Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-08 · Administracinė byla Nr. I2-7085-535/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
I2-7085-535/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07624-2024-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
K. L.
Atsakovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
S. B.
Administracinė byla Nr. I2-085-535/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07624-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. L. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2024-12-04 Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-7076 (toliau – Sprendimas).

Pareiškėja nurodo, kad 2024-11-07 ir 2024-11-08 Skyriaus darbuotoja atliko jos sūnaus situacijos vertinimą ir 2024-11-12 priėmė vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-6592. Sprendime nustatyti rizikos veiksniai, apsaugos veiksniai ir vaiko teisių pažeidimai su kuriais ji nesutiko ir pateikė skundą Tarnybai. Tarnyba 2024-12-03 priėmė sprendimą pervertinti vaiko situaciją ir 2024-12-04 priėmė kitą vaiko situacijos vertinimo Sprendimą. Su Sprendime nustatytais rizikos veiksniais ir vaiko teisių pažeidimais nesutinka.

Nesutikimo argumentai:

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su Rizikos veiksnyje 25.3.8. nurodytomis aplinkybėmis, kad vaiko tėvas vaiko gyvenime nedalyvauja ir kad remiantis gautais duomenimis Reg. Nr. 1P-VSV-4463, vaiko tėvas S. B. minčių bendrauti su vaiku turi, tačiau vaiko motina K. L. vaikui pasakyti tiesos nenori, yra paprašiusi, kad biologinis tėvas jų gyvenime nedalyvautu.

Pareiškėja pažymi, kad ji niekada nėra prašiusi, raginusi apriboti vaiko tėvo teisės dalyvauti mūsų vaiko gyvenime. Priešingai, visada suvokė ir pripažino, kad abiejų tėvų bendravimas ir dalyvavimas vaiko gyvenime yra esminiai vaiko emocinei gerovei, asmenybės vystymuisi ir saugumo jausmui. Vadovaujasi vaiko interesais ir niekada nesudarė kliūčių vaiko tėvui bendrauti su vaiku ar dalyvauti jo gyvenime. Tačiau pastebėjo, kad vaiko tėvas pats nerodo iniciatyvos ir susidomėjimo dalyvauti vaiko gyvenime. Tai pasireiškia ne tik bendravimo su vaiku stoka, bet ir nesidomėjimu vaiko kasdienybe, poreikiais, emocine būsena ar gyvenimo aplinkybėmis. Toks elgesys liudija ne jos veiksmus, o vaiko tėvo asmeninį apsisprendimą ar prioritetų trūkumą šiuo klausimu.

Pareiškėja teigia, kad apie šią situaciją galima gauti objektyvius duomenis - vaiko tėvas galėtų pats patvirtinti, jog nėra susidūręs su kliūtimis iš jos pusės, kurios trukdytų bendrauti su vaiku. Nesupranta, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistas padarė išvadą, kad ji prašo vaiko tėvo nedalyvauti vaiko gyvenime. Toks teiginys ne tik neatitinka jos veiksmų ir nuostatų, bet ir neturi pagrindimo pateiktuose dokumentuose ar faktiniuose duomenyse.

Pažymi, kad naujas vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas remiantis pirminio situacijos vertinimo (2024-11-12 Nr. 1VSV- 6592) surinktais duomenimis, kurie gauti 2024-11-07 ir 2024-11-08 pokalbių metu. Pirminiame situacijos vertinime, kuris turėtų būti pagrindinis dokumentas, įtraukiantis visą objektyvią informaciją apie rizikos veiksnius, nėra duomenų, patvirtinančiu, kad ji prašė vaiko tėvą nedalyvauti vaiko gyvenime. Rizikos veiksnių aprašyme nėra informacijos, kuri galėtų pagristi minėta išvadą. Šis teiginys yra nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Vaiko teisių apsaugos specialisto išvada remiasi subjektyvia interpretacija, o ne faktais ar dokumentais. Toks teiginys ne tik klaidina, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl vertinimo procedūrų objektyvumo, išsamumo ir teisėtumo. Siekiant užtikrinti, kad vaiko interesai būtų tinkamai apsaugoti, būtina laikytis aukščiausių tikslumo ir profesionalumo standartų, o išvados turi būti grindžiamos tik realiais, dokumentais patvirtintais faktais

Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Sprendimo 9 punkte nustatytu pažeidimo, kad yra nustatyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio pažeidimai ir nurodyta, kad bendravimą su vaiku nepakankamai užtikrina abu vaiko įstatyminiai atstovai pagal įstatymą.

