Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. N1-486-725/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
N1-486-725/2015
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-00810-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
E. Ž., E. R., V. K.
Nukentėjusysis
R. D.
Advokatai
Rimantas Bučma
Baudžiamoji byla Nr. N1-486-725/2015Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00810-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.26.2.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.11.9; 1.1.6.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, kaltinamiesiems E. Ž., E. R., V. K., kaltinamojo E. Ž. atstovui pagal įstatymą E. Ž., gynėjams advokatams Rimantui Bučmai, Loretai Daukšienei, Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam R. D., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Vygintui Aukštuoliui, Sigitui Šliažui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), teistas:

- 2012-03-06 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – 30 parų arešto bausme;

- 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2012-03-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 92 str., atidedant 2 metams;

- 2012-08-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2012-06-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 92 str., atidedant 2 metams. 2013-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas (2014-01-13 pasiųstas atlikti bausmę į laisvės atėmimo vietą), bausmę atliko 2014-10-05;

- 2014-06-20 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2012-08-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 1 metų 5 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2014-11-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2014-06-20 Kauno apylinkės teismo nuosprendis dalyje: vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 2014-06-20 nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su neatliktos bausmės, paskirtos 2012-08-03 nuosprendžiu, dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo;

- 2014-09-16 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinus 1/3, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2012-08-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2014-12-16);

- 2014-10-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., bausmes subendrinus, 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis įsiteisėjo 2015-02-17);

- 2014-11-19 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus, 1 metų 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu,

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta ten pat), teistas:

- 2011-09-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

- 2012-03-16 Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., atidedant 2 metams;

- 2012-10-25 Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmę subendrinus su 2012-03-16 Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., atidedant 3 metams,

- 2013-11-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinus su 2012-10-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu,

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Kauno miesto savivaldybės, teistas

- 2006-06-29 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 25 str. 2 d. 178 str. 2 d., 24 str. 6 d., 25 str. 2 d. 180 str. 3 d. (trys nusikaltimai), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 65 str. 1 d. 1 p., bausmes subendrinus, galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Ž., E. R. ir V. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2013-06-14 apie 00.30 val., būdami viešoje vietoje – baro, priklausančio R. P. individualiai įmonei, adresu (duomenys neskelbtini), prieigose, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. prikibus prie praeinančio nukentėjusiojo R. D., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, o po to, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, bendrais veiksmais sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais nukentėjusiajam R. D. į veido sritį, taip pat į įvairias kūno vietas, ko pasekoje nukentėjusysis R. D. nukrito ant stiklo šukių ir patyrė pjautinę žaizdą kaktoje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste pereinant į alkūnę, dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, plaštakose, dešinėje pėdoje, pjautinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairiame klube, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą.

Kaltinamasis E. Ž. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis 2013-06-14 apie 24 val. su E. R., V. K. buvo kaltinime nurodytame bare. Jis šiaip sėdėjo, o draugai vartojo alkoholinius gėrimus. Nukentėjusysis, išlipęs iš taksi automobilio ir eidamas pro juos, jam pasakė necenzūrinius žodžius. Kaltinamajam priėjus prie nukentėjusiojo ir paklausus, kodėl jis taip šneka, pastarasis jam buteliu trenkė per galvą. Tuomet jis nukentėjusiajam sudavė atgal. Nukentėjusysis jį užsipuolė, įvyko susistumdymas. E. R. atėjo jam padėti, ir jie abu nukentėjusiajam sudavė porą smūgių, kad pastarasis nuo jo atsitrauktų. Visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Po to, jiems išėjus į kiemą, nukentėjusiajam vėl bandant jį pulti, kaltinamasis jam sudavė, o nukentėjusysis jam pradėjo trankyti per veidą. Prie staliukų buvę žmonės jiems nieko nesakė. E. R. kaltinamąjį apgynė. Kaltinamasis papildomai paaiškino, kad kažkam kažką pasakius nukentėjusiajam, pastarasis kaltinamąjį pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, nes visi jo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo savigyna.

Kaltinamasis E. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jam 2013-06-14 apie 24 val. su E. Ž., V. K. būnant kaltinime nurodytame bare, su taksi automobiliu atvažiavo neblaivus nukentėjusysis. Nukentėjusiajam einant į barą, o jiems sėdint lauke, kažkas, gal ir jis pats, pas nukentėjusįjį paprašė nupirkti alaus. Nukentėjusysis atsakė necenzūriniais žodžiais, kam buvo skirti tie žodžiai, kaltinamasis nežino. E. R. su draugais – visi nuėjo į barą pasiaiškinti, kodėl nukentėjusysis taip šneka. Nukentėjusysis nupirko alaus ir jam davė butelį, jie paspaudė vienas kitam rankas. Tada nukentėjusysis be jokios priežasties trenkė buteliu E. Ž. per galvą. Kaltinamasis, gindamas draugą, nukentėjusiajam sudavė smūgį ir išvijo iš baro. Teigia, jog nukentėjusiojo nei vienas iš jų nespardė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 4, 52 b. l.), kad 2013 metų vasaros pradžioje, galėjo būti birželio mėnesio viduryje, apie 21 val., jis buvo atėjęs į barą, esantį (duomenys neskelbtini), norėjo išgerti butelį alaus ir eiti namo. Bare buvo E. Ž. ir V.. Buvo tik pradėjęs gerti alų, kai pamatė į barą ateinantį vyriškį, kuris atvažiavo taksi automobiliu – jis buvo visiškai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, nuėjo į barą. Jis nuėjo prie vyriškio ir gražiai paprašė nupirkti ir pavaišinti alumi, nors vyriškio nepažinojo. Vyriškis nupirko butelį alaus, barmenė jį atidarė ir kaltinamasis butelį laikė rankoje. Tada į barą atėjo ir E. Ž.. Pastarasis stovėjo E. R. už nugaros, netoli išėjimo iš baro. Kažkaip įvyko žodinis konfliktas. Ar kaltinamasis plūdo vyriškį necenzūriniais žodžiais, neprisimena. Vyriškis pradėjo elgtis įžūliai. Tada atėjo moteris iš to paties taksi automobilio, kuri pradėjo vestis vyriškį, bandė juos visus tildyti. Beišeinant tas vyriškis be jokios priežasties turėtu rankoje alaus buteliu sudavė E. Ž. į galvos sritį, nors šis nieko jam nedarė ir nesakė. Tada E. Ž. vyriškį pastūmė, o E. R. puolė ginti E. Ž., ir, galvodamas, kad gali įvykti muštynės, kumščiu trenkė tam vyriškiui vieną kartą į galvos sritį ir išstūmė jį pro baro duris. Lauke vyko susistumdymas – vyriškis juos puolė, tai yra, ketino suduoti smūgius jo draugui E. Ž.. Ant žemės krito ir dužo alaus buteliai, buvo daug stiklo šukių. Kaltinamasis tai pamatęs, iš karto nuėjo namo, kartu ėjo ir V. K.. Dėl to, kad sudavė smūgį, labai gailisi. Nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos, mano, kad veikos padarymui turėjo įtakos netinkamas nukentėjusiojo elgesys. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.

K. V. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jam būnant su E. R. ir E. Ž. kaltinime nurodytame naktiniame bare, taksi automobiliu atvažiavo neblaivus nukentėjusysis. Nukentėjusiajam einant į baro vidų, kažkas paprašė jo nupirkti alaus. Po kažkokio veiksmo bare įvyko konfliktas ir susistumdymas. Neatsimena įvykio aplinkybių. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 26 b. l.), kaltinamasis juos patvirtino ir nurodė, jog sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, gindamas E. Ž., nes nukentėjusysis pastarajam kažkuo buvo sudavęs smūgį į galvos sritį. Mano, kad tokiems jo veiksmams turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys. Nukentėjusiajam atlygino 300 Eur, jo atsiprašė, susitaikė, pasirašė raštą dėl susitaikymo. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad 2013 metų birželio mėnesio viduryje, kartu su draugais E. ir E. bei kitais asmenimis gal apie 1 val. būnant bare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vartojant alų, taksi automobiliu atvyko kažkoks jaunuolis. Jam einant į barą, V. K. su draugais sėdėjo lyg lauke. Kažkas iš jų vaikino paprašė nupirkti alaus. Vaikinas jiems atsakė necenzūriniais žodžiais ir nuėjo į baro vidų. Jam iš paskos nuėjo lyg E., o V. K. su E. nuėjo iš paskos. Pamena, kad tam jaunuoliui išeinant iš baro, pastarasis trenkė E. į galvos sritį. Kuo – nepamena. Taip įvyko susistumdymas, apsižodžiavimas necenzūriniais žodžiais. Po susistumdymo išėjus į lauką, kiek pamena, tam jaunuoliui V. K. sudavė vieną smūgį, nes gynė E., kadangi jaunuolis pradėjo pirmas. Ką darė E. ir E., neprisimena. Dėl savo veiksmų gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

