- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-2747-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00609-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- R. A., S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š., UAB „SB lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „PlusPlus Baltic“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. A. ir S. A. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys - A. Š., UAB „SB lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, „Julianus Inkaso“, AB „Swedbank“, BUAB „Medwood“ bankroto administratoriaus MB „Penktasis šansas“, UAB „Medwood“ projektai bankroto administratorius UAB „Katalonija“, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (teisių perėmėjas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės R. A. ieškinys atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Teisme 2018 m. birželio 4 d. gautas šalių prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį ir skyrė kitą teismo posėdžio datą 2018 m. rugsėjo 5 d. 8:30 val. rašytinio proceso tvarka.
4. Teisme 2018 m. rugsėjo 4 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo nesutinka su ieškovės reikalavimu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1385-781/2015 kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai priteistą 170 360,33 Eur skolą bei 2866,15 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą valstybei pripažinti asmenine atsakovo prievole. Suinteresuotas asmuo prašo prievoles pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 2-1385-781/2015 pripažinti solidariomis šalių S. A. ir R. A. prievolėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka atidėjo ir nustatė pareiškėjams R. A. ir S. A. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
6. Teismas vertino pareiškėjų 2018 m. birželio 4 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.4. punktą, kuriame nurodyta, kad S. A. pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 metų birželio 1 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį turi l70 360,33 Eur dydžio finansinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vieną šimtą septyniasdešimt tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt eurų 33 euro centus) ir kad S. A. sutinka, jog šis finansinis įsipareigojimas būtų pripažintas jo asmenine prievole.
7. Teismas pažymėjo, kad sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, jog nėra sutuoktinių ginčo, tačiau teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
8. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, nustatytos sutarties 4.4. punkte, yra nesuderintos su kreditoriaus teisėtais interesais ir prieštarauja jiems. Teismas įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas sutarties 4.4. punkte dėl įsipareigojimų kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Pareiškėja R. A. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, prašydama skundžiamos nutarties dalį, kuria pareiškėjai įpareigoti patikslinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4 punkto sąlygas dėl įsipareigojimų kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdymo, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Suinteresuotas asmuo atsiliepimą į ieškinį pateikė praleidęs teismo nustatytą terminą nepateisinamai ilgą laiką, prašymo dėl termino atnaujinimo teismui nepateikė, tačiau, nepaisant to, bylą nagrinėjantis teismas atsiliepimą priėmė. Taip pažeistos šalių teisės į greitesnį bylos išnagrinėjimą, be to, ekonomiškumo ir protingumo principai bei šalių teisėti interesai.
9.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis pareiškėjų santuokos nutraukimo civilinę bylą Nr. e2-5651-989/2018, nenustatinėjo atsakomybės pagal turtinę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai subjektų, tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė išankstinę išvadą, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 metų birželio 1 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartį iš S. A. priteista 170 360,33 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai bei iš atsakovo ir UAB „Medwood“ lygiomis dalimis priteistos 2866,15 Eur teismo išlaidos yra solidarios R. A. ir S. A. skolos. Bylą nagrinėjantis teismas padarė nepagrįstą išvadą, buvo šališkas ir neobjektyvus, nors nenustatinėjo, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai.
9.3. Teismo įpareigojimas patikslinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl įsipareigojimų kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai iš esmės konstatuotinas kaip vertimas R. A. sudaryti sutartį prieš jos valią. Tai prieštarauja sutarties laisvės principams. Taip pat priimdamas skundžiamos nutarties dalį, teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo gana gausiai suformuotos praktikos panašiose bylose.
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Paskolos sutartis, kuri Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 2-1385-781/2015 pripažinta negaliojančia, buvo sudaryta 2013 m. spalio 2 d., taigi paskolos gavimo ir jos naudojimo metu šalys gyveno santuokoje. Pagal CK 3.88 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją laikytina, kad pagal sandorį gautos piniginės lėšos pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Suinteresuoto asmens teigimu, visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, santuokoje paimta paskola yra sutarties pagrindu atsiradusi solidarioji prievolė, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių.
10.2. Paskolos sutartį sudarė pareiškėjas S. A. santuokos metu. Nors sutuoktinė R. A. teigia, kad paimta paskola nebuvo naudojama šeimos poreikių tenkinimui, t. y. per visą santuokos laikotarpį nebuvo įgyta gyvenamojo būsto ar kito nekilnojamojo turto, tačiau įrodymų, kam buvo panaudoti gautos paskolos pinigai, byloje nepateikta. Iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad jokios naudos iš gautos paskolos pareiškėjų šeima negavo.
10.3. Kadangi byloje esančių įrodymų nepakanka padaryti išvadai, kad paimta paskola buvo panaudota kurio nors vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti, pripažintina, jog paskola buvo panaudota bendriems pareiškėjų šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to sutuoktiniai turi prisiimti iš šios paskolos sutarties atsiradusias prievoles.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjams nustatytas terminas Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, teismui nurodžius, kad pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygos, nustatytos sutarties 4.4. punkte, nesuderintos su kreditoriaus teisėtais interesais ir prieštarauja jiems.
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, jog kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisme gautas šalių prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinti Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.4 punkte nurodė, kad „S. A. pagal 2015 metų birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą bei 2016 m. balandžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi finansinių įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos l70 360,33 (vieną šimtą septyniasdešimt tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt eurų 33 euro centus). S. A. sutinka, kad šis kreditorinis įsipareigojimas būtų pripažintas jo asmenine prievole.“ Pirmosios instancijos teisme buvo gautas suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepimas, kuriame kreditorius pareiškė nesutinkąs, jog 170 360,33 Eur skola bei 2866,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų suma valstybei būtų pripažinta asmenine S. A. prievole, ir prašo šią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Teismas, atsižvelgęs į kreditoriaus prieštaravimus, nustatė pareiškėjams terminą Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti – patikslinti 4.4. punkto sąlygą dėl įsipareigojimų kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos vykdymo.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjų ir kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos yra kilęs ginčas dėl pareiškėjų, kaip sutuoktinių, prievolių, grindžiamų Vilniaus apygardos teismo 2015 metų birželio 1 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi iš S. A. priteistomis sumomis, pobūdžio – tai asmeninės pareiškėjo S. A. ar bendros ir solidarios abiejų pareiškėjų (sutuoktinių) skolos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus patikslinti Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Vadovaujantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp pareiškėjų ir kreditoriaus kilo ginčas dėl prievolių pobūdžio, turėjo būti aktyvus, veikti ex officio, nereikalauti pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtinęs sutarties išspręsti kilusį ginčą iš esmės.
17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas pareiškėjus patikslinti Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nes, spręsdamas pareiškėjų sudarytos Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo klausimą, kilus pareiškėjų ir vieno iš kreditorių ginčui dėl Sutarties 4.4 punkte nurodytų prievolių pobūdžio, šio ginčo neišsprendė. Šis proceso teisės normų pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjai įpareigoti patikslinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4 punkto sąlygas dėl įsipareigojimų kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdymo, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.