Teigia, kad ji neturi nei teisinių, nei faktinių galimybių priversti ar įtakoti vaiko tėvą bendrauti su vaiku. Vaiko tėvas pats nesiima iniciatyvos ir nedemonstruoja noro dalyvauti vaiko gyvenime ar bendrauti su juo. Toks elgesys yra išimtinai vaiko tėvo atsakomybė, o ne jos veiksmais sąlygotas ar įtakotas rezultatas. Todėl teigti, kad ji nepakankamai užtikrina vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Ji, kaip vaiko motina, deda visas įmanomas pastangas, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir teisės. Tačiau už kito tėvo pasirinkimus, nenorą ar nesugebėjimą atlikti savo pareigas prieš vaiką, atsakomybė negali būti perkelta jai. Šiuo atveju akivaizdu, kad būtent vaiko tėvas pažeidžia savo, kaip tėvo, pareigas ir neužtikrina vaiko teisės į abiejų tėvų dalyvavimą jo gyvenime. Tai yra jo asmeninis elgesys, kuris turėtų būti vertinamas kaip pagrindinis pažeidimas šioje situacijoje. Jos veiksmai negali kompensuoti kito asmens atsisakymo vykdyti savo pareigas, o šios situacijos interpretavimas priešingai yra neteisingas ir neparemtas faktais.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimo 9 punkte konstatuota, kad yra nustatyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio pažeidimai, t. y. pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas ir nurodyta, kad ji nepakankamai užtikrina vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymi, kad Sprendimo 7 punkte, prie rizikos veiksnio 28.4, nurodyta, jog „remiantis gautais duomenimis, Reg. Nr. 1P-VSV-4463, vaikas G. L. namuose turi visas reikiamas priemones ugdymuisi ir laisvalaikio leidimui“. Šis faktas aiškiai patvirtina, kad namuose užtikrinamos visos būtinos sąlygos vaiko raidai, mokymuisi ir poilsiui. Todėl nesupranta, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad ji, kaip motina, neužtikrina vaiko tinkamų gyvenimo sąlygų. Toks teiginys yra ne tik prieštaringas pateiktiems faktiniams duomenims, bet ir neturi objektyvaus pagrindo. Be to, kitas dokumentas ar Sprendime nurodyti duomenys nepagrindžia šios išvados, todėl ji yra nepagrįsta. Teiginys ne tik neatitinka faktų, bet ir gali kelti nepagrįstas abejones dėl jos, kaip motinos, gebėjimų užtikrinti vaiko gerovę. Ši situacija atskleidžia esminį prieštaravimą tarp faktinių duomenų ir pateikiamų išvadų, kas kelia abejonių dėl vertinimo objektyvumo ir profesionalumo.

