Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7218-2025 (ROIK: 25274942447).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7218-2025 (ROIK: 25274942447) E. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 108 straipsnį 90 Eur bauda už tai, kad jis 2025 m. gegužės 5 d., apie 05.39 val., Klaipėdoje, Liepų g. 81, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valymo įrenginių operatoriumi, darbo metu parduotuvėje UAB „Maxima“ važiuodamas prekybos salėje valymo mašina, ištiesęs ranką iš lentynos paėmė maltos kavos “MERRILD IN CUP” 9,99 Eur vertės pakuotę, kurią pasidėjo ant valymo mašinos šalia kojų ir išvažiavo už kasų. Minėtą prekę paslėpęs įsinešė į parduotuvės ūkio reikmenų sandėliuką, o apie 08.20 val. po darbo eidamas namo iš sandėliuko išsinešė įsidėjęs į maišiuką, bet į apsaugos postą neužėjo ir kasoje už minėtą prekę neužmokėjo.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas E. D. atstovo advokato padėjėjo Giedriaus Vitkauskio skundas, kuriuo prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, jog pareiškėjas kavos “MERRILD IN CUP” pakuotę paėmė ir vėliau, parduotuvei pradėjus darbą ir atsidarius kasoms, už ją sumokėjo. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių parduotuvėje UAB „Maxima“ dirbantys UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojai tyrimui nepateikė vaizdo įrašų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog pareiškėjas sumokėjo už kavą “MERRILD IN CUP“. Taip pat svarbu pažymėti, jog pareiškėjas nėra „Maxima“ darbuotojas, todėl jis nėra pasirašytinai supažindintas su tvarka ar taisyklėmis, kaip šioje parduotuvėje paslaugas teikiantys asmenys turėtų įsigyti prekes; pareiškėjas yra tik žodžiu supažindintas, kad esant poreikiui (pvz. esant akcijoms ir nuolaidoms prekėms), jis gali pasiimti šias prekes iki kol bus atidaryta darbui parduotuvė, jas pasidėti į bendro naudojimo ūkio reikmenų sandėliavimo patalpą, o vėliau, kuomet atidaromos kasos, už šias prekes apskaityti kasoje arba, atsisakius jas pirkti, grąžinti atgal į šių prekių lentyną. Kadangi pareiškėjas parduotuvės „Maxima“ patalpų valymą atlieka iki parduotuvės darbo laiko pradžios, todėl, vadovaudamasis „Maxima“ administracijos žodiniu nurodymu ir nusistovėjusia tvarka, jam tinkamas prekes, kurios būna parduodamos su nuolaida, jis pasiimdavo valymo metu, nusinešdavo į bendro naudojimo ūkio reikmenų laikymo patalpą, o vėliau, kai pradėdavo dirbti kasos, šias prekes apskaitydavo kasoje arba, jeigu šių prekių nebereikėdavo, jas grąžindavo į pardavimo vietos lentynas. Pažymėtina, kad bendro naudojimo ūkio reikmenų laikymo patalpa yra nerakinama ir laisvai prieinama visiems parduotuvės „Maxima“ ir apsaugos darbuotojams. Jeigu pareiškėjas būtų pavogęs ar pasisavinęs „Maxima“ prekes, tai pareiškėją turėjo ir privalėjo sulaikyti „Maxima“ apsaugos paslaugas teikiantys asmenys, kadangi pareiškėjas iš bendro naudojimo ūkio reikmenų laikymo patalpos ir iš parduotuvės išeidavo jau dirbant apsaugos darbuotojui. Jeigu pareiškėjas pavogtas prekes išsinešdavo maišelyje, tokiu atveju apsaugos darbuotojai turėjo matyti, kad pareiškėjas nešasi iš parduotuvės maišelį ir šio maišelio turinį būtų patikrinę. Kadangi pareiškėjas arba nusipirkdavo prekes parduotuvėje, arba jas grąžindavo atgal, jis nei karto pareiškėjas nebuvo sulaikytas apsaugos darbuotojų dėl galimų vagysčių ar įtartinų prekių gabenimo iš parduotuvės. Byloje pateikti vaizdo įrašai tik patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas pasiima kažką iš prekybos lentynos ir pasideda ant savo valymo mašinos, tačiau kokia tai prekė ir ar ji buvo vėliau nupirkta, ar grąžinta atgal - nėra užfiksuota. Dėl to nėra aišku, apie kokią konkrečiai prekę yra kalbama bei nėra užfiksuota inkriminuojamam nusižengimui būtino elemento – svetimo daikto pasisavinimo (pagrobimo). Pareiškėjas neturėjo tikslo vogti ar pasisavinti „Maxima“ prekių, nes suprato ir žinojo, jog visas jo elgesys parduotuvėje yra fiksuojamas vaizdo kameromis; jam būtų buvę nelogiška imti prekes, jas gabenti į bendro naudojimo nerakinamą patalpą, o vėliau - išsinešti maišelyje, žinant, kad visose patalpose yra filmuojama.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu skundą visiškai palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, kad E. D. su prekių įsigijimo taisyklėmis pasirašytinai supažindintas nebuvo, buvo informuotas tik žodžiu. Šiuo atveju iš vaizdo įrašo nėra galima konkrečiai nustatyti kokią prekę jis pasiėmė; galimai tai kava. Taip pat iš vaizdo įrašų nėra galimybės daryti kategoriškų išvadų, ar E. D. prekės nepaliko kur prekybos salėje esančiuose sandėliuose. Pažymėtina, jog išvažiuojant iš už kasų į sandėliuką, parduotuvėje prie savų esantys įrenginiai nesupypsėjo, o tai reiškia, kad prekės E. D. neišsivežė. Sandėliukas, kur yra laikomi valymo įrankiai, yra nerakinamas ir jį gali bet kada patikrinti apsaugos darbuotojai, tačiau tai šiuo atveju nebuvo padaryta. UAB „Maxima“, kaip įstaiga, kurioje dirba ir kitų įmonių darbuotojai, teikiantys įstaigai reikalingas paslaugas, turi pasirūpinti, kad šie darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie darbuotojams taikomą specifinę prekių įsigijimo tvarką ir taisykles. Byloje yra paaiškinimas, kad E. D. ėmė kavą ir po to ją nusipirko, tačiau paaiškinime nėra konkretizuota, kurią dieną taip buvo, o pats E. D. irgi nebepamena, ar būtent šiame skundžiamame nutarime nurodytą dieną išsirinktą prekę nusipirko, ar grąžino atgal į parduotuvės salę. Apsaugos darbuotoja sakė mačiusi, kad E. D. paėmė kavą ir išėjo namo už ją nesusimokėjęs, tačiau vaizdo įraše tai neužfiksuota; šį faktą ji tvirtina tik iš vaizdo medžiagos, tačiau net ir vaizdo įraše nesimato, kad jis kavą nusinešė į sandėliuką ar kad ją išsinešė namo.

