- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- 2-2708/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus apygardos
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. U., A. R., individualiai įmonei „Artomas“
- Kategorijos
- 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakytas priimti nurodyto pareiškėjo ieškinys, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7272-577/2011 pagal paminėto pareiškėjo ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. U., A. R., individualiai įmonei „Artomas“ dėl administracinių aktų nuosavybės teisių į žeme atkūrimo srityje ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Vilniaus miesto 44-ojo notaro biuro notarė I. D. ir E. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškinio esmė
Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, gindamas viešąjį interesą, su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. U., A. R., IĮ „Artomas“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis: a) Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2008-12-02 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn”, b) Vilniaus apskrities viršininko 2010-02-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui(-tei) J. U.”, c) 2010-03-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto 44-ojo notaro biuro notarės I. D., sudarytą tarp J. U., atstovaujamo E. N., ir A. R., dėl 21,9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo, d) 2010-04-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Vilniaus miesto 44-ojo notaro biuro notarės I. D., sudarytą tarp A. R. ir IĮ „Artomas”, dėl 21,9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo; 2) išreikalauti 21,9000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), iš neteisėto IĮ „Artomas" valdymo ir grąžinti jį valstybės nuosavybėn; 3) taikyti restituciją ir priteisti A. R. iš J. U. 180000 Lt, gautų pagal 2010-03-30 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o IĮ „Artomas” iš A. R. 183000 Lt, gautų pagal 2010-04-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, ir grąžino jį padavusiajam asmeniui (10-11 b. l.).
Teismas nurodė, kad byloje vyraujantis teisinis santykis yra administracinis, kadangi ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010-02-12 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui J. U.“, kurio pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pažymėjo, kad, tik nuginčijus paminėtą sprendimą, galėtų būti sprendžiami klausimai dėl pareiškėjo nurodomų sutarčių galiojimo pagrįstumo. Atsisakydamas priimti pareiškėjo ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, nurodė, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (CPK 36 str. 2 d., 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui (13-15 b. l.).
Nurodo, kad tuo atveju, kai ginče keliami tiek administracinio teisinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, ginčai, kuriuose reiškiami reikalavimai dėl individualaus pobūdžio administracinės teisės aktų nuosavybės teisės atkūrimo srityje ir prašoma taikyti restituciją, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, kadangi reikalavimai dėl restitucijos yra neišskiriami nuo reikalavimų dėl panaikinimo individualaus administracinio akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir nagrinėjami kartu. Todėl visi pareiškėjo ieškinio reikalavimai nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme, o šiuo konkrečiu atveju – Vilniaus apygardos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Sprendžiant klausimą, ar byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ar administraciniame teisme, esminę reikšmę turi teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) vyrauja byloje (CPK 36 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reiškia tiek administracinio teisinio (dėl panaikinimo išvados, kuria žemė, miškas ir vandens telkinys perduoti neatlygintinai nuosavybėn, ir sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemę), tiek civilinio teisinio (dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jo išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir restitucijos taikymo) pobūdžio reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis, remdamasis tuo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas administracinis teisės aktas, kurio pagrindu J. U. atkurtos nuosavybės teisės. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į civilinę teisinę šio ginčo prigimtį, t. y. siekį sugrąžinti valstybei nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą (reikalaujant pripažinti negaliojančiomis žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis ir taikant restituciją natūra), nepriklausomai nuo to, ar valstybės institucijos priėmė administracinius teisės aktus, lėmusius nurodyto žemės sklypo perleidimą.
Be to, pagal CPK 36 straipsnio 3 dalį, bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl bylų rūšinio teismingumo sprendžia speciali teisėjų kolegija, kuri ne kartą yra nurodžiusi, kad bylos, kuriose ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai bei prašoma taikyti restituciją, nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kiti; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta byloje Vilniaus apygardos prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti). Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pažymėjęs, kad restitucijos taikymo klausimai, kurie yra privatinės teisės reguliavimo dalykas, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme; šis reikalavimas neišskiriamas nuo reikalavimų dėl individualaus pobūdžio administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo, ir visi reikalavimai nagrinėjami kartu, bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008, 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2006).
Dėl aukščiau nurodyto, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK taisykles, reglamentuojančias klausimus dėl bylų rūšinio teismingumo, todėl, atsisakydamas priimti pareiškėjo ieškinį, nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje vyrauja administracinis teisinis santykis. Todėl panaikintina skundžiama apygardos teismo nutartis, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam apygardos teismui (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 4 nutartį ir perduoti tam pačiam apygardos teismui spręsti iš naujo pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinio priėmimo klausimą.