Sprendimo 10.2 punkte pateikti siūlymai dėl psichologo pagalbos bei pozityviosios tėvystės kursų lankymo, tačiau nenurodyta, kuriam iš tėvų šie siūlymai yra skirti. Toks neaiškumas kelia rimtų abejonių dėl siūlymų tikslumo ir adresato identifikavimo, kas gali sukelti neteisingas interpretacijas ir trukdyti tinkamai įgyvendinti siūlomas priemones. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas iki šiol neparodė pakankamos iniciatyvos bendrauti su vaiku ar dalyvauti jo gyvenime, šie siūlymai turėtų būti adresuoti būtent jam. Psichologo pagalba ir pozityviosios tėvystės kursai galėtų būti vertingos priemonės, padedančios vaiko tėvui suprasti savo atsakomybes ir vaidmenį vaiko gyvenime bei gerinti jo bendravimą su vaiku. Svarbu, jog ši informacija būtų aiškiai išdėstyta Sprendimo 10.2 punkte, kad būtų išvengta bet kokių dviprasmybių. Aiškiai įvardijus, kam adresuojami siūlymai, būtų užtikrintas efektyvus jų įgyvendinimas bei atitiktis Sprendimo tikslams - užtikrinti vaiko gerovę ir teisę į abiejų tėvų dalyvavimą jo gyvenime.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes jame pateiktos išvados ir teiginiai nėra paremti objektyviais faktais ar dokumentais. Sprendime nurodyti teiginiai dažnai prieštarauja pateiktiems duomenims, nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais ir kelia rimtų abejonių dėl vertinimo objektyvumo bei profesionalumo. Be to, tam tikri aspektai, tokie kaip psichologo pagalbos ir pozityviosios tėvystės kursų siūlymai, yra neaiškiai suformuluoti ir neadresuoti konkretiems asmenims, o tai rodo Sprendimo netikslumus ir neapibrėžtumą. Sprendimas neatitinka nei faktinės situacijos, nei teisinio vertinimo standartų. Jis turėtų būti panaikintas arba peržiūrėtas, ištaisytos klaidos ir įvertinimai atlikti remiantis patikimais, objektyviais ir dokumentais patvirtintais duomenimis. Tai yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atstovaujami vaiko interesai ir laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Aptaria Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. A1-803 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022-06-30 įsakymo Nr. A1- 449 redakcija) (toliau - Aprašas) nuostatas.

Nurodo, kad dar Sprendimo priėmimo dieną 2024-12-04 raštu Nr. 1AV-2997 kreipėsi į kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoje vietoje atvejo vadybos paslaugas teikiančias organizacijas, Pareiškėjos atveju - BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą. Pažymi, kad dėl atvejo vadybos K. L. organizavimo Tarnyba į BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centrą kreipėsi dar 2024-11-12, priėmusi 2024-11-12 Vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-6592; atitinkamai 2024-11-22 įvyko pirmasis atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo aptariami ir pareiškėjos sūnaus santykio su biologiniu tėvu klausimai, taip pat kiti dabartinės pareiškėjos šeimos patiriami iššūkiai, o su atvejo vadybos taikymu pareiškėja sutiko; priėmus teismui skundžiamą sprendimą ir Tarnybai inicijavus atvejo vadybą, buvo organizuojamas antras atvejo vadybos posėdis, kuriame, kaip ir pirmajame, be atvejo vadybos specialistų, dalyvavo ir Tarnybos atstovas, su pareiškėja, be kitų klausimų, vėl buvo aptarta ir jos sūnaus bei jo biologinio tėvo situacija, o pareiškėja sutiko, kad būtų teikiamos socialinės paslaugos (taikoma atvejo vadyba).

