Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gynėjui advokatui Evaldui Onaičiui, nukentėjusiajam K. B., ekspertui Ernestui Grigeliui, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. 2013 m. balandžio 17 d. apie 14.14 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gardino g. 13, Šiauliai, vairuodama automobilį Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231 punktus.

V. U. teismo posėdyje kalta dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo neprisipažino. Paaiškino, kad tame įvykyje nedalyvavo, nes 2013-04-17 apie 13.00 - 13.30 val. tik grįžo iš ligoninės. Iš ligoninės tiesiai važiavo į polikliniką, nes iki 14.00 val. turėjo pasiimti taloną. Tuo laikotarpiu nuėjusi prie savo automobilio sidabrinės spalvos Honda Jazz pastebėjo nedidelį įbrėžimą. Automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gardino g. 13, Šiauliuose. Įbrėžimas nebuvo didelis, tai policijai nepranešė, be to jos automobilis draustas Kasko draudimu. Pirmiausiai nuvažiavo į polikliniką. Pasiėmusi taloną ir dar kartą apžiūrėjusi automobilį, tiesiai iš poliklinikos nuvažiavo į remonto įmonę. Į remonto įmonę nuvažiavo apie 14.00 valandą. Pirmiausiai ten užpildė dokumentus, tik po to automobilis buvo nufotagrafuotas. Nuotraukos darytos 14.16 val. Įbrėžimai pasirodė tamsios spalvos. Bėgti iš įvykio vietos ji jokio tikslo neturėjo. Pusantros savaitės gulėjo ligoninėje, todėl neaišku, kada tas įbrėžimas buvo padarytas. Automobilį greitai sutvarkė, nes ji darbuotojų gražiai paprašė. Prašė, nes skubėjo važiuoti pas mamą, kuri buvo po insulto. Nenorėjo, kad mama, pamačiusi apibraižytą automobilį, dar labiau susijaudintų. Buvo apgadintas automobilio dešinysis galinis bamperis, kuris buvo įbrėžtas. Automobiliu Honda Jazz naudojasi tik ji viena. 2013-04-17 iki įvykio niekur nevažiavo, nes gulėjo ligoninėje. Kol gulėjo ligoninėje, automobilio rakteliai ir dokumentai buvo pas ją. Prašė administracinę bylą nutraukti, nes ji nekalta.

Gynėjas advokatas Evaldas Onaitis palaikė atstovaujamąją, prašė administracinę bylą nutraukti, nes nepakanka įrodymų.

Nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2013-04-17 apie 13.30 – 14.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gardino 13, Šiauliai, tvarkė savo automobilį Opel Vectra, kuris yra tamsiai mėlynos spalvos. Sėdėdamas automobilyje pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės galinį bamperį. Išlipęs iš automobilio, pamatė nuvažiuojantį sidabrinės spalvos automobilį ir jo valstybinį numerį, kurį užsirašė į telefoną. Pasirodo, kad numeris, kurį užsirašė, buvo neteisingas. Buvo sumaišytos raidės. Automobilis buvo Jazz, tik nežino, ar Honda, ar Toyota. Taip pat nematė, kas tą automobilį vairavo. Kadangi automobilis buvo mažas, tai padarė prielaidą, kad jį vairavo moteris. Iš karto po eismo įvykio, praėjus kokioms 5 minutėms, paskambino policijai ir pranešė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis. Kol sugalvojo, ką daryti, po įvykio galėjo praeiti kokios 5 min. Įvykis galėjo įvykti apie 14.00 val. Kada tiksliai jis įvyko, neprisimena. Atvažiavusi policija nufotografavo automobilį. Vėliau minėtą automobilį atpažino pagal numerį toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gardino g. 13, Šiauliai. Jo automobilis jau suremontuotas, automobilio remontas kainavo 300 Lt.

Liudytojas Sigitas Čepulis parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2 būrio patruliu. 2013-04-17 neprisimena, su kuo dirbo, tik prisimena, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Gardino g. 13, Šiauliai, įvyko eismo įvykis. Prisimena, kad žmogus nurodė, kad jam tvarkant automobilį įvažiavo automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Buvo nurodytas pasišalinusio automobilio valstybinis numeris. Kiek atsimena, tą pačią dieną jie to pasišalinusio automobilio nerado. Pasišalinusio automobilio markę nukentėjęs gal ir nurodė, tačiau to pasakyti negali, nes neprisimena. Atsiminė, kad nukentėjęs sakė, jog automobilis buvo nedidelis. Automobilio numeriai buvo sumaišyti. Bandė tas raides modeliuoti. Patį eismo įvykį įformino, nufotografavo. Ant automobilio galinio bamperio buvo matyti didelė nubraižymo dėmė. Vairuotojas tikrai turėjo justi, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Ar buvo likę dažų ant automobilio bamperio – neprisimena. Koks buvo pažeidimo laikas yra nurodyta tarnybiniame pranešime. Nežino, kodėl kitas laikas nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Liudytojas Žanas Sverdlovas parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro vyresniuoju patruliu. Prisimena įvykį, kuris įvyko Gardino g. 13, Šiauliai. Tuo adresu vyko du kartus. Antrą kartą vyko apžiūrėti pažeidėjos automobilio. 2013-04-17 gavo iš budėtojo pranešimą, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis. Nuvykus į eismo įvykio vietą, ten buvęs nukentėjusysis paaiškino, kad jam besėdint automobilyje į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kuris nesustojęs išvažiavo. Jaunuolis paaiškino, kad nematė, kas vairavo automobilį. Po kiek laiko, iš pareigūno, tiriančio medžiagą, gavo informaciją, kad šis jaunuolis nurodė automobilio valstybinį numerį, kuris atsitrenkė į jo automobilį. Nuvykę, kieme rado stovintį automobilį Honda Jazz. Honda Jazz automobilis nebuvo apgadintas. Matėsi, kad šviežiai buvo dažytas galinis bamperis. Nukentėjusysis nenurodė, kas tą automobilį vairavo. Jis tik nurodė valstybinius numerius, kurie neatitiko jo aprašyto automobilio. Kai jau buvo nurodyta automobilio markė, tada viskas ir atitiko.

Liudytojas D. S. parodė, kad pažeidėjo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Anksčiau turėjo automobilį Fiat Croma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis gyvena Šermukšnių g. 12, Žiežmariai, Kaišiadorių r. 2013-04-17 apie 7-8 val. ryto automobiliu Fiat Croma išvažiavo į darbą, esantį Kaune. Po pietų, apie 15.00-16.00 val. su kolega D. P. išvyko į Prienus, kur yra dar vienas jo įmonės padalinys. Vakare, apie 19.00-20.00 val. jis kolegą parvežė į namus. Parvežęs kolegą, pats taip pat grįžo namo. Galėjo būti, kad į namus D. P. parvežė apie 17.00 val. Dabar tikslaus laiko neprisimena. Tą dieną Šiauliuose tikrai nebuvo. Tą dieną apie 13.00-14.00 val. buvo Kauno rajone, Rimgauduose, savo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini).

Ekspertas Ernestas Grigelis paaiškino, kad pažiūrėjęs į automobilių fotografijas, jis negali pasakyti, ar tarp šių automobilių buvo kontaktas. Jeigu iškilo toks klausimas, reikalinga skirti trasologinę ekspertizę. Tokiu atveju apžiūrimos abi transporto priemonės realiai. Iš nuotraukų galima būtų padaryti išvadą, tačiau reikia abiejų automobilių fotonuotraukų, kuriose matytųsi visi apgadinimai bei būtų masteliniai išmatavimai. Kadangi automobiliai suremontuoti, kategoriškos išvados nebus galima padaryti. Vienas automobilis nufotografuotas tinkamai, tai yra su liniuote, kitas automobilis nufotografuotas be liniuotės. Norint sugadinimus atgaminti iš fotografijų, reikia, kad nuotraukos būtų fotografuotos stačiu kampu ir iš galo. Šiuo atveju šviesaus automobilio nuotraukos, esančios byloje, nėra tinkamos tyrimui, nes prie nuotraukų nėra pridėta mastelinė liniuotė. Galima būtų konstatuoti vienintelį įbrėžimą, kuris yra ant bamperio kampo ir kuris yra išlinkęs. Tačiau jis ne taip nufotografuotas, o vizualinis išlinkimas yra apgaulė. Kadangi šviesusis automobilis nufotografuotas nesilaikant teismo fotografijai keliamų reikalavimų, tai yra nufotografuotas ne stačiu kampu ir ne iš galo, ar iš šono naudojant mastelinę liniuotę, tai čia kategoriškos išvados duoti negalima. Norint duoti preliminarią išvadą, reikia aukščio atžvilgiu matmenų, kurių nėra, neaišku, kur baigiasi įbrėžimas aukščio atžvilgiu. Žiūrint į byloje esančias nuotraukas, negali pasakyti, kur nuo apačios prasideda įbrėžimai. Vienintelį įbraukimą mato, kuris yra ant bamperio išgaubimo. Tačiau šis įbrėžimas vertinimui naudos neduos, nes reikia nustatyti aukštį. Medžiaga blogai paruošta, iš nuotraukų negalima nustatyti, nes nesimato viso nubraukimo aukščio, viršutinio aukščio nesimato. Norint atlikti trasologinę ekspertizę, reikia, kad abu automobiliai būtų nesuremontuoti. Čia beveik nėra duomenų, tyrimo objekto nėra- sutvarkyti abu automobiliai. Žiūrint į nuotraukas, kurios yra kompaktiniame diskelyje, tikėtina, kad šviesiojo automobilio bamperio galinis kampas ir galinio bamperio dešinis šonas buvo apgadintas kontaktuojant su mėlynos spalvos ar mėlyno atspalvio turinčiu objektu. Kokiame aukštyje buvo kontaktas, nustatyti šiuo atveju negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino bylos nagrinėjimo metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. U., nukentėjusiojo K. B., liudytojų Sigito Čepulio, Žano Sverdlovo, D. S. parodymus, eksperto Ernesto Grigelio paaiškinimą, kitą bylos medžiagą. V. U. teisme kalta neprisipažino, nurodydama, jog eismo įvykyje 2013-04-17 nedalyvavo. Nei savo paaiškinime, duotame policijos pareigūnams, nei duodama parodymus teisme ji neneigė to fakto, jog 2013-04-17 jos automobilis Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gardino g. 13, Šiauliuose. Tą dieną nuo 13.00 val. iki 13.30 val. ji grįžo iš ligoninės ir skubėjo į polikliniką, nes iki 14.00 val. turėjo pasiimti taloną pas gydytoją. Grįžusi iš ligoninės, pamatė, jog jos automobilis apgadintas, ant jo likę tamsios spalvos dažų, nežino, kas jį apgadino ir kada, tačiau jos automobilis buvo draustas Kasko draudimu, todėl ji policijai nepranešė, tačiau iš karto nuvažiavo į remonto dirbtuves, kur užpildė dokumentus ir padarė automobilio fotonuotraukas bei automobilį suremontavo. Eismo įvykyje, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, 2013-04-17 14.14 val. ji nedalyvavo, ji į nieką neatsitrenkė, o į ją kažkas atsitrenkė. Jos parodymus paneigė nukentėjusiojo K. B. parodymai. Jis parodė, jog 2013-04-17 apie 13.30 – 14.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gardino 13, Šiauliai, tvarkė savo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra tamsiai mėlynos spalvos. Sėdėdamas automobilyje pajuto smūgį į automobilio dešinės pusės galinį bamperį. Išlipęs iš automobilio, pamatė nuvažiuojantį sidabrinės spalvos automobilį ir jo valstybinį numerį, kurį užsirašė į telefoną, tačiau užsirašydamas sumaišė automobilio valstybinio numerio raides. Po eismo įvykio iš karto paskambino policijai, nurodydamas, kad iš eismo įvykio pasišalino automobilis, kurį vairavo moteris, vairuotojo jis nematė, tačiau padarė prielaidą, kad tai buvo moteris, nes automobilis buvo nedidelis. Po eismo įvykio, kol paskambino policijai, praėjo gal 5 minutės laiko, kol jis susivokė, ką daryti. Automobilis nebuvo rastas, tačiau po kiek laiko toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje jis pamatė minėtą automobilį, jį atpažino ir tada paskambino policijai bei patikslino automobilio markę ir valstybinį numerį. Jo parodymus patvirtino teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų S. Čepulio ir Ž. Sverdlovo parodymai. Jie nei pažeidėjos, nei nukentėjusiojo nepažįsta, nenustatyta, kad būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti pažeidėją nebūto pažeidimo padarymu ar bylos baigtimi, jų parodymai vienodi, nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka tarnybinius pranešimus, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Iš liudytojo D. S. parodymų matyti, kad jis anksčiau turėjo automobilį Fiat Croma, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis gyvena Šermukšnių g. 12, Žiežmariai, Kaišiadorių r., dirba Kaune ir 2013-04-17 nebuvo Šiauliuose. Jo parodymais teismui netikėti nėra pagrindo, nes jis nei pažeidėjos, nei nukentėjusiojo nepažįsta, nėra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai vienodi, nuoseklūs tiek duodant rašytinį paaiškinimą policijoje, tiek teisme, be to, iš fotonuotraukų (23-28 b. l.) aiškiai matyti, jog jo automobilis tamsiai pilkos spalvos, o ne sidabrinės, kaip nurodė nukentėjusysis, be to, ne tos markės, todėl tikrai negalėjo būti 2013-04-17 eismo įvykio vietoje. Iš byloje ir kompaktiniame diske esančių fotonuotraukų (12,37,42,56,72,75,76 b. l.) matyti, kad ant nukentėjusiojo automobilio Opel Vectra po eismo įvykio yra likę šviesių dažų žymės, o ant pažeidėjos- tamsiai mėlynų dažų žymės, vizualiai apgadinimai atitinka vieni kitus, todėl galima teigti, kad 2013-04-17 nukentėjusiojo automobilį apgadino pažeidėjos vairuojamas automobilis. Kad automobilį Honda Jazz 2013-04-17 vairavo pati pažeidėja, teismo posėdžio metu patvirtino ji pati, nurodydama, kad jos automobiliu niekas be jos nesinaudoja, kol ji gulėjo ligoninėje, jos automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gardino g. 13, Šiauliuose, automobilio dokumentai ir rakteliai buvo pas ją, niekam nebuvo jų davusi. Kad automobiliai galėjo kontaktuoti, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas E. Grigelis, kuris nurodė, jog žiūrint į nuotraukas, kurios yra kompaktiniame diske, tikėtina, kad šviesiojo automobilio bamperio galinis kampas ir galinio bamperio dešinis šonas buvo apgadintas kontaktuojant su mėlynos spalvos ar mėlyno atspalvio turinčiu objektu. Kad ant savo automobilio pastebėjo tamsios spalvos dažus, patvirtino ir pati V. U. Be to, jos kaltę įrodo ir tai, kad ji į eismo įvykio vietą policijos nekvietė, pasiteisindama, kad jos automobilis draustas Kasko, ir labai greitai jį suremontavo, pasiteisindama, kad jos motinai nemalonu bus matyti automobilio apgadinimus, ji susinervuos, kas yra nelogiška ir mažai tikėtina, nes jos motina yra po insulto, be to, nevaikštanti. Ginčas byloje kyla ir dėl pažeidimo padarymo laiko. Administracinio teisės pažeidimo protokole (3-4 b. l.) nurodyta, kad V. U. pažeidimą padarė 2013-04-17 14.14 val. V. U. teigia, kad ji pažeidime nedalyvavo, nes 13.00-13.30 val. išvyko iš ligoninės, o iki 14.00 val. turėjo spėti į polikliniką pasiimti taloną pas gydytoją, tokiu laiku ji jau buvo V. Navicko įmonėje, pildė dokumentus, ten buvo nufotografuotas jos automobilis, nuotraukos padarytos 14.16 val. (75-76 b. l.). Nukentėjusysis K. B. nurodė, kad eismo įvykis galėjo įvykti apie 14.00 val., nes jis nuo 13.30 iki 14.00 val. tvarkė savo automobilį, į kurį atsitrenkė pažeidėjos automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis iš karto skambino policijai, tačiau nuo eismo įvykio iki skambučio praėjo gal 5 minutės, kol jis susivokė, ką daryti. Iš teismui pateikto garso įrašo (42 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis K. B. policijai skambino 14.08 val. Iš policijos pareigūno Ž. Sverdlovo tarnybinio pranešimo (6 b. l.) matyti, kad jis su kolega S. Čepuliu iš budėtojo pranešimą apie eismo įvykį ir iš jos pasišalinusį asmenį gavo 2013-04-17 14.10 val. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvykti 14.14 val. negalėjo, nes jis jau buvo įvykęs, administracinio teisės pažeidimo protokole suklystas nurodyti eismo įvykio laikas, nurodytas ne eismo įvykio laikas, o policijos pareigūnų atvykimo į eismo įvykio vietą laikas, todėl pagal teisme nustatytas aplinkybes tikslintinas admnistracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, nurodant, jog jis įvykio apie 14.00 val., tiksliai nenustatytu laiku. Tokiu laiku V. U. išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aukštelės, esančios Gardino g. 13, Šiauliuose, atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilį ir jį apgadino. Kad eismo įvykis įvyko 14.00 val., V. U. pati nurodė savo pranešime draudimo bendrovei (36 b. l.). Be to, pirminiame paaiškinime (4 b. l.), duotame policijai, ji nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi, tikrai nejuto, jog galimai kliudė kitą automobilį), vėliau policijai duotuose paaiškinimuose (38,39 b. l.) ji nurodė, jog automobilio neapgadino, nes iš ligoninės grįžo 15.30 val., kitame- apie 15.00 val., teisme jau nurodė, jog iš ligoninės grįžo apie 13.00 - 13.30 val., iš ligoninės tiesiai važiavo į polikliniką, nes iki 14.00 val. turėjo pasiimti taloną. Akivaizdu, jog pažeidėjos parodymai nėra nuoseklūs, jie prieštaringi, todėl vertintini, kaip jos gynybinė pozicija, ir atmestini. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (LVAT 2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2839/2011). Byloje nukentėjusiojo K. B., liudytojų S. Čepulio, Ž. Sverdlovo, D. S. parodymais, eksperto E. Grigelio paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis neginčytinai nustatyta, jog V. U. nebuvo pakankamai atidi, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, vairuodama automobilį Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykis, kurio metu dėl apgadintos transporto priemonės K. B. buvo padaryta žala, įvyko dėl V. U. kaltės – KET 9 punkto pažeidimo. Būtent V. U. neleistini veiksmai, t.y. jos KET pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą- buvo apgadinti automobiliai, tarp pažeidimo ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas, remdamasis minėtų duomenų visuma, pripažįsta V. U. kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad ji nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nedalyvavo eismo įvykyje, nepagrįsti, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog V. U. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Teismas pažymi, jog įrodinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles), remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013). Byloje nustatyta, kad V. U. iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė policijai, tačiau pranešė draudimo bendrovei, skubiai nuvyko į V. Navicko įmonę, kur užpildė reikiamus dokumentus, jos automobilis buvo nufotografuotas praėjus tik keliolikai minučių po eismo įvykio ir per parą laiko suremontuotas. Tokį skubotumą pažeidėja teisino savo motinos liga ir kad ji, pamačiusi apgadintą automobilį, susinervuos, tačiau teismas jau dėl to pasisakė, kad tai nelogiška ir mažai tikėtina. Kad V. U. juto, kad įvyko eismo įvykis, matyti iš nukentėjusiojo K. B. parodymų, kuris pajuto smūgį, todėl jį turėjo pajusti ir V. U.. Be to, ant abiejų automobilių padarytų apgadinimų mastas rodo, kad tokio kontakto nepajusti buvo neįmanoma. Duomenys, jog V. U. pasišalindama iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijusi, tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus (skubiai suremontavo automobilį), iš įvykio vietos pasišalino skubiai, rodo, kad V. U. suvokė, jog pasišalindama iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai ir norėjo taip elgtis. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. U. suprato padariusi eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai- administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, eksperto paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, kuriais netikėti nėra pagrindo,- leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog V. U. turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t.y., išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės, kliudė K. B. automobilį, jį apgadino ir sąmoningai, suvokdama sukėlusi eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama kelių eismo taisykles, todėl teismas pripažįsta V. U. kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Tokiu būdu, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad V. U., vairuodama automobilį Honda Jazz, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, išvažiuodama iš automobilių stovėjimo aikštelės atbula, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė K. B. stovėjusį automobilį Opel Vectra, jį apgadino ir sąmoningai, suvokdama sukėlusi eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos, pažeisdama kelių eismo taisykles. Teismas pripažįsta, kad V. U. inkriminuoti teisės pažeidimai įrodyti, pažeidėjos padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles.

V. U. pažeidimai buvo daromi vienu metu, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas, todėl jie sudaro idealiąją Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų sutaptį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

V. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjai nuobaudą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t.y. į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, V. U. asmenybę, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad administracine tvarka anksčiau nėra bausta, todėl visa tai įvertinęs ir siekdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų tinkamo įgyvendinimo, teismas skiria V. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudą, kurios dydis lygus straipsnio sankcijoje nurodytos nuobaudos baudos vidurkiui, o už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudą, kurios dydis yra lygus straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos baudos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, kurio terminas lygus straipsnio sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino minimumui. Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio taisykles taikant nuobaudų apėmimo principą, nes pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį ir galutinė administracinė nuobauda paskirtina bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nėra pagrindo, nes pažeidėja kaltės nepripažįsta, be to, vairuotojo pažymėjimas jai reikalingas tik, kaip ji pati teismo posėdžio metu nurodė, savaitgaliais slaugyti motiną, kuri yra po insulto, kas nepripažintina išskirtine aplinkybe ir nėra pagrindas švelninti pažeidėjos atsakomybę.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 324-326 straipsniai).

Informuotina, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 straipsniu, 30² straipsniu, 30 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 284 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 150 (vieno šimto penkiasdešimt) litų dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. U. galutinę subendrintą nuobaudą – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.