N. R. D. paaiškino, kad 2013-06-14 jis su drauge šventė dviejų metų draugystės sukaktį, buvo prie Kauno marių. Grįžtant namo taksi, užsuko į kaltinime nurodytą naktinį barą nusipirkti alaus. Jam einant į barą, prie baro lauke sėdėję kaltinamieji suriko jam, kad jis nupirktų alaus ir jiems. Jam atsisakius nupirkti alaus, prasidėjo žodinis konfliktas. Jo draugė, išgirdusi triukšmą, atbėgo prie jų. Įėjus į barą, ginčas tęsėsi vartojant necenzūrinius žodžius. Jis nusipirko keletą butelių alaus. Priėjus prie baro E. Ž., tarp jų prasidėjo konfliktas, muštynės. Bare buvo ir kiti kaltinamieji, nukentėjusysis mušėsi ir su jais, gavo smūgius į įvairias kūno vietas. Paaiškino, kad jis buvo išgėręs, jam buvo sutrikusi koordinacija, prieš tris kaltinamuosius jis neapsigynė, neturėjo galimybės pabėgti. Išėjus iš baro, muštynės tęsėsi gatvėje. Jis buvo ir pargriuvęs, jį visi trys asmenys mušė ir pargriuvusį, tiek kumščiais, tiek kojomis, kuris ir kiek sudavė smūgių, negali pasakyti. Visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Patvirtino, kad jis E. Ž. sudavė buteliu per galvą. Buteliai, jam krentant, sudužo. Reiškia 1437,72 Eur (6000 Lt (1737,72 EUR)-300 EUR) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja L. L. parodė, kad 2013-06-14 jai dirbant naktiniame bare, (duomenys neskelbtini), barmene, apie 24 val. į barą atėjo basas, šlapias, gerokai apgirtęs žmogus, tarp kurio ir bare buvusių kaltinamųjų įvyko konfliktas. Įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena dėl praėjusio laiko ir bare dažnai būnančių konfliktų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 35-36, 37, 40-42, 43-45 b. l.), kad 2013-06-13 dirbant visą parą dirbančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo vakaro prie baro lauke prie staliukų sėdėjo 5-6 asmenys, dažnai besilankantys šiame bare. Jie visi vartojo alkoholį ir buvo iki nakties. 2013-06-14 apie 3 val. į barą atėjo apie 26-30 metų amžiaus vyras, kuris buvo neblaivus, basomis kojomis, jo rūbai buvo šlapi. Matė, kad jį atvežė taksi automobilis, kuris sustojęs laukė gatvėje. Šiam vyrui praeinant pro lauke esančius staliukus, vienas jaunuolis jam šūktelėjo, kad šis nupirktų alaus. Vyras jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Vyrui užėjus į baro vidų ir paprašius 4 butelių alaus, paskui jį į barą įėjo trys jaunuoliai (kaltinamieji), kurie sėdėjo prie vieno iš staliukų. Liudytoja, atidariusi alaus butelių kamštelius, butelius padavė pirkėjui. Vienas iš įėjusių jaunuolių, kurį apibūdino kaip antrąjį jaunuolį, agresyviai ir su nepasitenkinimu replikavo pirkusiam alų vyrui dėl šio pasakyto necenzūrinio atsakymo. V. K. ir trečiasis jaunuolis elgėsi ramiai. Vyras vieną butelį alaus padavė trečiajam jaunuoliui, jie dar apsikabino ir ketino išeiti iš baro patalpos. Tuo metu į barą atėjo apie 25 metų amžiaus mergina, kuri, kaip liudytoja suprato, atvyko kartu su nukentėjusiu vyru. Ji įėjusi ramino visus, kvietė savo draugą eiti. Tuomet netikėtai prie baro durų tarp vyro ir jaunuolių įvyko susistumdymas, vyras išbėgo iš baro į lauką, o jaunuoliai – paskui jį. Išgirdo kaip kieme sudužo alaus buteliai. Pastebėjo, kaip V. K. ir antrasis jaunuolis puolė mušti šį vyrą, tačiau nepastebėjo, ar sudavė smūgius. Pamačiusi šį konfliktą, iškvietė apsaugą. Vienu metu pastebėjo, kad V. K. nukentėjusiajam vyrui kumščiu sudavė kažkur į krūtinės sritį. Jie tuomet stovėjo visai šalia gatvės priešais barą. Po to pastebėjo, kad tą vyrą rankomis muša antrasis ir trečiasis vaikinai. Vyrui nukritus gatvėje ant važiuojamosios dalies, antrasis ir trečiasis vaikinai jį spardė, jai pasirodė, kad buvo įspirta daug kartų. Matė, kad nukentėjusiojo vyro draugė stovėjo atokiau – prie taksi automobilio. Atokiau tuo metu stovėjo ir V. K.. Nukentėjęs vyras, atsikėlęs nuo grindinio, ėjo link taksi automobilio, o antrasis ir trečiasis jaunuoliai dar pribėgę jį mušė, tačiau kiek smūgių ir į kurias kūno vietas smūgiavo, liudytoja neįsidėmėjo. Tuo metu automobiliu su įjungtais švyturėliais atvažiavo vienas apsaugos darbuotojas. Tada visi jaunuoliai išsilakstė, ir liko tik taksi automobilis, nukentėjusysis ir jo draugė. Vėliau, kuomet tvarkė aplinką aplink barą, nes buvo pridaužyta butelių, pastebėjo, kad važiuojamojoje dalyje yra pritaškyta kraujo. Pamanė, kad galimai nukentėjęs vyras į stiklo šukes įsipjovė koją. Peilių pas nė vieną iš jaunuolių nematė.

Liudytoja D. J. paaiškino, kad 2013-06-14 buvo kartu su nukentėjusiuoju R. D. prie Kauno marių. Apie 24 val. jie taksi automobiliu nuvažiavo prie kaltinime nurodyto naktinio baro. R. D. buvo išgėręs. Jam nuėjus link baro, ji liko sėdėti automobilyje ir pro atidarytą langą išgirdo, kaip prie R. D. iš karto prisikabino ten buvę asmenys, kažko prašė. R. D. įėjus į barą, paskui jį įėjo visi trys kaltinamieji. Tuomet ji taip pat nuėjo į barą. Bare įvyko kažkoks konfliktas tarp R. D. ir kaltinamųjų. Ji buvo išsigandusi ir nustumta. R. D. nusipirkus alaus ir stovint prie baro durų, įvyko susistumdymas su kaltinamaisiais, R. D. trenkimo būdu buvo išstumtas iš baro. Lauke prasidėjo muštynės. Ji, stovėdama prie automobilio, rėkdama prašė baigti muštis. Muštynių aplinkybių tiksliai neprisimena, jos baigėsi atvažiavus apsaugos darbuotojams, kaltinamieji pabėgo, o R. D. gulėjo ant žemės. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 31-34 b. l.), liudytoja nurodė, kad į barą nuėjo paskui savo draugą R. D., nes iš bendros situacijos nujautė, jog įvyks muštynės. Jai įėjus į barą, R. D. su kaltinamaisiais tarpusavyje replikavosi. R. D. nusipirkus alaus ir einant iš baro, tarp durų vienas iš kaltinamųjų ranka sudavė smūgį R. D., pastarasis pradėjo bėgti, kaltinamieji – jį vytis. Nematė, kad kas nors būtų sudavęs buteliu. L. R. D. buvo mušamas. Mano, jog buteliai sudužo, kai R. D. bėgo. Kadangi jis buvo basas ir įlipo į stiklo šukes, jo kojos buvo supjaustytos.

2013-06-15 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (1 t., 7-9 b. l.).

2013-06-18 Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. P. individualios įmonės vadybininkas R. K. savo iniciatyva tyrimui pateikė CD plokštelę su 2013-06-14 įvykio vaizdo įrašu. Vaizdo įrašo apžiūra, aprašymas, fotonuotraukos užfiksuoti 2014-01-22 apžiūros protokole. Iš vaizdo įrašo, nuotraukų matyti, kad paminėtame naktiniame bare buvo trys jaunuoliai ir pirkėjas; pirkėjas, išeidamas iš baro, pirmas ranka smogia E. Ž. ir taip prasideda muštynės – susistumdymas, visi vaikinai išbėga į lauką (1 t., 46 b. l.).

Iš pateiktoje CD plokštelėje esančio užfiksuoto 2013-06-14 įvykio vaizdo įrašo matyti, kad (vaizdas bare) į barą įėjęs nukentėjusysis R. D. paduoda barmenei pinigus už alkoholį, neužilgo į barą įeina du jaunuoliai, kurie apstoja nukentėjusįjį: iš kairės pusės – E. R., iš dešinės – E. Ž.; barmenė paduoda nukentėjusiajam alaus butelius ir tuo metu į barą įeina ir tarpduryje atsistoja kaltinamasis V. K.; nukentėjusysis paduoda vieną alaus butelį E. R. ir jie abu apsikabina; nukentėjusiajam laukiant grąžos, į barą įeina liudytoja D. J., ji kažką aiškinasi su E. Ž.; nukentėjusysis eina lauk iš baro, vykstančio pokalbio su kaltinamuoju E. Ž. metu suduoda smūgį šiam kaltinamajam; liudytoja D. J. bando neleisti kaltinamiesiems išeiti iš baro, tačiau šie prasiveržia pro ją ir iš baro išbėga; E. Ž., sugrįžęs į baro vidų, pasiima ant grindų prie durų gulėjusį išsipylusį alaus butelį, nukentėjusiojo prieš tai laikytą prispaustą prie kūno ir galimai smūgio metu išslydusį iš rankų; vaizdo įraše, kuriame matyti išėjimas iš baro, užfiksuota, kad nukentėjusiajam išbėgant iš baro, kaltinamasis E. Ž. suduoda smūgį nukentėjusiajam į veidą kumščiu, nukentėjusysis grįžta kelis žingsnius link baro durų, tada jam smūgiuoja kaltinamasis E. R.; liudytoja D. J. bando neišleisti kaltinamųjų, tačiau šie išvirsta pro duris ir puola link nuėjusio nukentėjusiojo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. D. konstatuota pjautinės žaizdos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, dešiniame žaste pereinant į alkūnę, dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, plaštakose, dešinėje pėdoje, pjautinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairiame klube, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Pjautinės žaizdos ir odos nubrozdinimai bei poodinė kraujosruva kairiame klube padaryti aštriais pjaunančiais daiktais, ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 18-19 b. l.).

2013-06-18 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų liudytoja D. J. atpažino jaunuolį (E. Ž.), kuris 2013-06-14 naktį bare, esančiame (duomenys neskelbtini), elgėsi agresyviai, susistumdė su jos draugu R. D. ir, šiam išbėgus į lauką, su dar vienu jaunuoliu kumščiais mušė R. D., nukritusį ant žemės spardė (1 t., 33-34 b. l.).

