžio ir sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A62-2135/2011, A438-1561/2008, Nr.A662-252/2011). Teisės aktai, reglamentuojantys kario tarnybą, ne tik nustato karių pareigą laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.

Kario elgesys, kai padaromas pažeidimas, dėl kurio gali kilti grėsmė kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, pagrįstai laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymą nustatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu bei įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Todėl tokie veiksmai – vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam, bandymas duoti kyšį policijos pareigūnams – vertintini kaip akivaizdžiai žeminantys kario vardą ir diskredituojantys krašto apsaugos sistemos institucijas. Tam, kad geras kario vardas būtų pažemintas ir būtų diskredituota krašto apsaugos sistemos institucija, būtina, kad toks elgesys taptų žinomas. Apie tai, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus bei bandė duoti kyšį policijos pareigūnams tapo žinoma krašto apsaugos sistemos kariams, valstybės tarnautojams. Žinios apie pareiškėjo priešingą teisei elgesį tapo visuotinai prieinamos, taip pat žinomos su baudžiamąja ar administracine byla tiesiogiai susijusiems asmenims (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A62-2135/2011). Be to, šie faktai buvo paviešinti per kelias masinės informacijos priemones. Tai reiškia, kad pareiškėjo veika tapo žinoma plačiam asmenų ratui ir geras kario vardas buvo pažemintas, o krašto apsaugos sistemos institucija – diskredituota.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad draudžiama bausti už tą patį du kartus. Drausminė atsakomybė negalėjo būti taikoma, kadangi pareiškėjui už vairavimą esant neblaiviam jau paskirta administracinė nuobauda. Nurodė, kad esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui dėl kyšio davimo, šia aplinkybe buvo neteisėtai remiamasi skiriant nuobaudą. Pažymėjo, kad nuobaudą skiriančio subjekto diskrecijos teisė parinkti nuobaudos rūšį turi būti derinama su nuobaudos proporcingumo principu. Pabrėžė, kad įvertinus visas aplinkybes matyti, kad šiuo atveju skiriant griežčiausią nuobaudą buvo pažeistas proporcingumo principas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad palaiko atsakovės išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas paaiškinimuose pripažino, kad jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už kyšio davimą, o tai rodo, kad jis pareigūnams siūlė kyšį. Nors nuosprendis pareiškėjui už kyšio davimą priimtas jau po tarnybinės nuobaudos paskyrimo, tačiau karys pats netiesiogiai pripažino kyšio davimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. D. buvo surašytas ATP protokolas už tai, kad jis 2012-07-28, 12.20 val., Klaipėdos r., Karklėje, Placio g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,46 promilės), taip pat vairavo automobilį, kurio priekinių durų stiklų šviesos laidumas mažesnis nei nustato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių reikalavimo 616 kodu pažymėtas reikalavimas, Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Tuo jis pažeidė KET 14, 235 p. reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, nustatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. (b. l. 23).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-08-16 priėmė nutarimą pripažinti E. D. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, nustatytus ATPK 126 str. 1 d., 123 str. 1 d., ir jį už tai nubausti 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (b. l. 28). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-12-07 priėmė nuosprendį, kuriuo atleido E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 227 str. 4 d. už tai, kad jis 2012-07-28, apie 12:30 val., Klaipėdos r., kelio Klaipėda-Dargužiai 11 kilometro ruože, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, jis siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, davė 100 litų kyšį valstybės tarnautojams už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (b. l. 48–49).

KMT budėtoja kpt. I. A. 2012-07-28 tarnybiniu pranešimu informavo laikinai einantį KMT vado pareigas mjr. D. K., kad buvo gautas pranešimas apie E. D. galimai padarytą nusižengimą, t. y. kad pareiškėjas davė policijos patruliams 100 Lt kyšį siekdamas išvengti atsakomybės dėl vairavimo esant neblaiviam (b. l. 21). Atsižvelgęs į tarnybinį pranešimą ir vadovaudamasis KDS 12, 20, 23, 28, 29 str. KMT vadas 2012-07-31 įsakymu Nr. V-840 pavedė S4/S6 skyriaus transporto karininkui kpt. G. A. atlikti tarnybinį patikrinimą dėl E. D. galimai padaryto nusižengimo ir pateikti tvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadą KDS nustatytais terminais (b. l. 22).

Vadovaudamasis KMT vado 2012-07-31 įsakymu Nr. V-840, G. A. atliko tarnybinį patikrinimą ir 2012-08-28 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TI-21, kuria, inter alia, nustatė, kad tokia kario veika, kai jis neblaivus vairuoja transporto priemonę, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kadangi transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam priskiriamas prie sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl darytina išvada, kad E. D. šia pavojinga veika akivaizdžiai pažemino kario vardą bei diskreditavo krašto apsaugos sistemos institucijas, todėl padarė šiurkštų karių drausmės pažeidimą, nustatytą KDS 69 str. Išvadoje pasiūlyta: 1) už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, nustatytą KDS 69 str., perduoti visą tarnybinio patikrinimo medžiagą KAM dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo su pareiškėju pagal KASOKTĮ 38 str. 2 d. 8 p.; 2) tarnybinį patikrinimą baigti. KMT vadas plk. G. M. patvirtino 2012-08-28 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TI-21. E. D. su išvada susipažino 2012-08-28 (b. l. 24-26). Atsižvelgusi į išvadą, KAM 2012-10-08 įsakymu Nr. P-985 skyrė E. D. drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos (b. l. 19).

Šioje byloje kilusio ginčo dalykas yra pareiškėjui – LK kariui – už drausmės pažeidimą paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl teismui būtina nustatyti, ar pareiškėjas padarė veiką, kuri pagal KDS reikalavimus gali būti laikoma šiurkščiu karių drausmės pažeidimu. Taip pat reikia patikrinti, ar skiriant drausminę nuobaudą buvo laikomasi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Profesinės karo tarnybos kario statusą ir tarnybos atlikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai (KASOKTĮ 21 str. 2 d.). Pažymėtina, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. KASOKTĮ 26 str. 3 d. nustato, kad drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus. Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas KDS, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka (KASOKTĮ 26 str. 4 d.).

KDS 2 str. 1 d. numato, kad kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitiko šiame statute nustatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius. KDS 5 str. 1 d. nustatyta, kad drausmės pažeidimas yra šiame statute nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą. KDS 31 str. 1 dalyje nustatyta, kad privalomosios karo tarnybos ar profesinės karo tarnybos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) papeikimas; 2) papildomos tarnybos užduotys; 3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos; 4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas; 5) kario laipsnio pažeminimas; 6) atleidimas iš tarnybos. KDS 38 str. 1 d. nustatyta, kad atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą. KDS 69 str. nustatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos. KDS 69 str. reglamentuotas kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas laikomas šiurkščiu drausmės pažeidimu.

KASOKTĮ 23 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą. Pareiškėjas tokią priesaiką Lietuvos valstybei yra davęs, ir, teismo nuomone, šiuo atveju jis nesilaikė įsipareigojimo sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, būti doras ir garbingas Lietuvos karys, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų automobilį vairuoti blaivus, pasielgė priešingai teisei, reiškia, nebuvo pakankamai doras bei garbingas.

Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad statutinis valstybės tarnautojas, vairuodamas automobilį neblaivus ar vengdamas pasitikrinti blaivumą, akivaizdžiai pažemina pareigūno vardą ir tai yra pakankamu pagrindu atleisti jį iš tarnybos (2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010, 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2488/2012 ir kt.). Teismo vertinimu, toks pareiškėjo, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina krašto apsaugos sistemos, kaip institucijos, kurios pareigūnams keliami aukštesni elgesio standartai, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš statutinių pareigūnų. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokius nusižengimus padaro krašto apsaugos sistemoje tarnaujantis karys, kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo veiksmų mastas bei pobūdis yra įrodyti įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-16 nutarimu, tokie pareiškėjo veiksmai (automobilio vairavimas esant neblaiviam) prieštaravo teisei (ATPK 126 str. 1 d.), tarnybinės etikos normoms (KASOKTĮ 21, 23 str.). Automobilio vairavimas esant neblaiviam yra akivaizdus visuomenėje susiklosčiusių moralės normų nepaisymas, todėl atsakovė pareiškėjo veiksmus pagrįstai vertino kaip akivaizdžiai žeminančius karo tarnybos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą krašto apsaugos sistema, ją kompromituojančius.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad skiriant drausminę nuobaudą buvo neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. KDS 40 str. 6 d. 4 p. nustatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Išvadoje nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad karys nuoširdžiai gailisi. Kadangi skundžiamame įsakyme nurodyta, kad KAM skirdama nuobaudą rėmėsi išvada, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, kad į nustatytą lengvinančią aplinkybę nebuvo atsižvelgta.

Pareiškėjas skunde remiasi LVAT 2012-09-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2823-12 ir nurodo, kad už tokio pat pobūdžio veiką, t. y. vairavimą esant neblaiviam, buvo paskirta švelnesnė nuobauda nei atleidimas iš tarnybos. Pareiškėjo nurodomoje byloje karys padarė tik vieną administracinį teisės pažeidimą, informacija apie įvykį informavimo priemonėse nebuvo platinama. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nubaustas už du administracinius teisės pažeidimus, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, informacija apie įvykį buvo išviešinta visuomenės informavimo priemonėse. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Kadangi ginčo atveju skiriasi bylų faktinės aplinkybės, todėl teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėjamoje byloje remtis LVAT 2012-09-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2823-12 kaip precedentu.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjui paskirtoji drausminė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio pažeidimo sunkumą, paskirta įvertinus nustatytą lengvinančią ir kitas aplinkybes, pareiškėjo tarnybinę charakteristiką. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiamas Krašto apsaugos ministrės 2012-10-08 įsakymas savo griežtumu yra proporcingas pareiškėjo padarytiems pažeidimams. Be to, nors tarnybinės nuobaudos skyrimo metu E. D. dar nebuvo pripažintas kaltu dėl kyšio davimo, tačiau 2012-12-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo konstatuota, kad E. D. davė kyšį ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, patvirtina, kad paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda proporcinga padarytam drausmės pažeidimui.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje teigė, jog pareiškėjas buvo nubaustas du kartus už tą patį, nors tai draudžia daryti Konstitucijos 31 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-08-16 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 dalį ir 123 str. 1 d. paskyrė ir subendrino administracines nuobaudas už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir automobilio vairavimo tvarkos pažeidimą, o skundžiamu KAM 2012-10-08 įsakymu Nr. P-985 E. D. patrauktas drausminėn atsakomybėn už visiškai kitokio pobūdžio pažeidimą – už akivaizdžiai žeminančius karo tarnybos autoritetą, griaunančius pasitikėjimą krašto apsaugos sistema, ją kompromituojančius veiksmus. Tad pareiškėjas yra patrauktas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Konstitucinis teismas 2005-11-10 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir šio straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog Konstitucijos 31 str. 5 d. įtvirtintas principas non bis in idem reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas). Kadangi pareiškėjas yra patrauktas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn, tai nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo pažeistas non bis in idem principas.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti KAM 2012-10-08 įsakymą Nr. P-985. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kiti pareiškėjo išvestinio pobūdžio reikalavimai: įpareigoti KAM iš naujo svarstyti klausimą dėl drausmines nuobaudos skyrimo, įpareigoti atsakovę sušvelninti paskirtą drausminę nuobaudą ir priteisti tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo E. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rosita Patackienė