UAB „Maxima“ įgaliotas atstovas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad UAB „Maxima“ samdo aptarnaujančias įmones, kurios, pvz., atlieka valymo darbus. Aptarnaujančių įmonių darbuotojams pagal susitarimą yra taikomos tam tikros apsipirkimo nuolaidos, šiuo aspektu jie yra prilyginami UAB „Maxima“ darbuotojams ir žino apsipirkimo/ prekių atsidėjimo taisykles, t.y., kad norėdami įsigyti prekę, darbuotojai gali ją pasidėti į tam tikrus konteinerius, kurie stovi sandėlyje, ir sumokėti vėliau; eidami namo, taip įsigytą prekę ir jos įsigijimo kvitą darbuotojai turi parodyti apsaugos darbuotojui; prekių išsinešti ir pasidėti kažkur už kasų niekas negali, tai yra vertinama kaip vagystė. Ar ir kaip E. D. buvo supažindintas su tvarka, tiksliai nežino; supažindinti turėjo aptarnaujančios įmonės vadovas, taip pat jis turėjo būti informuotas per darbuotojų susirinkimą. Apsaugos darbuotojai periodiškai tikrina patalpas, kur yra laikoma valymo įranga, ar nėra paslėptų prekių iš parduotuvės, bet tai nėra daroma nuolat ir neatleidžia asmenų nuo atsakomybės už parduotuvės turto pasisavinimą įsinešant į šias patalpas ir paskui pasiimant iš jų. Pagal UAB „Maxima“ naudojamą prekių išdėstymo prekybos salėje planogramą daroma išvada, jog E. D. paėmė būtent kavos „MERRILD IN CUP“ pakuotę, kurios vertė 9,99 Eur; jokios nuolaidos šiai prekei vagystės metu nebuvo taikomos. Tai matyti ir vaizdo medžiagoje, kur užfiksuotas E. D. judėjimas valymo mašina po parduotuvę, jo pasilenkimas ir kavos pakuotės paėmimas iš konkrečios vietos, šios prekių lentynos vaizdas prieš ir po šios pakuotės paėmimo. E. D. buvo prašoma pateikti prekės įsigijimo kvitą, tačiau jis jo nepateikė ir pagal parduotuvėje atliktą šios rūšies prekių įsigijimo šio įvykio dieną patikrinimą nustatyta, kad nei jis, nei kas kitas tą dieną šios kavos pakuotės neįsigijo, tuo tarpu lentynoje jos neliko ir birželio mėnesį atlikto patikrinimo metu buvo užfiksuotas, be kita ko, ir šios prekės trūkumas. Prie kasų įrengti apsaugos stulpeliai suveikia, jeigu pro juos išnešama neapmokėta specialiu magnetu pažymėta prekė; kavos pakuotės tokiais magnetais nėra žymimos, todėl šiuo atveju stulpeliai ir nesuveikė. Įgaliotas atstovas prašė palikti priimtą nutarimą nepakeistą ir priteisti UAB „Maxima LT“ padarytą 9,99 Eur žalą.

Liudytoja B. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir įvykio metu, ir iki šiol dirba UAB „Maxima“ parduotuvėje, esančioje Klaipėdoje, Liepų g. 81, apsaugos tarnybos darbuotoja. Tikrindama vaizdo kamerų įrašus ji pastebėjo, kaip E. D. valymo mašina privažiavo prie kavos pakuočių lentynos, kaire ranka pasiėmė prekę, ją pasidėjo prie kojų ir nuvažiavo pro kasas į tarnybinį sandėliuką, kur įsinešė kavos pakuotę. Kavos vagystės faktas buvo nustatytas gegužės 11-12 dienomis, baigus pildyti reikiamą dokumentaciją, ji gegužės 16 dieną parašė tarnybinį pranešimą. Tai, jog E. D. paėmė kavą ir ją nusinešė į sandėliuką, o po to išsinešė namo už kavą nesusimokėjęs, ji konstatuoja iš vaizdo įrašų. Gegužės 13 d. buvo atliktas papildomas auditas, kurio metu buvo nustatytas prekių trūkumas. Iš vaizdo įrašų buvo matyti, jog E. D. nesustodamas, niekur nenumesdamas prekės, nuvažiavo tiesiai į sandėliuką. Darbuotojai, kurie nori įsigyti prekių arba jau yra jas įsigiję, prekes turi pasidėti į sandėlyje, esančiame už durų parduotuvės salės gilumoje, bet ne praėjus pro kasas, esančias dėžes, o paskui einant namo turi parodyti prekes ir kvitą apsaugos darbuotojui. Po to, kai E. D. pasidėjo prekę valymo įrangos patalpoje, jis grįžo atgal į parduotuvę, toliau ją plovė, vaikščiojo po salę, bendravo su kolegomis ir paskui pastatė valymo mašiną, grįžo į sandėliuką, pasiėmė maišelį ir išėjo namo, neužsukęs į apsaugos postą.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Skundžiamu nutarimu E. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį. ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atkreiptinas nutarimą priėmusio pareigūno dėmesys į tai, kad ANK 108 straipsnis dalių neturi, todėl nuoroda į 1 dalį šalintina, tačiau tai nekeičia priimto nutarimo esmės.

Nors pareiškėjas ir jo atstovas ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2025 m. birželio 26 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad E. D. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 108 straipsnį. Pats E. D. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valymo įrenginių operatoriumi, darbo metu parduotuvėje UAB „Maxima“ važiuodamas prekybos salėje su valymo mašina ištiesęs ranką iš lentynos paėmė kavos pakuotę, kurią pasidėjo ant valymo mašinos šalia kojų ir nuvažiavo, tačiau teigia, jog už kavą atsiskaitė arba ją grąžino atgal, vadovaudamasis šioje parduotuvėje nustatyta tvarka bei nusistovėjusia praktika.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą Institucijoje, E. D. 2025 m. gegužės 29 d. pateikė du paaiškinimus. Viename nurodyta, jog jis tiksliai neatsimena, ką darė 2025 m. gegužės 5 d., o kitame nurodė, jog savo darbo metu jis, kaip paprastai daroma ir galima darbuotojams daryti, pasiėmė kavos „Merrild in cup“ pakuotę bei, parduotuvės kasoms pradėjus dirbti, už ją susimokėjo; tokiu būdu įsigydamas prekes, jis su čekiu nueidavo į apsaugos tarnybos patalpą, kur jam ant nupirktos prekės uždėdavo lipduką. Pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas E. D. teigė, jog už paimtą kavą atsiskaitė arba ją persigalvojęs paliko parduotuvėje, tačiau tikslių aplinkybių neatsimena; Pažymėtina, kad versiją, jog paimtą prekę jis galėjo palikti kažkur parduotuvėje, pirmą kartą jis iškėlė tik su atstovo teisininko pagalba parengtame skunde.

Vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, remiamasi ir teismų praktikoje išplėtota pozicija, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, negalima vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir neprivalo teikti teisingų parodymų apie įvykio aplinkybes; ar jo pateikti parodymai yra teisingi ir ar jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra pakankamai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, turi nustatyti administracinį nusižengimą tirianti Institucija (pareigūnas), o skundo dėl jų priimto nutarimo nagrinėjimo stadijoje – teismas.

Siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismo posėdžio metu buvo apklausta parduotuvės apsaugos darbuotoja, kuri nurodė, kad peržiūrėdama vaizdo įrašus pastebėjo, jog E. D. valydamas parduotuvės patalpas privažiavo prie lentynos su kavos pakuotėmis ir ištiesęs ranką vieną jų pasiėmė, pasidėjo prie kojų ir nuvažiavo tiesiai pro kasas į valymo priemonių sandėliuką, kur nusinešė paimtą kavą, o po to grįžo į prekybos salę tęsti darbo. Tokius liudytojos parodymus pagrindžia į bylą pateikta vaizdo medžiaga. Vaizdo įrašuose matyti, jog E. D. parduotuvėje važiuodamas valymo mašina pro prekių lentynas prie vienos iš jų stabtelėjo ir iš lentynos pasiėmęs prekę ją pasidėjęs ant valymo mašinos šalia savo kojų, nuvažiavo iki valymo priemonių sandėliuko, kuris yra jau išvažiavus iš prekybos salės pro kasas ir įėjimo į parduotuvę vartelius. Privažiavęs prie sandėliuko, E. D. sustojo, pasilenkęs pasiėmė į ranką prie kojų buvusį padėtą daiktą ir nuėjo į sandėliuką. Iš UAB „Maxima“ įgalioto atstovo paaiškinimų apie prekių išdėstymui parduotuvėje naudojamą planogramą ir pagal ją nustatytą vietą, iš kur E. D. paėmė ir kokią prekę, o taip pat – iš jo paaiškinimą patvirtinančių kavos pakuočių lentynų fotonuotraukų prieš E. D. sustojimą prie jų ir po jo akivaizdžiai matyti, kad paimta būtent kavos „MERRILD IN CUP“ pakuotė, kurios vertė 9,99 Eur ir nuolaida šiai prekei tuo metu nebuvo taikoma ( tai svarbu pažymėti, nes E. D. tvirtino jam žinoma tvarka pasiimdavęs ir vėliau apmokėdavęs prekes, kurioms tuo metu būdavo nuolaidų). Iš parduotuvės įgalioto atstovo ir liudytojos paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių pažymų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 5 d. nei E. D., nei kitas asmuo 9,99 Eur kainuojančios kavos „MERRILD IN CUP“ pakuotės toje parduotuvėje nenupirko, o būtent šios prekės buvo pasigesta, po kurio laiko atliekant prekių patikrinimą.

Teismo vertinimu, ši byloje surinktų įrodymų visuma pakankamai įrodo E. D. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (nedidelės vertės svetimo turto vagystę). Skirtingi E. D. paaiškinimai šiuo klausimu, teikti bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, teikiant skundą ir teisme, jo ir jo atstovo tik teisme, po papildomai surinktų įrodymų ištyrimo, iškelta versija, kad pareiškėjas galėjo iš lentynos paimtą kavos pakuotę palikti kur nors prekybos salėje ir t.t. rodo šio asmens parodymų nenuoseklumą ir todėl -nepatikimumą ir nesudaro pagrindo abejoti kitų byloje surinktų įrodymų visumai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-7218-2025 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o E. D. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl žalos atlyginimo

ANK 664–665 straipsniuose reglamentuojamas administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimas. Administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali savo noru atlyginti žalą. Tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracini nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Teismas pažymi, kad, priešingai nei baudžiamajame procese, ANK nėra įtvirtintas civilinio ieškinio institutas, ANK nenumatyta, kokia forma nukentėjusysis turi pareikšti apie jam padarytą žalą.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2025 m. rugsėjo 17 d. UAB „Maxima LT“ byloje buvo pripažinta nukentėjusiąja. Kaip matyti, UAB „Maxima LT“ nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl jai padarytos žalos atlyginimo, tačiau byloje yra pateikti duomenys dėl padarytos turtinės žalos, t. y. nurodyta, jog UAB „Maxima“ dėl E. D. neteisėtų veiksmų – kavos vagystės – buvo padaryta 9,99 Eur turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad E. D. pripažintas kaltu padaręs ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala, žalos dydis įrodytas byloje surinktais įrodymais, iš E. D. UAB „Maxima“ naudai priteisiama 9,99 Eur suma. Vadovaudamasis ANK 665 straipsnio 1 dalimi, teismas, įvertinęs E. D. priteistos žalos atlyginimą, nustato, šią sumą sumokėti per 1 mėnesio terminą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. D. atstovo advokato padėjėjo Giedriaus Vitkauskio skundo netenkinti.

UAB „Maxima LT“ naudai iš E. D. priteisti 9,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, nustatant šią sumą per 1 mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7218-2025 (ROIK: 25274942447) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.