Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-14 · Administracinė byla Nr. I-2734-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-06-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
I-2734-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00703-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2734-643/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00703-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, jog yra suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K, kuriame, jam nėra išduodami šiltesni rūbai. Nurodė, kad rašė prašymus Lukiškių TI-K dėl šiltesnių rūbų, apatinių, kojinių, marškinėlių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Pareiškėjas per visą žiemą negalėjo išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį, nes neturėjo tinkamų batų (turimi batai yra rudeniniai ir kiauri). Kadangi negalėjo kvėpuoti grynu oru, pareiškėjui kilo žala sveikatai. Nurodė, jog nors 2016-12-01 ir buvo nuvežtas pasirinkti rūbų, tačiau jie nebuvo nauji, padėvėti, o batų nebuvo. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) įpareigojo Lukiškių TI-K administraciją aprūpinti pareiškėją rūbais ir avalyne, tačiau Lukiškių TI-K iki dabar nėra suteikusios pareiškėjui prašomų rūbų.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 13–16) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, jog asmenims siūlomi rūbai paprastai yra gaunami iš paramos ar labdaros centrų. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nėra nurodyti rūbų ir avalynės, kuriais aprūpintini asmenys, neturintys savo drabužių ir avalynės, standartai, kokybės reikalavimai, išmatavimai ir kitokia specifikacija. Todėl Lukiškių TI-K teigimu, Lukiškių TI-K administracija iš esmės nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti nemokamai aprūpintam drabužiais ir avalyne pagal sezoną, kadangi pareiškėjas 2016-12-01 atsisakė jam siūlomų rūbų ir liko dėvėti jam pačiam priklausančius rūbus ir avalyne.

Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jis nėra aprūpinamas rūbais ir avalyne pagal sezoną, neturi batų bei striukės.

Lietuvos Respublikos suėmimų vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarko aprašas (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2010-03-03, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Pagal Aprašo 2 punktą, suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal Aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina laisvės atėmimo vietos administracija. Aprašo 1 priede nurodyta, jog vyrui yra išduodami marškinėliai (2 vnt.), kelnaitės (2 vnt.), puskojinės (4 poros), kelnės ir džemperis (1 komplektas), striukė (1 vnt.), kepurė (1 vnt.), batai (2 poros), šlepetės (1 pora). Pagal Aprašo 5 punktą, drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai nuteistasis šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Pagal 6 punktą, suimtajam (nuteistajam) išduodami tik tie drabužiai ir (ar) avalynė, kurie prašymo pateikimo metu yra tinkami dėvėti pagal sezoną. Suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama elektroninėje apskaitos sistemoje, o suimtajam (nuteistajam) išvykus į kitą laisvės atėmimo vietą, užtikrinamas šių duomenų perdavimas. Jei laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra įdiegta elektroninė apskaitos sistema, suimtajam (nuteistajam) išduotų drabužių, avalynės, patalynės ir higienos reikmenų apskaita vedama suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelėje (Aprašo 3 priedas), kuri saugoma suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad neatlygintinis drabužių ir avalynės išdavimas nuteistajam (suimtajam) yra sąlyginis, t. y. tik nemokiam nuteistajam (suimtajam) yra išduodami drabužiai ir avalynė pagal sezoną.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2016-12-01 atsisakė jam išduodamų drabužių, kadangi jie nebuvo nauji (b. l. 22–23). Pareiškėjas su 2017-01-26 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl aprūpinimo drabužiais ir avalyne. Lukiškių TI-K 2017-02-10 rašte Nr. 96-543 (b. l. 2) konstatavo, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, kadangi 2017-02-03 pareiškėjui buvo išduota striukė, pareiškėjas ją paėmė ir asmeniškai pasirašė kortelėje. Be to, 2016-12-01 pareiškėjas atsisakė jam išduodamų drabužių. Pareiškėjui apskundus šį Lukiškių TI-K raštą Kalėjimų departamentui, pastarasis priėmė 2017-02-07 sprendimą Nr. 25-692 „Dėl prašymo persiuntimo“ (b. l. 3), kuriame nurodė, jog Lukiškių TI-K įpareigojama aprūpinti pareiškėją rūbais ir avalyne. Lukiškių TI-K, gavusi pareiškėjo 2017-03-02 prašymą (b. l. 20) ir patikrinusi pareiškėjo mokumą, tenkino minėtą prašymą ir surašė 2017-03-23 pažymą Nr. 24-1546 (b. l. 17), kurioje nurodė, kad pareiškėjui 2017-03-06 buvo išduoti marškinėliai (1 vnt.), kelnaitės (1 vnt.), puskojinės (2 poros), kelnės ir džemperis (1 komplektas), batai (1 pora). Tai, kad nurodytus drabužius ir batus pareiškėjas gavo patvirtina pareiškėjo materialinio buitinio aprūpinimo kortelė (b. l. 18), kurioje pareiškėjas asmeniškai pasirašė. Byloje pateiktas ir 2017-03-7 tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo daiktų (b. l. 19), kuriame nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi megztinį (4 vnt.), kelnes (2 vnt.), marškinėlius (3 vnt.), striukę (1 vnt.), batus (1 porą), šlepetes (1 porą), kepurę (1 vnt.).

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas pateikė skundą Kalėjimo departamentui dėl to, jog Lukiškių TI-K neišdavė pareiškėjui drabužių ir avalinės po to, kai savo noru pats atsisakė drabužių ir avalynės, kuriuos jam siūlė Lukiškių TI-K. Tai patvirtina byloje pateikti įrodymai. Po to, pareiškėjui pateikus prašymą ir Lukiškių TI-K nustačius, jog jis atitinka Apraše nustatytas sąlygas, jam buvo išduoti drabužiai ir avalynė, kuriuos pareiškėjas priėmė. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teismo vertinimu, teisės aktų pažeidimu nėra laikoma tai, kad Lukiškių TI-K administracija nuteistiesiems (suimtiesiems) išduoda ne naujus drabužius, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad drabužiai, kurie pareiškėjui buvo išduoti, būtų buvę netinkami nešioti. Todėl, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K administracija veikė taip, kaip turėjo veikti, teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl šiuo aspektu nėra konstatuojami Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl to, jog jam nebuvo išduoti tinkami drabužiai ir avalynė, jis negalėjo išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį.

Higienos normos 76:2010 11 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Higienos norma 134:2015 nenustato papildomo reikalavimo laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien suteikti vieną valandą per dieną pabūti gryname ore, tačiau šią nuteistųjų (suimtųjų) teisę įtvirtinta Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga, todėl galima situacija, kad ne visi Lukiškių TI-K kamerose laikomi asmenys pageidauja išeiti į lauką ir pasinaudoti jiems suteikti teise vieną valandą per parą būti gryname ore. Todėl, nors pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl to, kad neturėjo tinkamų drabužių ir avalynės negalėjo išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, visų pirma, faktą, jog pareiškėjas būtų pageidavęs ir jam nebūtų buvusi suteikta galimybė išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį dėl netinkamos aprangos, antra -byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K, kuriuose būtų nurodęs, jog dėl netinkamos aprangos negali išeiti į pasivaikščiojimų kiemelį ir vieną valandą per parą būti gryname ore. Nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Lukiškių TI-K veikė teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. Lukiškių TI-K netaliko neteisėtų veiksmų, todėl valstybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai, pareiškėjo skundas yra atmestinas, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė