Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovui Vitalijui Šerpyčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. D. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo pareiškėjas bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 64,66). Byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Šios bylos ginčo dalykas pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 teisėtumas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad LR VRM 1999-01-25 sprendimu Nr. 15060 nuo 1998-12-26 pareiškėjui paskaičiuota ir mokama 3228,67 Lt pensija už tarnybą (b. l. 34). Pareiškėjas LR Vidaus reikalų ministerijai pateikė 2010-03-26 prašymą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, nurodydamas, kad 2010 m. vasario mėn. gavo 1100 Lt mažesnę pensiją ir prašydamas šią nepriemoką išmokėti bei toliau mokėti jam paskirto dydžio pensiją (b. l. 37). Atsakovė, atsakydama į šį pareiškėjo prašymą, 2012-05-14 sprendimu Nr. 1D-3821 (2), nurodė, kad pensija jam yra paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jį tenkinti (b. l. 36).

Ginčo santykius šioje byloje reguliuoja 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-730 (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 101-2018) (toliau – ir VPĮ), kurio 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinių pensijų rūšys Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; mokslininkų valstybinės pensijos; teisėjų valstybinės pensijos. Šio įstatymo 3 str. 3 d. (2010-11-12 redakcija) nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. VPĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) (Valstybės Žinios, 1994, Nr. 99-1958; Valstybės Žinios, 2005, Nr. 71-2558) nustato turinčių teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją asmenų ratą, taip pat šios pensijos skyrimo sąlygas ir dydžius. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (Valstybės Žinios, 2009, Nr. 152-6820), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. LR Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą (Valstybės Žinios, 2011, Nr. 160-7573), įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kuriuo asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija) atitiktį LR Konstitucijai, pasisakė, kad valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 ir 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Pagal LR Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Konstitucinio Teismo vertinimu, valstybinės pensijos sumažinimas iki 20 procentų nėra laikytinas mažinimu dideliu mastu, todėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01. Teismas vertina, kad aplinkybė, kai pareiškėjui mokamos sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos metu, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Nustatyta, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., kuri Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijai bei Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pagrindu, kuri tiek, kiek ji apima minėto įstatymo 1 str. 1 d. 1-4 p. nustatytas valstybines pensijas, LR Konstitucinio teismo buvo pripažinta prieštaraujančia LR Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas vertina, kad pastaruoju pagrindu pareiškėjui paskirta pensija buvo sumažinta nepagrįstai. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. 1 priede nustatyta, kad jeigu gaunama išmoka yra didesnė nei 1800 Lt, apskaičiuojant gautinos valstybinės pensijos dalį, taikomas 0,8 koeficientas. Šiuo atveju, kaip matyti iš sveikatos priežiūros tarnybos 2012-10-22 pažymos Nr. 11D (P) – 4915 apie 2010-2012 m. pareiškėjui išmokėtos pensijos dydžius, 2010-01-01 dienai jam yra paskirta 3896,14 Lt dydžio pensija kartu su Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu (b. l. 61), pritaikius 0,8 koeficientą ji turėjo būti sumažinta iki 3116,91 Lt (3896,14 x 0,8 = 3116,91), t.y. už 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui nebuvo išmokėta 24935,36 Lt (124676,48 - (3116,91 x 32) = 24935,36) pensijos dalis. Kadangi ši pensijos dalis iki LR Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl atsakovės LR Vidaus reikalų ministerijos kaltės, nes pastaroji priimdama sprendimus taikė galiojusius teisės aktus, kurie vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu (2012-09-21) buvo pripažinti prieštaraujančiais LR Konstitucijai, neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis - 24935,36 Lt, priteistina pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, kuri turi užtikrinti, kad priimamais įstatymais nebūtų pažeidžiamos asmens konstitucinės teisės (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).

Pareiškėjos reikalavimo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimą Nr. 1D-3821 (2), kuriuo atsisakyta tenkinti jos prašymą mokėti jai paskirto dydžio pensiją bei išmokėti pensijos nepriemoką, teismas netenkina, kadangi, kaip minėta, atsakovė ginčo sprendimą priėmė vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ir tik vienas jų neteko galios po LR Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos (2012-09-21). Teismui pripažinus, kad pareiškėjai paskirtos valstybinės pensijos dydis LR Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. pagrindu buvo sumažintas nepagrįstai ir iš valstybės priteisus 24935,36 Lt dydžio nepriemoką, bei LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. neprieštarauja LR Konstitucijai, ginčijamo Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimo Nr. 1D-3821 (2) panaikinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos reikalavimas šioje dalyje netenkinamas (LR ATPK 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos K. K. D. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės 24935,36 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis litus, 36 ct) K. K. D.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.