Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2144-408/2012 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei J. G., trečiajam asmeniui V. G., institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme priimtas ieškovo J. G. ieškinys atsakovei J. G., kuriuo prašė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti santuokinę pavardę; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2000 Lt, UAZ,3303, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bevertė; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Renault Megane Scanic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4000 Lt; ieškovas kompensacijos už santuokoje įgytą transporto priemonę nepageidauja; nustatyti nepilnamečių V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. G.; priteisti iš atsakovės nepilnamečių V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą po 400 Lt kiekvienai, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoju paskirti J. G.; priteisti iš atsakovės nepilnamečių V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 6800 Lt kiekvienai, už laikotarpį nuo 2011-02-01 iki 2012-07-01; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė atsakovei terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, konstatuodamas, jog atsakovė atsiliepime kelia naujus reikalavimus, todėl sprendė, kad atsakovė turi teisę pareikšti ieškovui priešieškinį, kuris būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai" įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka. Taigi, šeimos bylose teismas privalo veikti aktyviai ir išspręsti visus būtinus klausimus ex officio (savo iniciatyva), nepaisant to, ar tokie reikalavimai yra pareikšti.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, o atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, atsiliepime pareiškė, kad šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kai minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 str.). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 1 d., 2 d.). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-608/2005, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

Taip pat ieškovas pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovo siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Pažymėtina, kad teismui dalijant bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118-3.212 straipsniuose, teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.

Sutuoktinių pareikšti reikalavimai santuokos byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš sutuoktinių teismo taipogi nesaisto ir neįpareigoja. Atsakovės atsiliepime nurodytas prašymas (net ir nepareiškus priešieškinio) nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina, t. y. atsakove, privalo būti analizuojamas ir vertinamas kartu su ieškovo pateiktu reikalavimu, teismui ex officio priimant teisingą sprendimą santuokos nutraukimo byloje bei nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Išlaikymas vaikams taip pat privalo būti priteisiamas teismo iniciatyva, nepaisant to, ar toks reikalavimas yra pareikštas - tą padaryti teismą įpareigoja CK 3.59 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis. Jokios teisės normos nenumato, jog atsakovė, prašydama nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, privalo pareikšti priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir atsakovės atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 225 str. 7 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir atsakovės J. G. atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.