Atsiliepimas

Atsakovė remiasi atsiliepime nurodyta LVAT praktika, išsaikinimais ir mano, kad pareiškėjos skundas neturėtų būti nagrinėjamas.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja teismo prašo panaikinti Tarnybos Sprendimą, kuriuo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, visgi faktiškai ji pati dalyvauja Sprendimą įgyvendinant, t. y. nuo pat pirmojo jos sūnaus situacijos vertinimo sprendimo ir jo pasėkoje BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro priimto sprendimo taikyti jai atvejo vadybą, ji su atvejo vadybos jai taikymu ir socialinių paslaugų teikimu sutinka, ką patvirtina BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024-11-22 ir 2024-12-13 sudaryti Pagalbos planai.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Aprašo 25.3.8 punkte įtvirtintas rizikos veiksnys buvo nustatytas nepagrįstai, paaiškina, kad aiškinantis aplinkybes buvo bendrauta su G. tėvu ir kaip nurodyta 2024-11-08 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje Nr. 1P- VSV-4463, kalbinamas Tarnybos atstovo tėvas nurodė, kad minčių bendrauti su vaiku turi, tačiau motina vaikui pasakyti tiesos nenori, yra paprašiusi, kad biologinis tėvas jų gyvenime nedalyvautų. Tai gi, aptariamos aplinkybės nurodytos remiantis tėvo paaiškinimais. Pareiškėjos manymas ir reikalavimas, kad Tarnyba tokias aplinkybes turi pagrįsti papildomais faktais ir dokumentais, nėra pagrįstas, o ir negalėtų būti objektyviai Tarnybos įgyvendintas, nes Tarnybos atstovai nedalyvauja nei pareiškėjos, nei jos sūnaus tėvo asmeniniuose gyvenimuose ir neturi galimybės dokumentuoti jų tarpusavio bendravimo ar kitų jų asmeninio gyvenimo aplinkybių. Kiekvienam iš tėvų vaiko situacijos vertinimo metu yra sudaromos galimybės teikti Tarnybai jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ar kitus įrodymus, jei jie tokių turi ir teikti pageidauja. Atitinkamai ir pareiškėja, teikdama Tarnybai skundą dėl 2024-11-12 Vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 1VSV-6592, prašydama atlikti pakartotinį vaiko situacijos vertinimą bei nurodydama, iš esmės kaip ir teisme nagrinėjamame skunde, kad ji niekada nesiekė apriboti tėvo teisės dalyvauti vaiko gyvenime, priešingai, visada suvokė ir pripažino kad abiejų tėvų bendravimas ir dalyvavimas vaiko gyvenime yra esminiai vaiko emocinei gerovei, asmenybes vystymuisi ir saugumo jausmui, deja, ji pastebėjusi, kad vaiko tėvas pats nerodo iniciatyvos ir susidomėjimo dalyvauti vaiko gyvenime, kas pasireiškia ne tik bendravimo su vaiku stoka, bet ir nesidomėjimu vaiko kasdienybe, poreikiais, emocine būsena ar gyvenimo aplinkybėmis, jokių, jos teigiamas aplinkybes, patvirtinančių dokumentų, patvirtinančių jos teiginius, nepateikė. Be to, remiantis pareiškėjos dėstomais argumentais galima pagrįstai daryti išvadą, kad visgi ji nepakankamai supranta savo, kaip motinos pareigas bei atsakomybę įgyvendinant bei užtikrinant sūnaus teisę palaikyti šeimyninius ryšius su savo tėvu, nes, kaip žinoma, motinos, su kuria gyvena vaikas pareiga apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas siektinas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kitaip sakant, net ir tokiu atveju, jei tėvas vengia bendravimo su vaiku, motina turi ir gali inicijuoti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymą. Tarnyba sutinka, kad vaiko situacijos vertinimo metu galėjo ir turėjo būti skirta daugiau dėmesio šio klausimo su motina aptarimui ir / ar išsamesniam faktinių aplinkybių, pagrindžiančių nustatytą rizikos veiksnį aprašymui, visgi, net ir pripažįstant šį trūkumą, nustatytų aplinkybių (nors ir skirtingai aiškindami priežastys abu tėvai patvirtino, kad sūnus su tėvu santykių neturi ir nebendrauja, tėvo nepažįsta, bendraujant su vaiku akivaizdu, kad tėvu berniukas laiko motinos sugyventinį) pakako konstatuoti pareiškėjos ginčijamą, Aprašo 25.3.8 punkte įtvirtintą rizikos veiksnį bei vaiko teisės, įtvirtintos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnyje (Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais) pažeidimą, nurodant, kad atsakingi už tai yra abu vaiko tėvai.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad Sprendimo 9 punkte nepagrįstai konstatuotas vaiko teisių pažeidimas, nustatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio (Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas) pažeidimas, nurodo, kad Tarnyba mano, jog pirmiausia pareiškėja nenuosekliai skaito Sprendimo 7 punkte išdėstytą informaciją, nes ji turėtų atkreipti dėmesį ne tik į jos minimą apsaugos veiksnį, bet ir į nustatytą rizikos veiksnį, sąlygotą tarp jos ir sugyventinio vykstančių konfliktų, sugyventinio nevaldomų emocijų ir pykčio protrūkių, dėl kurių ji pati išsakė nesijaučianti saugi ir nežinanti ko tikėtis, nes būtent šiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis ir buvo nustatytas aptariamas vaiko teisių pažeidimas. Antra, akivaizdu, kad vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas pareiškėja supranta kiek per siauriai, t. y. net ir matydama nustatytą rizikos veiksnį, nesupranta, jog vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas apima ne tik vaikui tinkamų buities sąlygų sudarymą, vaiko aprūpinimą mokymosi, ugdymosi priemonėmis, bet ir vaikui emociškai bei psichologiškai palankios ir saugios aplinkos sudarymą. Kaip minėta, pati pareiškėja Tarnybos atstovui išsakė, jog dėl sugyventinio nevaldomų emocijų ir pykčio protrūkių nesijaučianti saugi ir nežinanti ko tikėtis, atitinkamai tai sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad ir sūnui emocinės ir psichologinės sąlygos namuose nėra tinkamos.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos nuomone, jog Sprendimo 10.2 punkte pateikti siūlymai dėl psichologo pagalbos bei pozityviosios tėvystės kursų lankymo yra neaiškūs, kelia rimtų abejonių dėl siūlymų tikslumo ir adresato identifikavimo, kas gali sukelti neteisingas interpretacijas ir trukdyti tinkamai įgyvendinti siūlomas priemones. Kaip nurodyta Sprendimo 10.2 punkte, jame pateikiama Skyriaus nuomonė apie reikalingą pagalbą „vaiko atstovams pagal įstatymą, vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar turimam vieninteliam iš vaiko atstovų pagal įstatymą“, ir atitinkamai nurodyti Skyriaus siūlymai tėvams, o jei adresuota tik vienam iš tėvų, taip ir yra nurodyta prie konkretaus siūlymo. Be to, kaip pažymėjo aukščiau šiame atsiliepime, remiantis LVAT išaiškinimais ir praktika, Sprendimas, atitinkamai ir jo 10.2 punkte Skyriaus nurodyti siūlymai dėl tėvams reikalingos pagalbos, nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu (priemones su kiekvienu iš tėvų aptarus atvejo vadybos posėdžio metu sudarant Pagalbos planą). Skyriaus aptariamame punkte pateikiami siūlymai yra preliminarūs ir savaime nesukuriantys pareiškėjai teisių ir / ar pareigų.

Atsakovė nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, mano, jog pirmiausia, jos skundžiamas Tarnybos Sprendimas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas ir skundas dėl jo neturėtų būti priimtas ir nagrinėjamas, be to, Sprendimas buvo priimtas tinkamai atlikus vaiko situacijos vertinimą, nustatyti rizikos veiksniai ir vaiko teisių pažeidimai yra pagrįsti, o pateikti siūlymai pakankamai aiškūs ir aktualūs susiklosčiusiai vaiko situacijai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuria Tarnyba inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą ir nustatė vaiko teisių pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024-11-04 iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Tarnyboje buvo gautas Pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis skirtas pavojų keliančiam asmeniui – P. K.; Pavojų patiriantis asmuo – K. L.; Vaikas gyvena su pavojų patiriančiu asmeniu, vaikas yra tapęs šio įvykio liudininku – G. L.

Tarnyba, gavusi pranešimą apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą pareiškėjos sugyventiniui P. K., atliko pareiškėjos sūnaus situacijos vertinimą ir 2024-11-12 priėmė vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 1VSV-6592. Sprendime nustatyti rizikos veiksniai, apsaugos veiksniai ir vaiko teisių pažeidimai. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė skundą Tarnybai.

Tarnyba nustatė esminius vaiko situacijos vertinimo sprendimo Nr. 1VSV-6592 trūkumus ir priėmė sprendimą panaikinti minėtą sprendimą ir iš naujo atlikti pareiškėjos vaiko situacijos vertinimą.

Tarnyba, atlikusi naują vaiko situacijos vertinimą priėmė Sprendimą, kuriame nustatė du rizikos veiksnius, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 ir13 straipsnių pažeidimus, taip pat pagalbos vaikui ir šeimai poreikį.

Rizikos veiksnys 25.3.8 (vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą). Faktinėse aplinkybėse ir argumentuose nurodyta, kad vaiko tėvas vaiko gyvenime nedalyvauja ir kad remiantis gautais duomenimis, vaiko tėvas S. B. minčių bendrauti su vaiku turi, tačiau vaiko motina vaikui pasakyti tiesos nenori, yra paprašiusi, kad biologinis tėvas jų gyvenime nedalyvautu.

Rizikos veiksnys 25.3.9 (kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje ir pan.). Faktinėse aplinkybėse ir argumentuose nurodyta, kad remiantis gautais duomenimis tarp vaiko motinos ir jos sugyventinio P. K. įvyko konfliktas. Vaiko motina išsako, kad jaučiasi nesaugi, nes jos sugyventinis P. K. nekontroliuoja savo emocijų ir ji nežino ko iš jo tikėtis.

Tarnyba nustatė apsaugos veiksnius, nurodytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 28 punkte, kurie gali padėti spręsti vaiko situaciją, mažinti neigiamą rizikos veiksnio (-ių) poveikį vaikui.

Apsaugos veiksnys: 28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. Faktinėse aplinkybėse ir argumentuose nurodė, kad remiantis gautais duomenimis, nors vaiko tėvas vaiko gyvenime nedalyvauja, tačiau vaiko tėvas S. B. teikia išlaikymą vaikui. Vaikas namuose turi visas reikiamas priemones ugdymuisi ir laisvalaikio leidimui. Tarp vaiko G. L. ir vaiko motinos K. L. bei jos sugyventinio P. K. yra artimas ryšys.

Tarnyba nustatė, kad yra pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas. Nepakankamai užtikrina vaiko motina K. L. Yra pažeistas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais. Nepakankamai užtikrina abu vaiko įstatyminiai atstovai pagal įstatymą. Sprendime nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, konstatuoti vaiko teisių pažeidimai.

Tarnyba nustatė, kad reikalinga pagalba vaikui: Užtikrinti vaiko saugumą, pasirūpinti jo fizine ir emocine sveikata. Psichologo pagalba.

Tarnyba nustatė, kad vaiko atstovams pagal įstatymą, vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar turimam vieninteliam iš vaiko atstovų pagal įstatymą reikalinga psichologo pagalba. Vaiko tėvui siekti dažnesnio ryšio su vaiku, nusistatyti bendravimo tvarką. Lankyti pozityvios tėvystės kursus, siekiant gilinti žinias apie vaiko amžių ir brandą atitinkančius poreikius.

Tarnyba, atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačiusi būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreiki, kreipėsi į vaiko atstovo (-ų) pagal įstatymą gyvenamosios vietos savivaldybės / seniūnijos socialinių paslaugų įstaigą, prašydama paskirti atvejo vadybininką, kuris atliks pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą dėl pagalbos suteikimo.

Dėl atsakovės argumentų, kad Sprendimas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas ir skundas dėl jo neturėtų būti priimtas ir nagrinėjamas, pažymėtina, kad Aprašo 44 punkte nurodyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus vertinant vaiko situaciją atliktus veiksmus ar priimtus sprendimus turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl atsakovės atlikto vaiko situacijos vertinimo, iš esmės yra susijęs su Tarnybos kompetencija bei funkcijomis vaiko teisių apsaugos srityje ir pagal Aprašo 44 punktą, tokie atsakovės sprendimai gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Aprašas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

Aprašas nustato vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką. Apraše nustatyta, kad Tarnyba, vertindama vaiko situaciją, surenka duomenis apie vaiką, vaiko atstovus pagal įstatymą. Vaiko situaciją aptaria su vaiku (aprašant bendravimą su vaiku nurodoma: susitikimo su vaiku data, laikas, vieta, adresas, forma (gyvai, elektroninių ryšių priemonėmis), aplinkybės (ar kalbėta su vaiku atskirai, ar buvo įtampos, ar vaiko atstovai pagal įstatymą prieštaravo susitikimui ir (ar) bendravimui (jeigu prieštaravo tik vienas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, nurodyti, kuris (vardas, pavardė)), kaip, apklausiančio darbuotojo nuomone, galimai jautėsi vaikas susitikimo ir bendravimo metu) ir vaiko elgesys (ar vaikas lengvai užmezgė ryšį, ar drąsiai kalbėjo ir pan.), bendravimo su vaiku turinys (ką vaikas papasakojo, kaip pakomentavo situaciją, ar vaiko pasakojimas patvirtino pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą aplinkybes, ar jis nurodė kitus galimus rizikos veiksnius ir pan.), vaiko nuomonė apie pagalbos jam ir (ar) šeimai poreikį; jei su vaiku dėl jo amžiaus, atsisakymo bendrauti ar kitų aplinkybių nėra galimybės pabendrauti, nurodomos specialisto pastabos apie vaiko savijautą, elgesį). Taip pat situaciją aptaria su vaiko atstovais pagal įstatymą (aprašant bendravimą su vaiko atstovais pagal įstatymą nurodoma: bendravimo data, laikas, vieta, adresas, forma (gyvai, elektroninių ryšių priemonėmis), turinys (ką vaiko atstovai pagal įstatymą papasakojo, kaip pakomentavo vaiko situaciją), specialisto pastabos (kaip vaiko atstovai pagal įstatymą reaguoja į vaiką, jo situaciją, kitos bendraujant su vaiko atstovais pagal įstatymą nustatytos aplinkybės, svarbios vertinant vaiko situaciją, o jei su vaiko atstovais pagal įstatymą nebendrauta, nurodomos nebendravimo priežastys). Vadovaujantis Aprašo 15 punktu, atlikdami vaiko situacijos vertinimą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius turi teisę kreiptis žodžiu arba raštu bet kokiomis ryšio priemonėmis į kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, gali turėti reikšmingos informacijos (apie vaiko sveikatą, elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą, santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, poreikius), susijusios su vaiko situacija (pavyzdžiui, į švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, dirbančius su šeima ir pan.).