2013-06-19 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų liudytoja L. L. atpažino jaunuolį (E. R.), kuris 2013-06-14 apie 3 val., prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), prie važiuojamosios dalies kartu su antruoju jaunuoliu mušė nukentėjusįjį, o pastarajam nukritus ant grindinio, spardė (1 t., 37-39 b. l.).

2013-06-19 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų liudytoja L. L. atpažino jaunuolį (E. Ž.), kuris 2013-06-14 apie 3 val., prie baro, esančio (duomenys neskelbtini), elgėsi labai agresyviai, lauke prie važiuojamosios dalies mušė kumščiais nukentėjusįjį, o šiam nukritus ant grindinio, spardė į įvairias kūno vietas (1 t., 40-42 b. l.).

Nors kaltinamieji E. Ž., E. R. neprisipažino padarę nusikaltimą, tačiau teismas, nustatydamas kaltinamųjų veiksmus, remiasi ne vien kaltinamųjų parodymais, o ir nukentėjusiojo R. D., įvykio metu toje vietoje buvusių liudytojų parodymais, bare užfiksuotu vaizdo įrašu.

N. R. D. parodė, kad, jam atėjus į barą, jį apstojo kaltinamieji, prie jo prikibo, reikalavo nupirkti alkoholio, jis nežino kuo sudavė E. Ž., nes buvo neblaivus.

Nors nukentėjusysis, kaip pats paaiškino, dėl girtumo ne viską gerai pamena, tačiau įvykio aplinkybes gana aiškiai ir išsamiai išdėstė tiesiogiai įvykį matę liudytojai:

liudytoja – barmenė L. L. parodė, kad, nukentėjusiajam einant į barą, kaltinamieji prie jo prikibo, reikalavo nupirkti alaus; bare prie durų įvyko susistumdymas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų, liudytoja nepatvirtino fakto, jog nukentėjusysis sudavė E. Ž. buteliu per galvą; R. D. išbėgus į kiemą, visi kaltinamieji jam išbėgo iš paskos, V. K. nukentėjusiajam vyrui kumščiu sudavė kažkur į krūtinės sritį, prie nukentėjusiojo pripuolę E. Ž. ir E. R. mušė jį rankomis, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, kaltinamieji E. Ž. ir E. R. jį spardė, įspirta buvo daug kartų, nukentėjusiam vyrui atsikėlus ir einant link taksi automobilio, E. Ž. ir E. R. dar pribėgę jį mušė; liudytoja D. J. parodė, kad, jai sėdint automobilyje, o nukentėjusiajam einant į barą, nuo staliukų atsistoję trys jaunuoliai (kaltinamieji) įėjo paskui nukentėjusįjį į barą; bare R. D. perkant kelis butelius alaus, jį apstoję stovėjo visi trys kaltinamieji; jai prašant visus nusiraminti, visi pradėjo stumdytis, kilo sąmyšis; lauke R. D. buvo mušamas.

Šias nurodytas aplinkybes patvirtino ir užfiksuotas bare vaizdo įrašas, kad, prie baro prekystalio priėjus nukentėjusiajam, į barą įėję du kaltinamieji jį apstojo: iš kairės pusės – E. R., iš dešinės – E. Ž.; neužilgo įėjęs tarpduryje atsistojo kaltinamasis V. K.; kaltinamajam E. R. nukentėjusysis nupirko alaus; į barą įėjusi liudytoja D. J. aiškinosi su kaltinamuoju E. Ž.; nukentėjusiajam kažką aiškinantis su E. Ž., bandant išeiti iš baro ir ranka suduodant E. Ž. per galvą, nukentėjusiajam, išėjusiam iš baro, suduoda smūgius E. Ž. ir E. R., bei visi kaltinamieji puolė link nueinančio nukentėjusiojo.

Nors įvykio metu kaltinamasis V. K. taip pat buvo neblaivus ir gerai aplinkybių neatsiminė, tačiau tiek, kiek atsiminė, jo nurodomos aplinkybės patvirtino tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, tai yra, kad konfliktas su į barą taksi atvažiavusiu nukentėjusiuoju įvyko jau prieš pastarajam įeinant į barą, pats kaltinamasis į barą nuėjo iš paskos E. Ž. ir E. R., bare nukentėjusysis kažkuo sudavė E. Ž. į galvą, įvyko susistumdymas, jis sudavė smūgį nukentėjusiajam.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir netikėti nukentėjusiojo R. D., liudytojų L. L., D. J. parodymais, kurie yra vienodi tiek ikiteisminio bylos tyrimo, tiek teisminio jos nagrinėjimo metu, jie, vienas kitą papildydami, nėra skirtingi ir tarpusavyje, juos atitinka baro vaizdo įrašas bei kaltinamojo V. K. parodymai. Be to, liudytoja L. L., kaip tuo metu dirbantis asmuo, buvo blaivi, nukentėjusysis bei liudytojos su kaltinamaisiais E. Ž., E. R. nėra pažįstami, tuo tarpu V. K. su kaltinamaisiais pažįstamas, tačiau su pastaraisiais nėra susipykęs, taigi jie neturi jokio pagrindo, dėl kurio būtų suinteresuoti E. Ž. ir E. R. apkalbėti.

Tuo tarpu kaltinamųjų E. Ž., E. R. parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kadangi minėtų asmenų parodymai nėra logiški, nėra vienodi, skiriasi net ir tarpusavyje (kaltinamojo E. Ž. teigimu, nukentėjusysis, eidamas į barą nusipirkti alaus, staiga be jokios priežasties tariamai pradėjo įžeidinėti kaltinamąjį; kaltinamajam priėjus prie nukentėjusiojo ir paklausus dėl įžeidinėjimo, pastarasis jam buteliu trenkė per galvą, kaltinamojo E. R. teigimu, jau nukentėjusiajam nupirkus alaus E. R., nukentėjusysis tada staiga, be jokios priežasties trenkė E. Ž., tuo tarpu iš liudytojos L. L. parodymų, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis trenkia kaltinamajam (ir ne buteliu, o ranka), būdamas jau gerokai E. Ž. kabinėjimosi išvestas iš kantrybės; kaltinamojo E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, niekas nukentėjusiojo, jam einant į barą, nieko nupirkt neprašė, nukentėjusysis nieko neįžeidinėjo, o nupirkti alaus kaltinamasis paprašė nuėjęs paskui nukentėjusįjį į barą; kaltinamųjų E. Ž., E. R. teigimu, nukentėjusiajam jie sudavė ginantis ar ginant bendrą nuo nukentėjusiojo veiksmų, tačiau iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis buvo tikslingai mušamas, o ne ginamasi nuo jo, be to, nukentėjusiajam bandant pabėgti, o kaltinamiesiems jį vejantis bei mušant, kaltinamųjų veiksmuose jokios gynybos elementų nėra). Taigi, atsižvelgiant į tokias kaltinamųjų nurodytas įvykio aplinkybes, teismas neturi pagrindo remtis kaltinamųjų E. Ž., E. R., kaip tariamai sąžiningų, nuoširdžių, teisingų asmenų parodymais.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. Ž., E. R. ir V. K. naudojo smurtą nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu viešoje vietoje – baro, esančio (duomenys neskelbtini), prieigose, kur lankosi kiti asmenys bei tuo metu buvo kitų lankytojų. Dėl bendrų kaltinamųjų E. Ž., E. R. ir V. K. veiksmų nukentėjusiajam R. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors nukentėjusysis, išprovokuotas kaltinamųjų kabinėjimosi, ir sudavė smūgį kaltinamajam E. Ž., tačiau tiek kaltinamasis E. Ž., tiek kaltinamieji E. R. ir V. K. toliau smurtą nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu naudojo nesant jokio reikalingumo nuo nukentėjusiojo gintis, kadangi pastarasis tuo metu jau bandė nuo kaltinamųjų pabėgti, taigi visiškai nesant tam jokio pagrindo. Taigi kaltinamieji sąmoningai elgėsi įžūliai, chuliganiškai, neadekvačiai esamai situacijai, tuo metu įvykio vietoje buvusio nukentėjusiojo, jo draugės, kitų asmenų (liudytojos L. L., baro lankytojų) akivaizdoje, kartu pastaruosius išgąsdindami ir šokiruodami bei išreikšdami nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Toks kaltinamųjų elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Šie kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla), vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl kaltinamųjų E. Ž., E. R. ir V. K. tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Bausmių skyrimas

Kadangi kaltinamasis E. Ž. veikos padarymo metu buvo nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia ne tik į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bet ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).

Kaltinamasis E. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, teistas, baustas administracine tvarka (1 t., 69-71, 92-94 b. l.), jo atžvilgiu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-86-785/2015 pagal BK 180 str. 1 d. (3 veikos), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas; VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos Sveikatos centre neužregistruotas; VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t., 112, 116, 118 b. l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, E. Ž. šeima socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje registruota nuo 1999 m., socialinės paslaugos šeimai teikiamos epizodiškai; E. Ž. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje registruotas nuo 2010 metų dėl dalyvavimo apiplėšime, tačiau skirtingai nuo brolių, kurie nuolat ir sistemingai darė nusikaltimus, buvo teisiami, E. Ž. delinkventiniu elgesiu iki 2012 metų neišsiskyrė. Už nepilnamečio sūnaus E. Ž. padarytus teisės pažeidimus administracine tvarka baustas tėvas E. Ž.. E. Ž. motina V. Ž. nuo 2001 m., po santuokos su E. Ž. nutraukimo, su šeima negyvena, valkatauja, vaikais nesirūpina. Nuo 2011 metų E. Ž. elgesys pradėjo darytis probleminiu (berniukas nelankė mokyklos, grasino T. M. jaunimo mokyklos mokiniams), todėl, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-08 įsakymu, E. Ž. iki 2012-06-01 buvo skirta minimalios priežiūros priemonė – įpareigojimas mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. Minimalios priežiūros priemonė E. Ž. buvo neveiksminga, per 2012 metus jis padarė keletą nusikalstamų veikų (vagystės ir plėšimai), už kurias buvo teisiamas ir pripažintas kaltu (1 t., 126 b. l.). Dainavos PK Viešosios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados duomenimis, nepilnametis E. Ž. nuo 2013-09-24 (iki 2013-12-27 – suėmimo) buvo įtrauktas į policiją dominančių vaikų apskaitą (1 t., 122 b. l.). (duomenys neskelbtini) duomenimis, mokinys paskutinius du mėnesius iki charakteristikos surašymo gimnazijoje nebuvo pasirodęs (1 t., 120 b. l.).

Spręsdamas dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis šiuo atveju elgėsi rizikingai, nes, būdamas pats neblaivus, bare nusipirkęs alaus, iš baro neišėjo, o konfliktavo su kaltinamaisiais, sudavė kaltinamajam E. Ž. į galvą. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusysis lengvabūdiškai tikėjosi, jog jo elgesys neišprovokuos kaltinamųjų elgtis nusikalstamai arba iš viso nevertino savo elgesio kaip rizikingo, nors galėjo ir turėjo numatyti, kad toks jo elgesys gali paskatinti kaltinamuosius tolesniems nusikalstamiems poelgiams. Taigi, darytina išvada, kad nukentėjusysis tokiais savo veiksmais neatsargiai skatino kaltinamuosius elgtis nusikalstamai, todėl nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys ir tai pripažintina kaltinamojo lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai yra, kad nors kaltinamasis E. Ž. padarė vieną nusikalstamą veiką, tačiau veikė tyčia, kartu su kitais asmenimis, kas rodo dar didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, nusikaltimą padarė 2012-08-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 92 str., vykdymas atidėtas 2 metams) laikotarpiu, prieš šį nusikaltimą padarydamas dar dvi nusikalstamas veikas pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., už kurias Kauno apylinkės teismo 2014-11-19 nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas (nuosprendis neįsiteisėjęs), be to, 2013-12-27 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-03 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, kaltinamajam nevykdant teismo įpareigojimų, buvo panaikintas ir E. Ž. buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Po šių nusikalstamų veikų padarymo E. Ž. vėl padarė ir buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 1, 2 d., 284 str. 1 d., 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymą. Kaltinamojo atžvilgiu Kauno apygardos teisme dar yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kaltinant apysunkių smurtinių nusikaltimų nuosavybei padarymu. Visos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti kitus įstatymus, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią šios nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgus, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kaltinamasis E. Ž. nusikaltimą padarė 2012-08-03 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-03 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę atliko 2014-10-05, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su 2012-08-03 nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintinos. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina su 2014-06-20, 2014-09-16, 2014-10-14 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktas bausmes pagal šiuos nuosprendžius. Be to, kaltinamojo atžvilgiu dar yra priimtas 2014-11-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuris apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė su 2014-11-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, ir tai bus padaryta nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamasis E. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas, baustas administracine tvarka (1 t., 158-159, 170-176 b. l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė; VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė; Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas; VšĮ Kalniečių poliklinikos psichiatrijos centre lankėsi nuo 2007-01-25; specialisto išvada Nr. 93 TPK-543 nustatyta, kad E. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (1 t., 181, 183, 185, 189, 192 b. l.).

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad anksčiau nurodytais motyvais veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas elgesys.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai yra, kad nors kaltinamasis E. R. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau veikė tyčia, kartu su kitais asmenimis, kas rodo didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, 2008-10-03 Kauno miesto apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str.; nusikaltimą padarė 2012-10-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str., vykdymas atidėtas 3 metams) laikotarpiu, praėjus septyniems mėnesiams po šio nuosprendžio paskelbimo padarė dar dvi nusikalstamas veikas (numatytas BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. (2013-06-01)), už kurias nuteistas 2013-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Visos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, pažeidinėti kitus įstatymus, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią šios nusikalstamos veikos sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgus, kad nors kaltinamojo veiksmus įtakojo rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tačiau kaltinamasis kaltu neprisipažino, yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydis nustatytinas didesnis, nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis

Kaltinamasis E. R. nusikaltimą padarė 2012-10-25 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau šis nuosprendis yra subendrintas su 2013-11-07 nuosprendžiu, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintina su 2013-11-07 teismo nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmę pagal šį nuosprendį.

K. V. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas, baustas administracine tvarka (2 t., 7, 9-13 b. l.), jo atžvilgiu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-86-785/2015 pagal BK 284 str. 1 d., VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė; Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., 18, 22 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, be to, veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo rizikingas elgesys.

K. V. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. parodė, jog su nukentėjusiuoju susitaikė ir į bylą pateikė raštą dėl susitaikymo, civilinio ieškinio jo atžvilgiu nukentėjusysis atsisakė, neturi ir nereiškia jokių pretenzijų dėl turtinio ar neturtinio pobūdžio žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju V. K. susitaikė.

