- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- e2YT-3009-1019/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32577-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- Č. A.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., A. A., A. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. P., A. A., A. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Č. A. priėmė savo sutuoktinės I. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė I. A. iki mirties nuosavybės teise valdė 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitą 1/2 dalį buto nuosavybės teise valdo pareiškėjas Č. A. Šis butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimo momentu Č. A. buvo santuokoje su palikėja I. A. Pareiškėjas ir I. A. susituokė (duomenys neskelbtini). I. A. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. santuokos metu, todėl preziumuojama, kad butas buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir kiekvienam priklausė po 1/2 dalį buto. Palikėja I. A. turėjo tris vaikus: dukrą A. J., sūnų A. A. ir dukrą V. A. Dukra V. A. vaikų neturėjo ir mirė (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai I. A., bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjas Č. A. ir sūnus A. A. Po I. A. mirties nei vienas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į Vilniaus miesto 35-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Po I. A. mirties pareiškėjas Č. A. ir jo vaikai A. J. bei A. A. susitarė, kad 1/2 dalis buto priklausančio palikėjai atiteks pareiškėjui. Pareiškėjas vienintelis po sutuoktinės mirties pradėjo faktiškai valdyti paveldimą 1/2 dalį turto: tvarkė ir prižiūrėjo butą, mokėjo už elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį, šilumos energiją, atliekų išvežimą ir kitas komunalines paslaugas bei organizuodavo ir atlikdavo būtiniausius buto remonto darbus. Pareiškėjo aktyvių veiksmų tęstinumas, o būtent nuolatinis ir besąlyginis rūpinimasis turtu, parodo, kad jis elgėsi kaip paveldimo turto vienintelis savininkas. Bute gyvenantis sūnus A. A. ir (duomenys neskelbtini) gyvenanti dukra A. J. suprato, jog po motinos I. A. mirties jos turto dalį faktiškai paveldėjo jų tėvas pareiškėjas turintis įstatyminę teisę į palikimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas Č. A. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena ir savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini). Jis nepertraukiamai gyveno šiame bute ir liko gyventi mirus palikėjai I. A. Pareiškėjui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje kartu su palikėja nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno. Nuo pat palikimo atsiradimo dienos pareiškėjas išlaiko butą periodiškai mokėdamas už komunalines paslaugas. Pareiškėjas nuo pat palikimo atsiradimo momento iki šiol nepertraukiamai naudojasi visu butu ir jį valdo kaip turto savininkas. Taip pat pareiškėjas rūpinosi palikėja iki jos mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. J. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Č. A. pareiškimą, kuriuo nurodė, kad po savo motinos I. A. mirties palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į savo motinos palikimą neturi; sutinka, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas pareiškėjui Č. A. ir prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo A. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo Č. A. pareiškimą, kuriuo nurodė, kad po savo motinos I. A. mirties palikimo nepriėmė ir jokių pretenzijų į savo motinos palikimą neturi; sutinka, kad paveldėjimo teisės liudijimas būtų išduotas pareiškėjui Č. A. ir prašo pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į Č. A. pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos I. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos I. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad palikėjos palikimas buvo priimtas faktiniu Č. A. valdymu, valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo Č. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). I. A. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje. 2021-12-01 Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos I. A. sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos paliktą turtą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
VĮ „Registrų centras“ 2021-11-30 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. A. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje, sutuoktinis - Č. A. I. A. ir Č. A. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad I. A. vaikai yra A. J., A. A., V. A. (mirė (duomenys neskelbtini)).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Č. A., būdamas santuokoje su I. A., (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po sutuoktinės I. A. mirties pareiškėjas Č. A. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, jis po savo sutuoktinės mirties prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi santuokoje įgytu turtu. Pareiškėjas kartu su pareiškimu prideda įrodymus, kad po sutuoktinės mirties mokėjo už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas (už elektrą, vandenį) minimam butui. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Č. A. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinės I. A. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog Č. A. po savo sutuoktinės I. A. mirties jos palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant sutuoktinės palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo Č. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. A., paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.