- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- 2-1334/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė ,,Registrų centras“, G. Akstino
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistos, civilinėje byloje Nr. 2-3774-603/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Norfos mažmena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, tretieji asmenys valstybės įmonė ,,Registrų centras“, G. Akstino firma ,,Homo Novus“, dėl be pagrindo gautų lėšų, nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Norfos mažmena“ 2009-02-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Serneta“ ir UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl 2005-10-21, 2005-02-03 ir 2006-03-14 sudarytų Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 1.3 punktų pakeitimo, sumažinant nurodytą nuomojamų patalpų plotą ir kainą, o taip pat dėl permokėto nuomos mokesčio bei nuostolių priteisimo. Ieškovas nurodė, kad sutartys buvo sudarytos su atsakovu UAB „Serneta“, tačiau vėliau šis patalpas pardavė atsakovui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“. Reikalavimus grindė tuo, kad po sutarčių pasirašymo paaiškėjo, jog išnuomotas plotas yra žymiai mažesnis negu jose buvo įvardyta.
Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui UAB ,,Serneta“ priklausantį 315 754,46 Lt vertės turtą, atsakovui UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį 4 554,91 Lt vertės turtą, o taip pat sustabdyti nuomos mokesčio dalies, kurią ieškovas turėtų mokėti pagal nuomos sutartis, mokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi šį prašymą patenkino iš dalies ir areštavo tik atsakovui UAB „Serneta“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 315 754,46 Lt sumai, uždrausdamas jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o tokio turto nesant (trūkstant), pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu bei atlikti privalomuosius mokėjimus.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo UAB „Serneta“ atskirąjį skundą, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi aukščiau nurodytą teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Serneta“ 2010-05-06 kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti teismo nutartimi taikytas minėtas priemones ir vietoj antstolio areštuotų 18 000 000 Lt vertės negyvenamųjų patalpų – prekybos centro, esančio Kuršių g. 1, Kaune, areštuoti kitą konkretų turtą: atsakovui priklausančią 1/4 dalį 29,8 ha dydžio žemės sklypo, esančio Kariotiškių vietovėje, Dėdeliškių k., Trakų rajono savivaldybėje. Nurodė, kad antstolio areštuotas turtas yra žymiai didesnės vertės negu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, todėl buvo pažeistas ekonomiškumo principas. Atsakovas, kuris užsiima nekilnojamo turto vystymu bei nuoma, neturi galimybės juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį, o tai sukelia žymius nepatogumus bendrovės vykdomos komercinės - ūkinės veiklos vystymui. Atsakovas teigė, kad nors kituose teismuose nagrinėjamose bylose ieškininių reikalavimų užtikrinimui areštuoto turto suma yra 2 034 498,42 Lt, prašomo areštuoti turto vertė yra didesnė, todėl ieškovo interesai jam palankaus teismo sprendimo atveju bus visiškai užtikrinti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Norfos mažmena“ atsiliepimu prašė šį atsakovo prašymą atmesti. Nurodė, kad toks prašymas turėtų būti reiškiamas ne CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka, bet teikiant siūlymus antstoliui ar skundžiant jo veiksmus CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir areštavo atsakovui UAB „Serneta“ priklausančią 1/4 dalį žemės sklypo 315 754,46 Lt sumai. Teismas sprendė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, minėtų priemonių pakeitimas nepažeis ieškovo interesų. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad toks prašymas turėtų būti sprendžiamas vykdymo procese skundžiant antstolio veiksmus, nes teismo nutartis dėl minimų priemonių taikymo yra įsiteisėjusi. Nurodė, kad ieškovas nepateikė konkrečių įrodymų, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Norfos mažmena“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir atsakovo prašymą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad pakeitus minėtas priemones, būsimo teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas. Šis turtas jau yra areštuotas kitų kreditorių naudai, todėl teismo sprendimas negalės būti vykdomas priverstinai. Ieškovas būtų tik trečios eilės išieškotojas, ir gautų pajamų neužtektų visiems reikalavimams užtikrinti. Be to, žemės sklypas nėra padalintas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas turi teisę teikti prašymą dėl pritaikytų priemonių pakeitimo, nes antstolis aprašė ir areštavo konkretų atsakovo turtą, todėl nesutikdamas su tokiais veiksmais, turėjo teisę skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas be pagrindo rėmėsi atsakovo pateikta 2010-04-23 preliminarios turto vertės nustatymo pažyma, kuri nėra laikytina turto vertinimo dokumentu, nes neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų. Be to, iš šios pažymos negalima nustatyti ar yra vertinamas visas, ar tik 1/4 dalis žemės sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Serneta“ atsiliepimu prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė realios grėsmės, jog pakeitus šias priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Teigia, kad ieškovas, kaip ir kiti kreditoriai, yra tos pačios eilės išieškotojai, todėl realizavus areštuotą turtą, gautos lėšos būtų paskirstytos tarp jų visų, todėl apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas priverstinai. Be to, areštuoto turto vertė, kuri nustatyta minėtoje pažymoje, ženkliai viršija visų arešto aktų sumą. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo padalinti žemės sklypą norint jį parduoti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Kaip žinoma, CPK 263 straipsnio pirma dalis reikalauja, kad teismo sprendimas ar nutartis būtų teisėta ir pagrįsta, tai yra priimta tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.
Pagal CPK 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Pažeista ar ginčijama teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, todėl teismas, spręsdamas jų pakeitimo klausimą, turi vadovautis paminėto straipsnio nuostatomis ir įvertinti tai, ar tokios priemonės vis dar atliktų savo funkciją – užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą.
Nagrinėjamu atveju teismas, kaip minėta, vadovaudamasis CPK 146 straipsniu, skundžiama nutartimi patenkino atsakovo UAB „Serneta“ prašymą ir pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones konstatavęs, kad prašomo areštuoti turto vertė yra didesnė ne tik už ieškovo, bet ir už visų kitų kreditorių, kurių naudai šis turtas jau yra areštuotas, reikalavimų sumą, todėl jo visiškai pakanka galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas teisingai nurodo, kad atsakovas turėjo teisę šią teismo nutartį vykdančiam antstoliui reikšti prašymus, siūlyti areštuoti konkretų turtą, o antstoliui areštavus ir aprašius daugiau turto, negu jo reikia teismo nutartyje nurodytai užtikrinamai ieškinio, palūkanų ir kt. sumai padengti, tai yra esant CPK 675, 677 straipsnių, reglamentuojančių skolininko turto arešto bei aprašymo procesą, nuostatų pažeidimams, skųsti jo veiksmus CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka bei terminais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas (skolininkas) neskundė antstolio, įvykdžiusio teismo nutartį, veiksmų, taigi apeliantas turi pagrindą teigti, jog tokie skolininko veiksmai leidžia spręsti, kad paminėto konkretaus turto areštui jis neprieštaravo. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad šio turto areštas pažeidžia įstatymą bei atsakovo (skolininko) teises ir teisėtus interesus. Tačiau apeliantas be pagrindo teigia, jog ši aplinkybė užkerta kelią atsakovui pasinaudoti CPK 146 straipsnio jam suteikta teise ir kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo kitomis, įrodant, kad siūlomo areštuoti kito turto vertė neabejotinai užtikrina galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą (CPK 178, 144 str.).
Kaip minėta, teismas, patenkinęs atsakovo prašymą, areštavo nurodyto 29,8 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/4 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendras atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, mastas yra 4 755 973,85 Lt, o minima žemės sklypo dalis jau yra areštuota užtikrinant kitų kreditorių 2 034 498,42 Lt dydžio reikalavimus. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad siūlomo turto pakanka nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti, nurodo, kad ši žemės sklypo dalis pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įvertinta 5 500 000 Lt, o pagal 2010-04-23 turto vertės nustatymo pažymą bei papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2010-09-06 šio turto vertinimo ataskaitą žemės sklypo rinkos kaina yra 3 980 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyta sutartis buvo sudaryta dar 2008-09-18, be to pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis viso šio sklypo vidutinė rinkos vertė 2008-09-16, tai yra šios sutarties sudarymo metu, buvo tik 225 714 Lt (b. l. 57). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog nagrinėjamu klausimu esminę reikšmę turi siūlomo areštuoti turto likvidacinė vertė, kuri pagal paties atsakovo pateiktus paminėtus turto vertės įrodymus yra 2 800 000 Lt ir tik nežymiai viršija šio turto arešto mastą, pritaikytą anksčiau paminėtų kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Be to, atkreiptinas dėmesys į minėtos turto vertinimo ataskaitos 15 puslapyje esančius duomenis, jog šis turtas vertinimo dieną nėra paklausus, tokio pobūdžio sandoriai rinkoje yra reti, taigi šio nekilnojamojo turto likvidacinė vertė jo priverstinio pardavimo atveju gali būti dar mažesnė. Šiuo aspektu taip pat yra svarbi apelianto nurodyta aplinkybė, kad žemės sklypas nėra padalintas. Todėl remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neturėjo pakankamo pagrindo išvadai, jog būsimo ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo dėl 315 754,46 Lt skolos priteisimo įvykdymas nebus apsunkintas ir minėtų priemonių pakeitimas nepažeidžia ieškovo interesų bei CPK 144-146 straipsnių reikalavimų (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų dėl šalių lygiateisiškumo, proporcingumo principų, atkreipia dėmesį į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, ir šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima. Be to, atsakovas, argumentuodamas šį savo teiginį nurodė, jog minimo prekybos centro areštas neproporcingai riboja jo teisę laivai disponuoti šiuo turtu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realius ketinimus jį parduoti, įkeisti ar išnuomoti (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad apeliantas taip pat teisingai nurodo, jog atsakovas, siekdamas, kad būtų panaikintas šio prekybos centro areštas, gali pasinaudoti CPK 146 straipsnio 2 dalyje suteikta teise įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti tokio dydžio laidavimą, arba pasiūlyti areštuoti kitą turtą, užtikrinantį galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 146, 147 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės ir atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetamas (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį.
Atmesti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Serneta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.