Kadangi kaltinamasis V. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiuoju susitaikė, padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusysis civilinio ieškinio V. K. atžvilgiu atsisakė, nors kaltinamasis V. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, jo atžvilgiu Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kaltinant nesunkaus analogiško nusikaltimo padarymu, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama, jei jo atžvilgiu bus priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, todėl aukščiau paminėtos aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog V. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, teismas laiko, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 p., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikyti. Todėl teismas daro išvadą, kad jis naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys, laikysis įstatymų reikalavimų ir jų nepažeidinės, ir baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 4 d.).

K. V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

N. R. D. pareiškė civilinį ieškinį 1737,72 Eur (6000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (2 t., 107-108, 121 b. l.).

Kadangi nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, todėl nukentėjusysis R. D. turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimu jam padarytą žalą.

Spręsdamas dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis R. D. grindžia tuo, kad dėl įvykusio įvykio buvo pažeistos jo, kaip asmens neliečiamybės teisės, jis buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, patyrė fizinį skausmą – buvo sumuštas, nubrozdintas ir supjaustytas įvairiose kūno vietose. Dėl padarytų durtinių, pjautinių žaizdų ilgą laiką kentėjo didelius skausmus, negalėjo dirbti, išsimiegoti. Veidas ir visas kūnas buvo nusėti žaizdomis, tapo pažįstamų, kaimynų apkalbų objektu, dėl to buvo suvaržytas jo pilnavertis gyvenimas – negalėjo sportuoti, pramogauti, sumažėjusios galimybės bendrauti su draugais bei pažįstamais.

N. R. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, nakties metu, esant bare kitiems asmenims, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių kaltinamųjų smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus. Tokie kaltinamųjų tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes – išgąstį, baimę, nepatogumus. K. R. D. buvo konstatuota pjautinės žaizdos kaktoje, kairės akies apatiniame voke, dešiniajame žąste, pereinat į alkūnę, dešiniajame dilbyje, plaštakose, pėdoje, pjautinė žaizda ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, todėl tikėtina, kad nukentėjusysis dėl tokių sužalojimų negalėjo kurį laiką dirbti, sportuoti, jautėsi nepatogiai tiek bendraudamas su draugais, tiek su kitais žmonėmis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamieji E. Ž. ir E. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis V. K. žalą atlyginęs. Atsižvelgiant į tai, kad patirti nukentėjusiojo neigiami padariniai buvo trumpalaikiai, didesnių neigiamų išgyvenimų nesukėlė, liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, nesumažėjo nukentėjusiojo R. D. gebėjimas dirbti, nebuvo pateikta duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo sveikata ateityje galėtų blogėti, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, teismų praktika bei siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams, neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam patirtai neturtinei žalai kompensuoti priteistina suma mažinama iki 960 Eur.

N. R. D., teisminio nagrinėjimo metu pateikęs civilinį ieškinį ir jį sumažinęs, pateikė teismui raštą dėl susitaikymo tarp jo ir kaltinamojo V. K., kuriuo, jis civilinio ieškinio V. K. atžvilgiu atsisakė, nes kaltinamasis V. K. jam atlygino 300 Eur (2 t., 155 b. l.). N. R. D. reiškia civilinį ieškinį neatlygintai ieškinio daliai – 1437,72 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis V. K. dalį turtinės žalos – 300 Eur yra atlyginęs, nukentėjusysis kaltinamojo V. K. atžvilgiu ieškinio nereiškia, prašo likusią civilinio ieškinio dalį priteisti iš kitų kaltinamųjų, 660 Eur nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. Ž. ir E. R.. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos ieškinys atmestinas.

Civilinis ieškinys, pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos, 146,08 Eur (504,40 Lt) sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, įrodytas kaltinamųjų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., 61, 63 b. l.), todėl tenkintinas pilnai, priteistinas solidariai iš V. K., E. R., E. Ž..

Civiliniai ieškiniai atmestini dalyse dėl žalos priteisimo iš kaltinamojo E. Ž. atstovo pagal įstatymą E. Ž., kadangi kaltinamasis šiuo metu yra pilnametis, veiksnus asmuo.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos apie tai, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. K., išlaidos iki 2015-02-02 sudaro 185,28 Eur ir E. R. – išlaidos iki 2015-01-12 sudaro 217,07 Eur dydžio advokatų užmokesčiai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Tačiau 2014-08-25 teismo nutartimi gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir kaltinamajam E. R. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 str. 1 d. 4 p., 7 p., o kaltinamajam V. K. – BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, kaltinamasis E. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaltinamasis V. K. nedirba, pajamų, turto neturi. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų E. R. ir V. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 4 d., 5 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

E. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti 2014-06-20, 2014-09-16, 2014-10-14 teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmes, iš dalies atliktas pagal 2014-06-20, 2014-09-16, 2014-10-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžius.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, kurio terminą, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, kurio terminą, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į bausmės laiką.

V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. K., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

N. R. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš E. R. ir E. Ž. 660 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt eurų) nukentėjusiojo R. D. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos 146,08 Eur civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš V. K., E. R., E. Ž. ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, – CD su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti byloje.

Prašymų dėl gynėjų išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė