- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2093-640/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- T. T.
- Ieškovas
- S. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei T. T. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. T. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra D. T. tvarką pagal jo pateiktą tvarką. Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra jo nurodomu grafiku. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių prašo siekiant kad vaikas neprarastų ryšio su tėvu ir išimtinai atsižvelgiant į dukters norą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-23 nutartimi ieškovo S. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – nustatė tokią ieškovo S. T. laikiną bendravimo su nepilnamete dukra D. T. tvarką: S. T. laisvomis nuo darbo savaitės dienomis dviem dienoms iš eilės paima dukterį D. T. iš jos lankomos mokyklos po paskutinės pamokos ir grąžina į T. T. namus kitą dieną ne vėliau kaip 19.00 val. S. T. kiekvieno laivo nuo darbo savaitgalio vieną dieną paima dukterį D. T. iš T. T. namų 10.00 val. ir grąžina į T. T. namus tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val. Tais atvejais, kai T. T. kartu su dukterimi D. T. išvyksta tą savaitgalio dieną, kurią pagal šalių susitarimą su dukterimi praleisti priklauso S. T., šalys tarpusavyje susitaria dėl S. T. kitos savaitės nedarbo dienos, kurią S. T. praleis kartu su dukterimi D. T. ta pačia tvarka kaip savaitgalio dieną. Nurodė, kad CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi didesnes galimybes auklėti jį, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju šalys nesusitaria dėl bendravimo su dukra tvarkos, teismas nustato laikiną ieškovo bendravimo su dukra tvarką, o tiksli bendravimo tvarka bus nustatyta išklausius šalis, kurios pasisakys dėl bendravimo su vaiku švenčių metu, atostogų laikotarpiu ir pan.
Šalies argumentai
Atsakovė T. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-23 nutartį, jos nepanaikinus nustatyti jos siūlomą bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra, priešingai tik skatino jų bendravimą. Ieškovas ieškinio reikalavimais prašo nustatyti, tokią bendravimo tvarką, kuri yra palanki būtent jam, tačiau kenkia nepilnametei dukrai. Nurodo, kad vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką mažametis vaikas neturėtų pastovios gyvenamosios vietos, kas neabejotinai neigiamai veiktų vaiko gyvenimą, kadangi neliktų tam tikro pastovumo ir stabilumo. Taip pat nurodo, kad dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, jai yra sudariusi puikias gyvenimo sąlygas. Jei būtų vykdoma teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, vaikas keturias/tris dienas per savaitę praleistų ne savo gyvenamojoje vietoje, dėl ko patirtų stresą, tai atsilieptų jo mokymosi kokybei, psichologiniai būklei ir vystymuisi. Nurodo, kad ieškovas išvyksta į komandiruotes. Taip pat nurodo, kad neprieštarauja, jog darbo dienomis ieškovas su dukra bendrautų po vaiko pamokų, tačiau nakvoti dukra turėtų būti parvežama į jos gyvenamąją vietą. Nakvynė ne jos gyvenamojoje vietoje galima tik laisvomis nuo mokslų dienomis, t.y. per atostogas ir savaitgaliais. Tik tokiu atveju vaikas jausis saugus, neblaškomas ir netąsomas.
Atsiliepimas
Ieškovas S. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimu nutraukus santuoką tarp šalių buvo nustatyta vaiko tėvo, bendravimo su nepilnamete dukterimi Daniele tvarka. Pabrėžia, jog visą laiką nuo pat santuokos nutraukimo 2009-12-03 iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio su nepilnamete dukterimi Daniele ieškovas bendravo būtent taip, kaip nustatyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nors sutartyje nustatyta, jog atitinkama bendravimo tvarka galioja iki dukra pradės lankyti mokyklą, tačiau šiuo metu dukra lanko jau trečią klasę, taigi faktiškai bendravimas su dukterimi susiklostė būtent taip, jog dukteriai pradėjus lankyti mokyklą, toliau tęsėsi iki tol egzistavęs ieškovo ir dukters bendravimas. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta laikina S. T. ir D. T. bendravimo tvarka nuo ankščiau buvusios skiriasi tik tuo, jog vaiko tėvas, laisvomis nuo darbo dienomis, paimdamas dukterį dviem dienoms paima ją iš mokyklos, o pagal ankstesniąją bendravimo tvarką – paimdavo 16.30 val. iš dukters motinos namų. Nurodo, kad dukra visus reikalingus rūbus turi pas ieškovą namuose, aprangą baseinui taip pat gali paimti iš ieškovo, mokslui reikalingus vadovėlius taip pat įsigijo. Taip pat nurodo, kad 2012 metais komandiruotėse buvo du kartus, o šiais 2013 metais vos vieną kartą (kovo mėnesį). Taip pat nurodo, kad apeliantė nenurodo, būtent kuri prigimtinė vaiko teisė yra pažeidžiama dukteriai bendraujant su tėvu iškart po pamokų, o ne prieš tai grįžus į namus. Nurodo, kad nustatant anksčiau galiojusią bendravimo tvarką 2009 metais dukra