- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-09
- Bylos Nr.
- T-XX-1-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Aloyzas Marčiulionis, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui, G. B.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Dėl ginčo dėl sprendimų ir teisinės registracijos panaikinimo rūšinio teismingumo
2006 m. sausio 9 d.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Aloyzo Marčiulionio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, G. B. dėl sprendimų ir teisinės registracijos panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2005 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 27 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“, įpareigoti Registro tvarkytoją panaikinti neteisėtai atliktą nekilnojamojo daikto teisinę registraciją 1992 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties Nr. 2857 ir 1978 m. birželio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 48646 pagrindu, 1992 m. lapkričio 30 d. atliktą teisinę nekilnojamųjų daiktų - viso gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), registraciją M. C. priklausančio 1/2 gyvenamojo namo ir 1/2 ūkinių pastatų dalyje bei priteisti iš atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo teismo išlaidas (100 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už teisinės pagalbos paslaugas).
Pareiškėjas nurodė, kad mirus M. C., kaip turto paveldėtojas 2004 m. lapkričio 24 d. Šalčininkų rajono notarų biuro notarei padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. Paprašius įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y. paveldėtą 1/2 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu prašymo nepatenkino, nurodydamas, kad 1992 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties Nr. 2857 ir 1978 m. birželio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 48646 pagrindu 1992 m. lapkričio 30 d. įregistruotos G. B. ir I. L. nuosavybės teisės į visą gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą apskundus, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2005 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 27 skundą atmetė. Pareiškėjas pabrėžė, kad minėti sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti ir neteisingi, kadangi 1966 m. rugpjūčio 13 d. notaro patvirtinta sutartimi J. M. pardavė M. C. 1/2 minėto gyvenamojo namo ir 1/2 ūkinių pastatų. Pagal asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techninio paso Nr. 10/25688 1989 m. sausio 16 d. įrašus, pastatų (duomenys neskelbtini) savininkai (bendrasavininkiai) yra I. L. ir M. C. Pareiškėjas nurodė, kad M. C. turėtos nuosavybės faktą patvirtina ir jos mokėtų mokesčių kvitai. Taigi I. L., turėdamas 1/2 gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, dukrai G. B. galėjo padovanoti tik savo turto dalį. Pareiškėjas teigė, jog registruodamas I. L. dovanojimo sutartį, Registro tvarkytojas neturėjo teisinio pagrindo 1/2 namo ir ūkinių pastatų registruoti I. L. vardu, o kitą 1/2 - jo dukters G. B. vardu, tačiau, pažeisdamas įstatymą, minėtų asmenų vardu užregistravo tai, kas jiems niekada nepriklausė - 1/2 namo ir 1/2 ūkinių pastatų, priklausančių M. C.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir VĮ Registrų centras, išnagrinėję pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus bei minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus, pagrįstai atsisakė patenkinti prašymą, kadangi į nekilnojamuosius daiktus jau buvo įregistruotos kitų asmenų, t. y. G. B. ir I. L., bendros dalinės nuosavybės teisės (po 1/2 dalį). Šių asmenų nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus patvirtino archyvinėje nekilnojamųjų daiktų (inventorinis Nr. 9192) kadastro ir registro dokumentų byloje esanti tuometinio Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1992 m. lapkričio 30 d. atliktos teisinės registracijos išvada, surašyta remiantis 1992 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2857, kuria I. L. padovanojo 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 1/2 dalį ūkinių pastatų G. B. (ji nėra panaikinta ar ginčijama teismine tvarka). Teismas nurodė, jog teisinės registracijos išvada yra juridinį faktą, t. y. asmenų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus įregistravimą, patvirtinantis dokumentas, todėl remiantis ja duomenys pagrįstai perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str.). Teismas nustatė, kad 1/2 dalies gyvenamojo namo ir 1/2 dalies ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių turėtojais yra G. B. bei I. L., kurių teisės nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Kadangi Nekilnojamojo turto registre duomenų apie tai, kad 1992 m. lapkričio 30 d. teisinė registracija I. L. vardu (arba I. L. nuosavybės teisė) yra nuginčyta įstatymų nustatyta (teismine) tvarka nėra, tenkinti pareiškėjo prašymą ir įregistruoti M. C. nuosavybės teisę Registro tvarkytojui nebuvo pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad turto registratoriai teisėtai bei pagrįstai vadovavosi norminiais teisės aktais, tinkamai įvertindami su minėta teisine registracija susijusias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą panaikinti ginčo pastatų – 1/2 gyvenamojo namo su priklausiniais dalies – teisinę registraciją ir įpareigoti atsakovą įregistruoti ginčo turtą jo vardu. Teismas pažymėjo, jog tarp suinteresuotų asmenų faktiškai nėra ginčo dėl gyvenamojo namo nuosavybės – trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. pripažįsta pareiškėjo reikalavimus ir jo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia teiginiu, jog ginčijamas teisinės registracijos įrašas atsirado dėl tuometinio nekilnojamojo turto registratoriaus klaidos neteisingai perkeliant perleidimo sutarties turinį į turto registrą, t. y. ginčija administravimo subjekto akto teisėtumą. Tačiau pareiškėjo ginčijama nekilnojamojo turto teisinė registracija (Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1992 m. lapkričio 30 d. teisinės registracijos išvada) pagal 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatas, turėjo juridinio fakto, kuriam įvykus atsiranda nuosavybės teisė, reikšmę. Šiuo metu galiojantis Nekilnojamojo turto registro įstatymas įtvirtina teisinės registracijos įrašų teisingumo prezumpciją – visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (4 str.). Teismas nurodė, kad ginčo turtas, pagal galiojančius registro duomenis, yra I. L. nuosavybė, todėl ginčijamos teisinės registracijos panaikinimas reikštų jo ar jo teisių perėmėjų nuosavybės teisės pasibaigimą. Ginčas dėl nuosavybės teisės yra civilinis teisinis ginčas ir pagal CPK 1 straipsnį, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Dėl nurodytų aplinkybių teismui kilo abejonių, ar nagrinėjama byla teisminga administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – civilinių ar administracinių – suinteresuotas asmuo kelia savo reikalavimus.
Pareiškėjas V. M., skųsdamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmus, iš esmės ginčija I. L. (jo įpėdinių) nuosavybės teisę, kuri yra kliūtis jo nuosavybės teisei atsirasti.
Ginčas dėl nuosavybės teisių yra civilinis teisinis ginčas, priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, jog pareiškėjo V. M. reikalavimai iš esmės kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas ne administraciniame, bet bendrosios kompetencijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalimi bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis, Specialioji teisėjų kolegija
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, G. B. dėl sprendimų ir teisinės registracijos panaikinimo, grąžinti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.
skyriaus teisėjas Aloyzas Marčiulionis teisėjas Algirdas Taminskas