Aprašo antrasis skirsnis reglamentuoja vaiko situacijos vertinimo tvarką. Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, vertindami vaiko situaciją pabendrauja su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą, kitais asmenimis ir (ar) specialistais ir užpildo Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) I–V skyrius (Aprašo 10.1 papunkti); įvertina, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį (Aprašo 10.2 papunktis); nenustatę vaiko apsaugos poreikio, įvertina, ar yra pagrindas nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį (pagal Aprašo 1 priedo VII skyrių), t. y. galimus rizikos veiksnius, nurodytus Aprašo 25 punkte, bei galimus apsaugos veiksnius, nurodytus Aprašo 28 punkte (Aprašo 10.3 papunktis); užpildo likusias Vaiko situacijos vertinimo anketos formos (Aprašo 1 priedas) dalis (Aprašo 10.4 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys, jog administraciniam teismui nesuteikta kompetencija spręsti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio nustatymo vertinimo klausimų, todėl teismas šiuo atveju vertins, ar atsakovė tinkamai atliko vaiko situacijos vertinimą ir ar Sprendime ir jame nurodytos išvados motyvuotos ir atitinka objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 str.).

Kaip byloje nustatyta, atsakovės specialistai, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atliko vaiko situacijos vertinimą – pasikalbėjo su pareiškėja, situaciją aptarė su pareiškėjos sūnumi, jo tėvu, kreipėsi dėl papildomos informacijos į nepilnamečio mokymosi įstaigą.

Aprašo 25 punkte numatyta, kad vertinant būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, turi būti įvertinti su vaiko funkcionalumu susiję rizikos veiksniai, su socialine aplinka susiję rizikos veiksniai ir rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą.

Šiuo atveju Tarnybos specialistė nustatė du rizikos veiksnius – 25.3.8 vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) jo santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą ir

25.3.9 kiti galimi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai (pavyzdžiui, vaikas negali laisvai pasirinkti norimos išpažinti religijos; galimai apribojamos jo galimybės bendrauti su socialine ir kita aplinka; vaikas neapsaugomas nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų savo gyvenamojoje vietoje ir pan. Abu rizikos veiksniai Sprendime konkrečiai aprašyti, nurodyta nepilnamečio vaiko nuomonė. Taip pat kiekvienam iš nustatytų rizikos veiksnių buvo nustatytas ir apsaugos veiksnys – 28.4 vaiko teisę gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais nepakankamai užtikrina abu vaiko įstatyminiai atstovai pagal įstatymą. Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas nepakankamai užtikrina vaiko motina.

Aprašo 30 punkte numatyta, jog jei nustatomas bent vienas iš Aprašo 25 punkte nurodytų rizikos veiksnių ir nenustatomas (-i) Aprašo 28 punkte nurodytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) arba nustatytas (-i) apsaugos veiksnys (-iai) nesumažina ir negali sumažinti nustatyto (-ų) rizikos veiksnio (-ių) įtakos vaiko saugumui ar jo teisių ir interesų užtikrinimui, nustatoma būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36¹ straipsnyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Teismo vertinimu, šiuo atveju Tarnyba, nustačiusi du rizikos veiksnius ir kiekvienam iš jų apsaugos veiksnius, juos argumentuodama ir pagrįsdama faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai nusprendė, kad nustatyti apsaugos veiksniai sumažina nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui, jo teisių ir interesų užtikrinimui, dėl to, vadovaudamasi Aprašo 30 punktu, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ar šeimai poreikį.

Pareiškėjos argumentas, kad 25.3.8. punkte įtvirtintas rizikos veiksnys buvo nustatytas nepagrįstai, yra pareiškėjos nepagrindžiamas ir neįrodytas byloje esančiais įrodymais, tai tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė. Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyba aiškindama aplinkybes bendravo su G. tėvu ir, kaip nurodyta 2024-11-08 Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketoje Nr. 1P- VSV-4463, kalbinamas Tarnybos atstovo tėvas nurodė, kad minčių bendrauti su vaiku turi, tačiau motina vaikui pasakyti tiesos nenori, yra paprašiusi, kad biologinis tėvas jų gyvenime nedalyvautų. Tai gi, aptariamos aplinkybės nurodytos remiantis tėvo paaiškinimais. Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, kad pareiškėjos manymas ir reikalavimas, jog Tarnyba tokias aplinkybes turi pagrįsti papildomais faktais ir dokumentais, nėra pagrįstas, o ir negalėtų būti objektyviai Tarnybos įgyvendintas, nes Tarnybos atstovai nedalyvauja nei pareiškėjos, nei jos sūnaus tėvo asmeniniuose gyvenimuose ir neturi galimybės dokumentuoti jų tarpusavio bendravimo ar kitų jų asmeninio gyvenimo aplinkybių. Teismas pažymi, kad kiekvienam iš tėvų vaiko situacijos vertinimo metu yra sudaromos galimybės teikti Tarnybai jų nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus ar kitus įrodymus, jei jie tokių turi ir teikti pageidauja.

Pareiškėja taip pat nesutinka su Sprendimo 9 punkte konstatuotu vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimu, nes prie rizikos veiksnio 28.4 nurodyta, jog remiantis gautais duomenimis vaikas G. L. namuose turi visas reikiamas priemones ugdymuisi ir laisvalaikio leidimui. Pažymėtina, kad vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas apima ne tik vaikui tinkamų buities sąlygų sudarymą, vaiko aprūpinimą mokymosi, ugdymosi priemonėmis, bet ir vaikui emociškai bei psichologiškai palankios ir saugios aplinkos sudarymą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad pati pareiškėja Tarnybos atstovui išsakė, jog dėl sugyventinio nevaldomų emocijų ir pykčio protrūkių, dėl kurių ji nesijaučianti saugi ir nežinanti ko tikėtis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjos žodžiai Tarnybai sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad ir pareiškėjos sūnui emocines ir psichologinės sąlygos namuose nėra tinkamos.

Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad Sprendimo 10.2 punkte pateikti siūlymai dėl psichologo pagalbos bei pozityviosios tėvystės kursų lankymo yra neaiškūs. Kaip nurodyta sprendimo 10.2 punkte, jame pateikiama Tarnybos nuomonė apie reikalingą pagalbą „vaiko atstovams pagal įstatymą, vienam iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar turimam vieninteliam iš vaiko atstovų pagal įstatymą“. Sprendime nurodoma, kad vaiko tėvui reikėtų siekti dažnesnio ryšio su vaiku, nusistatyti bendravimo tvarką; lankyti pozityvios tėvystės kursus, siekiant gilinti žinias apie vaiko amžių ir brandą atitinkančius poreikius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Sprendimas, atitinkamai ir jo 10.2 punkte nurodyti siūlymai dėl tėvams reikalingos pagalbos, nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu (priemones su kiekvienu iš tėvų aptarus atvejo vadybos posėdžio metu sudarant Pagalbos planą).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog vaiko situacijos vertinimas atliktas tinkamai, laikantis nustatytų teisės normų, reglamentuojančių vaiko situacijos vertinimą, teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, Sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, išvados pagrįstos ir motyvuotos, Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos K. L. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

TeisėjaiJūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė