Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.M., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mindaugui Džermeikai, 2009 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-10-07 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. rugsėjo 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. 09.00 val. Klaipėdoje, Šermukšnių g.10-208, buvo aiškinamasi pažeidimo, įvykusio 2009 m. rugpjūčio 8 d. 20.39 val. kelyje Šiauliai – Palanga, 47,78 kilometre, kai vairuotojas vairuodamas automobilį „Citroen Jumpy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 km/h viršijo leistiną 70 km/h greitį, aplinkybės. Minėtos transporto priemonės naudotojas V.M. nepateikė tikslių duomenų, kas vairavo transporto priemonę, t.y. nevykdė pareigų, numatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 32.1 punkto reikalavimą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalį.

2009 m. spalio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu V.M. pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį paskirta 400 litų bauda.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Mindaugas Džermeika prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo. Mano, kad V.M. nepateikė Institucijai tikslių duomenų, siekiant išsiaiškinti pažeidimą – tokiais veiksmais nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytų pareigų transporto priemonės savininkui (valdytojui). Paaiškinimo surašymo metu jis neprašė duoti daugiau laiko duomenims pateikti. Pažymėjo, jog transporto priemonės savininkė buvo perdavusi naudotis ir valdyti transporto priemonę V.M., o ne daugeliui asmenų, todėl tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo žinoti ir pateikti informaciją, kas vairavo transporto priemonę pažeidimo padarymo metu.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl administracinio teisės pažeidimo

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimą. Minėta teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią (20 straipsnio 2 dalis). Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus (20 straipsnio 3 dalis). Siekiant konstatuoti minėto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimą, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

KET 32.1 p. numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

V.M. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 10) suformuluotas kaltinimas pažeidus Saugaus eismo taisyklių 20 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, t.y. 2009 m. rugsėjo 15 d. 09.00 val. Klaipėdoje, Šermukšnių g.10-208, aiškinantis pažeidimo, įvykusio 2009 m. rugpjūčio 8 d. 20.39 val. kelyje Šiauliai – Palanga, 47,78 kilometre, kai vairuotojas, vairuodamas automobilį „Citroen Jumpy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 22 km/h viršijo leistiną 70 km/h greitį, transporto priemonės naudotojas V.M. neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, nepateikė tikslių duomenų, kas vairavo transporto priemonę. Administracinis teisės pažeidimas (greičio viršijimas) nustatytas greičio matavimo rezultatų matavimo protokolu Nr. 00011025 (b.l. 13), pagal jame užfiksuotą informaciją matyti, jog 2009 m. rugpjūčio 8 d. 20.39 val. kelio A11 Šiauliai – Palanga 47, 78 kilometre transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo 95 km/h greičiu – 25 km/h viršydamas leistiną 70 km/h greitį. Greičio matavimo rezultatų protokolu neįmanoma nustatyti, kas vairavo transporto priemonę „Citroen Jumpy“. Policijos pareigūnės Vaidos Danilenko tarnybiniu pranešimu (b.l. 12) nustatyta, jog transporto priemonės „Citroen Jumpy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė greičio viršijimo metu buvo V.L., kuri policijos pareigūnei telefonu nurodė, jog automobiliu naudojasi V.M. Automobilio savininkė negalėjo atvykti į policijos komisariatą surašyti paaiškinimo, nes buvo išvykusi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek 2009 m. rugsėjo 15 d. paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu pripažino, jog pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta transporto priemonės savininkė V.L. transporto priemone nesinaudojo, o buvo perdavusi naudotis jam.

2009 m. rugsėjo 15 d. V.M. Institucijai surašė paaiškinimą (b.l. 14), kuriame nurodė, jog jis 2009 m. rugpjūčio 8 d. 20.39 val. nevairavo transporto priemonės, nes ją buvo paskolinęs A.A., kuris yra išvykęs į Ameriką. Paaiškino, kad jis nuo 2009 m. rugpjūčio 3 d. atostogavo ir dažnai skolino bei keitėsi automobiliais su R.B., gyv. (duomenys neskelbtini), Ž.K., gyv. Šiauliuose (tikslaus adreso nežino, nurodė, jog gyvena prie ligoninės), V.D., gyv. Šiauliuose (tikslaus adreso nenurodė), V.K., gyv. (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškinime nurodė, kad pagal pateiktą medžiagą jis negali nurodyti automobilį vairavusio asmens, nes jo nematyti. Pažymėjo, jog jis „nekaltas, kad valstybė tesugeba kelių policiją aprūpinti tokia technika, kuri neteisingai ir nepilnai užfiksuoja pažeidimus. Tai gal greičio matavimo prietaisas buvo sugedęs ir neteisingai fiksavo duomenis“.

Nagrinėjant byloje išlikusį ginčą, būtina išsiaiškinti, ar V.M. atliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytą pareigą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu pateikti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Tačiau pirmiausia būtina apibrėžti transporto priemonės savininko ir valdytojo sąvokas, siekiant išsiaiškinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas.

KET 3 punktas transporto priemonės savininką apibrėžia kaip asmenį, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės valdytojas apibrėžiamas kaip asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą (Civilinio kodekso 4.22 straipsnio 1 dalis). Byloje nepateiktas joks dokumentas, patvirtinantis transporto priemonės naudojimosi teisėtą pagrindą. Kaip nurodė V.M. teismo posėdžio metu, transporto priemonės savininkė V.L. jam perleido automobilį „Citroen Jumpy“ naudotis ir valdyti, todėl jis buvo atsakingas už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

V.M. teigia, kad policijos pareigūnei nurodė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatytus duomenis apie asmenis, kurie pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemone „Citroen Jumpy“, todėl nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad automobilį 2009 m. rugpjūčio 7 d. savaitgaliui perdavė draugui A.A. Transporto priemonę paliko (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisiminė, kada pasiėmė transporto priemonę, bet galimai tai buvo rugpjūčio 12 d., nes tą dieną jis pats padarė KET pažeidimą ir tai patvirtina Institucijos pateiktas teisės pažeidimo duomenų protokolas Nr. 0819037 807 (b.l. 33) bei nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas (b.l. 34). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia pateikęs Institucijai visą turimą informaciją teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu bylos nagrinėjimo laiku – 2009 m. rugsėjo 23 d. 09.00 val. buvo nuvykęs į Instituciją, tačiau jis buvo informuotas, jog pažeidimo medžiaga išsiųsta į Vidaus tyrimų tarnybą, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pareigūnas (dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju). Kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jog 2009 m. rugsėjo 23 d. jis buvo atnešęs informaciją apie A.A. asmens duomenis (b.l. 31-32), prašydamas juos prijungti prie bylos, vienok Institucija ignoravo šį jo prašymą. Tačiau teismas pažymi, jog vien aplinkybė, kad duomenys apie asmenį atspausdinti 2009 m. rugsėjo 22 d., nereiškia, kad jie buvo pateikti Institucijai. Liudytoja Vaida Danilenko (pareigūnė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą) ir liudytojas Robertas Donskis (pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą) parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neteikė jokių papildomų prašymų, rašytinių įrodymų. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2009 m. spalio 7 d. (b.l. 11). Kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nutarimo priėmimo dieną jis paaiškino, kad automobilį buvo paskolinęs A.A., tačiau pareigūnas ignoravo šią aplinkybę. Liudytojas Robertas Donskis parodė, jog gavus greičio matavimo protokolą, V.M. atvyko į komisariatą pas pareigūnę Vaidą Danilenko. Pažiūrėjęs į protokolą, jis pasakė, kad transporto priemonės savininkas yra ne jis, bet transporto priemone galėjo važiuoti ir jis. Kitą dieną į komisariatą atvyko automobilio savininkė, kuri paaiškino, jog automobilį perdavė naudotis V.M. Antrą kartą į komisariatą atvykęs V.M. pradėjo teigti, jog pažeidimo nepadarė, pasakė asmens, galėjusio vairuoti pavardę, tačiau nenurodė gimimo datos, gyvenamosios vietos, telefono. Nutarimo priėmimo dieną jis neteikė jokių papildomų duomenų, o informacija apie asmenį, galimai vairavusį transporto priemonę, negalėjo būti patikrinta, nes V.M. nenurodė asmens gyvenamosios vietos ir kitų būtinų duomenų. Liudytoja Vaida Danilenko parodė, jog ji gavusi informaciją apie greičio viršijimą, išsiaiškino transporto priemonės savininką ir valdytoją. Į policijos komisariatą iškviestas V.M. parašė paaiškinimą, nurodydamas 5 asmenis, kurie pažeidimo padarymo dieną galėjo naudotis transporto priemone „Citroen Jumpy“. Pirmasis nurodytas asmuo A.A. išvykęs į JAV, telefono numerio nenurodė paaiškindamas, kad telefonas su įrašytais numeriais yra nuskendęs. Pareigūnė paaiškino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgėsi nemandagiai, rašydamas paaiškinimą, pasakė, kad į asmenų, galėjusių vairuoti transporto priemonę, sąrašą gali įrašyti ir komisariato sekretorę, o policijos pareigūnai tegul dirba savo darbą aiškindamiesi teisės pažeidimus.

V.M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A.A. maždaug prieš 1-1.5 mėnesio išvyko į JAV. Pažymėjo, jog jis geras draugas, tačiau negalėjo pasakyti jo tikslaus adreso, nenurodė telefono numerio. Tačiau pagal Institucijos pateiktus duomenis apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną (b.l. 37), A.A. nekirto valstybės sienos reisu į JAV. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog rašytiniame paaiškinime nurodytas R.B. yra jo sesers vaikas, Ž.K., V.D. ir V.K. yra jo draugai medžiotojai. Tikslių gyvenamųjų vietų jis neįvardijo nei paaiškinime, nei teismo posėdžio metu. Aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis paaiškinime išvardino asmenis, galėjusius vairuoti transporto priemonę, nenorėdamas paminėti vieno asmens, ir jam užtraukti atsakomybę, patvirtina jo tikslą – sąmoningą vengimą atskleisti, koks asmuo 2009 m. rugpjūčio 8 d. vairavo jo valdytą transporto priemonę „Citroen Jumpy“. Byloje nėra duomenų, kad V.M. 2009 m. rugpjūčio 7 – rugpjūčio 12 d. buvo praradęs transporto priemonę, t.y. kad ji buvo iš jo pavogta ar kitokiu būdu prieš jo valią valdoma kito asmens. Teismo nuomone, formalus duomenų apie asmenis, galėjusius valdyti transporto priemonę pateikimas, pats savaime nereiškia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pareigos atlikimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys tiek jam rašant rašytinį paaiškinimą, tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek priimant skundžiamą nutarimą – įrodo jo vengimą atskleisti teisės pažeidimą padariusį asmenį. Byloje nustatyta, jog V.M. buvo transporto priemonės valdytojas, vadinasi, jis buvo atsakingas už transporto priemonę, privalėjo ja rūpintis, inter alia pateikti duomenis policijos pareigūnams apie asmenį tam tikru metu valdžiusį transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojusis.

Saugaus eismo automobilio keliais statymo 20 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja pateikti tikslių duomenų apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemone, todėl pagrįstu pripažįstamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas kaltinimas dalyje dėl tikslių duomenų pateikimo. Tačiau nutarimu konstatuojant kaltę dėl padaryto pažeidimo nenurodyta, jog V.M. nepateikė tikslių duomenų, tačiau konstatuota kaltė dėl nenurodant, kas vairavo automobilį – taip nevykdyta minėtame įstatyme nurodyta pareiga.

Aptartų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, jog V.M., neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, t.y. teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu nepateikė duomenų apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemone „Citroen Jumpy“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Dėl administracinės nuobaudos

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 300 iki 500 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nenustačiusi V.M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė ATPK 133¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Pažymėtina, jog Institucija teismui pateikė netikslius duomenis apie KET pažeidimus (b.l. 18-19; 35-36). Iš pažeidimų suvestinės nematyti, kokia bauda paskirta už pažeidimą, padarytą 2007 m. rugsėjo 7 d. (greičio viršijimas), ar paskirta bauda sumokėta ir kada, taip pat nenurodyta, kad sumokėta 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu (transporto priemonės vairavimas nepasidraudus (nesant apdraustam) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) paskirta bauda, nors šie pažeidimai nurodyti kaip galiojantys. Teismas šių aplinkybių nevertina kaip V.M. atsakomybę sunkinančių. Teismas, išnagrinėjęs bylą, lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo nepatenkinti.

2009 m. spalio 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno nutarimą, kuriuo V.M. pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį paskirta 400 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.