Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų O. S. ir R. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo su anūkais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog ieškovai O. S. ir R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S. dėl bendravimo su anūkais tvarkos pakeitimo. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti, kad O. S. turi teisę dukart per savaitę po 6 valandas bendrauti su savo anūkais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasiimant iš mokyklos po užsiėmimų ir pristatant juos į mokyklą iki 21 val.; nustatyti, kad O. S. teisę kas antrą savaitgalį matytis su anūkais, pasiimant juos penktadienį po užsiėmimų iš mokyklos ir pristatant juos pirmadienį iki 8.00 val. į mokyklą; nustatyti, kad O. S. turi teisę bendrauti su anūkais telefonu be apribojimų; nustatyti, kad O. S. turi teisę dalyvauti renginiuose ir šventėse, kuriose dalyvauja anūkai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-03 nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Ieškovė O. S., nesutikdama su minėta 2013-12-03 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Pažymėtina, jog pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.172 str. nustatyta, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus. Laikina artimo vaiko giminaičio bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S. dėl bendravimo su anūkais tvarkos pakeitimo, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną ieškovės O. S. bendravimo su anūkais D. S. ir A. S. tvarką. Pažymėtina, jog iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2009-12-23 sprendimu yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-6788-582/09 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo artimam giminaičiui. Minėtu sprendimu teismas įpareigojo atsakovę A. S. sudaryti sąlygas ieškovei O. S. vieną kartą per mėnesį, dalyvaujant Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, tris valandas bendrauti su atsakovės vaikais, ieškovės anūkais: D. S., gimusiu 2003-01-24, ir A. S., gimusia 2006-05-19, konkrečią bendravimo datą ir laiką suderinus su Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu. Taigi, šiai dienai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta galiojanti ieškovės O. S. bendravimo su anūkais tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta ir galiojanti ieškovės bendravimo su anūkais tvarka šiuo atveju atlieka laikinos bendravimo tvarkos, kaip laikinosios apsaugos priemonės, funkcijas ir tikslus, nepažeidžia nepilnamečių vaikų – ieškovės anūkų D. S. ir A. S., interesų. Esant nustatytai ir galiojančiai bendravimo su anūkais tvarkai, nėra tikslinga taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti naują, nors ir laikiną, ieškovės O. S. bendravimo su anūkais tvarką. Šiuo atveju iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų O. S. ir R. S. ieškinį dėl bendravimo su anūkais tvarkos pakeitimo, visiškai pakanka 2009-12-23 sprendimu nustatytos galiojančios bendravimo tvarkos.

Pažymėtina, jog ieškovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad 2009-12-23 sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nėra vykdoma, nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su anūkais tvarka, nevykdymas šiuo atveju nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti naują laikiną ieškovės bendravimo su anūkais tvarką.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.