- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-27-478/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01138-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nukentėjusysis
- V. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. spalio 4 d. Institucijos Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu R. K. nubaustas 150 litų bauda už tai, kad 2013 m. rugsėjo 23 d., 7 val. 50 min., Pramonės 13, Alytuje, vairuodamas automobilį „Kia Sephia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Opel Movano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko apgadino savo vairuojamą automobilį ir kito asmens vairuojamą automobilį „Opel Movano“. R. K. pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 106-o ir 125-o punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.
Institucijos nutarimą R. K. apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui. Teismas 2013-11-12 nutartimi panaikino 2013 m. spalio 4 d. Institucijos Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimą, kuriuo R. K. nubaustas 150 litų bauda, bylą R. K. nutraukė.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.
Skunde teigiama, kad teismas turi būti aktyvus, išaiškinti bylos aplinkybes ir rinkti įrodymus. Institucija nurodo, kad transporto priemonių ar kito turto sugadinimo (apgadinimo) mastas, kitų asmenų patirtos turtinės žalos dydis neturi reikšmės kvalifikuojant pažeidimą pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apylinkės teismas gali pats išreikalauti, jo nuomone, reikiamus įrodymus.
Institucijos teigimu, eismo įvykio schemą be pastabų pasirašė abu vairuotojai. Eismo įvykio vietos schemos papildymuose užfiksuota, kad V. Š. vairuojamo „Opel Movano“ markės automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta (sugadinta) priekinis kairės pusės sparnas, priekinė kairės pusės apdailos plastmasė. R. K. vairuojamo „Kia Sephia“ markės automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta (sugadinta) dešinės pusės priekinis sparnas, priekinės dešinės pusės durelės.
Skunde taip pat nurodoma, kad abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai Alytuje, Pramonės gatvėje, važiavo ta pačia kryptimi. Važiavimo kryptimi eismo juostos plotis prieš įvažiavimą prie Pramonės g. 13 namo yra 3,5 m, pravažiavus įvažiavimą 5,6 m. Eismo įvykio plane užfiksuota V. Š. automobilio važiavimo dešiniojo šono rato pėdsakas, kuris prasideda 1,2 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Važiavimo pėdsakas tiesia linija tęsiasi 23,2 m (iš jų 7,00 m stabdymo pėdsakas) ir baigėsi prie pat dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Kas leidžia daryti išvadą, kad prieš susidūrimą V. Š. vairuojamas „Opel Movano“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai, arčiau dešiniojo važiuojamosios juostos krašto.
Be to, Institucija teigia, kad išanalizavus bei įvertinus bylos šalių paaiškinimus, autoavarijos vietos schemoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių abiejų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių fotonuotraukas ir abiejų automobilių sugadinimo (apgadinimo) pobūdį, darytina išvada, kad R. K. vairuojamas automobilis prieš susidūrimą nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. R. K., keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, susidūrė su ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu „Opel Movano“ markės automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) R. K. pažeidė KET 125, 106 punktų reikalavimus. R. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis V. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliantas teigia, kad byloje trauktinu administracinėn atsakomybėn asmeniu buvo R. K., kurio visi duomenys buvo užfiksuoti tiek nutarime, tiek ir protokole. Jo asmeniniai duomenys yra užfiksuoti kitoje bylos medžiagoje, kadangi eismo įvykio tyrimas neapsiribojo tik protokolo surašymu, o buvo sudaryta įvykio schema, imami abiejų vairuotojų paaiškinimai ir tų paaiškinimų pagrindu, remiantis įvykio schema ir kitomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodymais), buvo priimtas institucijos nutarimas. Nutarimo surašymo metu, 2013-09-27, žalos dydis jau buvo nustatytas draudimo bendrovėje, tik teismas tos aplinkybės teismo posėdžio metu nesiaiškino.