buvo dar mažytė, vos penkerių metukų amžiaus, teismo procese dalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, bendravo su mažamete ir pripažino, kad tokia bendravimo tvarka atitiks geriausius vaiko interesus. Su tokia bendravimo tvarka sutiko ir vaiko motina T. T.. Nurodo, kad ieškovas, visuomet įspėja atsakovę apie savo darbotvarkę ir kada ketina bendrauti su dukterimi, todėl tai neturi jokios neigiamos įtakos atsakovės laiko planavimui, o priešingai – ieškovas paima dukterį iš mokyklos, pasirūpina, jog mergaitė pavalgytų, nuveža į popamokinius užsiėmimus, po jų parveža, t.y. aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime. Nurodo, kad dukra turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o motina, pas kurią šiuo metu gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti ieškovui bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant (CK 3.170 str.). Taip pat nurodo, kad apeliantės siūloma neva tinkama bendravimo tvarka iš esmės yra ydinga, kadangi nuo ieškovo (Viršuliškių mikrorajonas) iki atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos (Viršupių g. 18A, Vilniuje) reikia važiuoti per visą miestą, atsižvelgiant į didžiules spūstis rytais ir vakarais, ieškovas ilgokai užtruktų kelyje, todėl jo statusas taptų ne su vaiku bendraujančio tėvo, o vaiko motinos vairuotojo, nuvežant vaiką į mokyklą, būrelius ir grąžinant vaiko motinai į jos nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra grindžiama abstrakčiais teiginiais, neatsižvelgiant į vaiko interesus, poreikius ir iš esmės yra nemotyvuota.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-03 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta ir patvirtina jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys nutraukdamos santuoką be kitų klausimų sutarė ir dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo ir teismas ją patvirtino. Šalys susitarė, kad S. T. laisvomis nuo darbo savaitės dienomis dviem dienoms iš eilės paima dukterį D. T. iš T. T. namų 16.30 val. ir grąžina į T. T. namus kitą dieną ne vėliau kaip 19 val.; S. T. kiekvieno laisvo nuo darbo savaitgalio vieną dieną paima dukterį D. T. iš T. T. namų 10 val. ir grąžina į T. T. namus tą pačia dieną ne vėliau kaip 19 val.; tais atvejais, kai T. T. kartu su dukterimi D. T. išvyksta tą savaitgalio dieną, kurią pagal Šalių susitarimą su dukterimi praleisti priklauso S. T., Šalys tarpusavyje susitaria dėl S. T. kitos savaitės nedarbo dienos, kurią S. T. praleis kartu su dukterimi D. T. ta pačia tvarka kaip savaitgalio dieną.
Skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, buvo nutarta nustatyti sekančia laikiną bendravimo tvarką: S. T. laisvomis nuo darbo savaitės dienomis dviem dienoms iš eilės paima dukterį D. T. iš jos lankomos mokyklos po paskutinės pamokos ir grąžina į T. T. namus kitą dieną ne vėliau kaip 19.00 val.; S. T. kiekvieno laisvo nuo darbo savaitgalio vieną dieną paima dukterį D. T. iš T. T. namų 10 val. ir grąžina į T. T. namus tą pačią dieną ne vėliau kaip 19 val.; Tais atvejais, kai T. T. kartu su dukterimi D. T. išvyksta tą savaitgalio dieną, kurią pagal šalių susitarimą su dukterimi praleisti priklauso S. T., Šalys tarpusavyje susitaria dėl S. T. kitos savaitės nedarbo dienos, kurią S. T. praleis kartu su dukterimi D. T. ta pačia tvarka kaip savaitgalio dieną.
Tokiu būdu įvertinus teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytą bendravimo tvarką, darytina išvada, kad pritaikius laikinąsias pasaugos priemones iš esmės šalių bendravimo tvarka su nepilnamete dukra Daniele nepasikeitė. Pasikeitė tik vieta iš kur yra paimamas vaikas – vietoje atsakovės namų, nepilnametės dukters mokykla, ir paėmimo laikas – vietoje 16 val. 30 min., nepilnametės dukros pamokų pabaigos laikas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo, nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ne tik, kad nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, bet priešingai, kaip tik juos saugo ir užtikrina, kad jie nebūtų pažeisti bei atitinka nusistovėjusią bendravimo tvarką. Aplinkybė, kad nepilnamečiui vaikui rečiau reikės po pamokų, vienam, be priežiūros eiti iki namų, nes jį paims tėvas nuo mokyklos, tik labiau apgins nepilnamečio vaiko interesus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nepilnametės dukters bendravimas su jos tėvu yra komplikuotas ir jai kenkia, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principu, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones sprendžiant ginčą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turi būti teikiamas pirmosios instancijos teismui, kuriame yra nagrinėjama pagrindinė byla, todėl šis klausimas nespręstinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 147 str. 1 d., 2 d.).
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai; tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.