Nukentėjusysis nurodo, kad automobilių susidūrimo vietoje nėra nei greitėjimo, nei lėtėjimo juostų. Lėtėjimo juosta buvo priešais sankryžą, kurioje stovėdamas posūkį rodė R. K., ir baigėsi priešais tą sankryžą. Jis prieš įvykį nevažiavo ta lėtėjimo juosta, tokių duomenų byloje nėra. Visą laiką laikėsi nuoseklių ir nesikeičiančių parodymų, kad visą laiką važiavo ta pačia eismo juosta, tiek prieš sankryžą, tiek ir pravažiavus sankryžą; privažiavus sankryžą, pastebėjo R. K. automobilį ,,Kia Sephia“, kuris stovėjo įvažiavęs į sankryžą ir rodė kairį posūkio signalą; jam beveik susilyginus su automobiliu ,,Kia“, šis pradėjo važiuoti į priekį, rikiuodamasis dešinėn, ir trenkėsi į jo vairuojamo automobilio ,,Opel Movano“ kairį šoną. Remiantis eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), su kuria abu vairuotojai sutiko, eismo įvykis įvyko Alytuje, Pramonės gatvėje, ties įvažiavimu prie Pramonės g. 13 pastato. Eismo įvykio vietoje važiavimo krypties važiuojamosios dalies plotis - 3,5 m. Važiavimo kryptimi yra viena važiavimo juosta. Schemoje pažymėta jo automobilio ,,Opel Movano“ važiavimo pėdsakas, kuris matėsi iš purvo sąnašų ant kelio. Važiavimo pėdsakas (automobilių važiavimo kryptimi) prasideda 1,2 m nuo dešinio važiuojamojo dalies krašto (tikrai ne lėtėjimo juostoje), ir tiesia linija (į dešinę, link dešinio važiuojamojo dalies krašto) tęsiasi 23,20 m (iš jų 7,0 m slysta). Slydimo pradžia yra eismo įvykio vieta. Pėdsakas baigiasi prie dešinio važiuojamosios dalies krašto. Taigi, susidūrimas įvyko nuo sankryžos pradžios nuvažiavus apie 15-16 metrų ir toje vietoje jau tikrai nėra lėtėjimo juostos, o yra tik važiuojamosios juostos kraštas - gatvės bortelis. Susidūrimas įvyko dėl dviejų priežasčių: 1) dėl to, kad R. K. vairuojamas automobilis ,,Kia Sephia“, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio (kliudė) jo vairuojamam automobiliui, t. y. pažeidė KET 106 punkto reikalavimus; 2) dėl to, kad R. K. vairuojamas automobilis ,,Kia Sephia“, padaręs pirmą pažeidimą, negalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, t. y. pažeidė KET 125 punkto reikalavimus. Tokias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina abiejų automobilių patirti sugadinimai. Susidūrimo metu buvo apgadintas jo automobilio ,,Opel Movano“ kairės pusės sparnas, kairės pusės apdailos plastmasė. Be to, buvo apgadintas R. K. automobilio ,,Kia Sephia“ dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės priekinės durelės. Iš tokių automobilių apgadinimų matyti, kad susidūrimo metu automobiliai važiavo nelygiagrečiai. Jei R. K. vairuojamas automobilis ,,Kia Sephia“ būtų važiavęs visą laiką tiesiai pagrindine juosta ir būtų laikęsis KET 125 punkto reikalavimų, tuomet jis tikrai savo automobiliu ,,Opel Movano“ būtų atsitrenkęs į automobilio ,,Kia Sephia“ galą. Iš visų šių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo R. K. kaltės.
Apeliantas taip pat teigia, kad bylos teisme jis nevedė su advokato pagalba, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis. Jeigu teismui bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių, teismas turėjo į teismo posėdį kviesti į įvykio vietą atvykusius patrulius D. S. ir M. K., kuriems girdint R. K. tai pripažino savo kaltę, tai ją neigė, taip pat įvykio vietoje buvo sustojęs M. Š., kuris girdėjo, kaip R. K. buvo pripažinęs savo kaltę. Tačiau mano, kad byloje ir taip pakako neginčijamų duomenų tam, kad būtų pripažinta R. K. kaltė.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus R. K. prašo Institucijos ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį palikti nepakeistą. Priteisti solidariai iš V. Š. ir Institucijos R. K. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos ir nukentėjusiojo V. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
LR ATPK 300 str. 1 d. nurodyta, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas nepažeidė šių straipsnių reikalavimų ir vadovaudamasis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, pagrįstai panaikino 2013-10-04 Institucijos nutarimą ir administracinę bylą R. K. atžvilgiu nutraukė.
Pateiktame apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad apylinkės teismas buvo neaktyvus, nerinko R. K. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau nenurodo, kokie konkretūs įrodymai turėjo būti renkami. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad apylinkės teismas buvo aktyvus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nukentėjusįjį, buvo išklausytas Institucijos atstovas, tirti rašytiniai bylos įrodymai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Taip pat pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. parodė, jog važiavo į darbą Pramonės gatve, Alytuje. Ties pastatu numeris 13 į jo vairuojamą automobilį iš dešinės pusės atsitrenkė V. Š. vairuojamas automobilis. Manevro - posūkio į kairę daryti nesiruošė, posūkio signalo nerodė. Nukentėjusysis V. Š. teigė, kad R. K. vairuojamas automobilis stovėjo su įjungtu kairės pusės posūkiu, ketino sukti į įvažiavimą ties 13 numeriu pažymėtu pastatu. Bandant pravažiuoti R. K. vairuojamą automobilį ir su juo susilyginus, šis pradėjo važiuoti tiesiai ir atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairę pusę. Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis priešingai aiškina įvykusio eismo įvykio aplinkybes, byloje nėra kitų nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, kad negalima neabejotinai tvirtinti, jog R. K. vairuojamas automobilis stovėjo, buvo įjungtas kairės pusės posūkio signalas, R. K. ketino daryti manevrą į kairę pusę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko eismo juostoje, kurios dešinėje pusėje yra pagreitėjimo juosta. R. K. nurodė, kad Pramonės gatve važiavo tiesiai, V. Š. paaiškinime nurodė, kad važiavo prie pat dešinės pusės krašto. Įvertinus šiuos eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, atsižvelgus į eismo įvykio vietos schemoje nurodytą automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, fotonuotraukas, transporto priemonės techninės apžiūros aktuose nurodytus automobilių apgadinimus, darytina išvada, kad V. Š. važiavo pagreitėjimo juosta, todėl, prieš keisdamas važiavimo kryptį ir persirikiuodamas į pagrindinę eismo juostą, privalėjo duoti kelią tuo metu pagrindiniu keliu važiavusiam R. K..
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad R. K., vairuodamas automobilį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į V. Š. vairuojamą automobilį. Pagal byloje surinktus įrodymus negalima daryti kategoriškos ir pagrįstos išvados, kad R. K. yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, todėl negalėjo būti pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 str. 2 d. nurodytą pažeidimą.
Tai, kad nukentėjusysis V. Š. bylą nagrinėjant teisme neturėjo advokato, nesudaro pagrindo teigti, kad jis negalėjo pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. LR ATPK 273 straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusysis turi teisę, nagrinėjant bylą, naudotis advokato pagalba. Tai yra subjektyvi nukentėjusiojo teisė, jis pats gali pasirinkti, ar tokia teise pasinaudoti. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviams, tarp jų ir nukentėjusiajam, buvo išaiškintos procesinės teisės, proceso dalyviai savo teises suprato.
R. K. atsiliepimuose į apeliacinius skundus pateiktas reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, yra nenagrinėjamas, nes tokio reikalavimo nagrinėjimo nenumato LR ATPK Dvidešimt trečio¹ skirsnio nuostatos, reglamentuojančios apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunduose nurodytais motyvais patenkinti skundų. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei nukentėjusiojo V. Š. apeliacinių skundų netenkinti
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.