- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 1-258-322/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- R. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00623-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1966 m. gegužės 22 d. Kelmėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. N. 2014 m. sausio 13 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia grasino nužudyti savo žmoną I. N. ir savo vaikus E. N., R. N. ir L. N., sakydamas, kad „visus papjaus“ ir norėdamas iš spintelės paimti peilį, taip grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo žmonai I. N. ir savo vaikams E. N., R. N. ir L. N., sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti.
Be to, kaltinamasis R. N. 2014 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia grasino nužudyti savo žmoną I. N., sakydamas, kad „suskaldys jai galvą“, taip grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo žmonai I. N., sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamasis R. N., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir parodė (41, 94, 99 b. l.), kad su žmona santuokoje gyvena 23 metus, veda bendrą ūkį. Namas priklauso jam ir žmonai Irenai. Su vaikais ir žmona kartais konfliktuoja. Namie kartais girtauja. 2014 m. sausio 13 d. vartojo alkoholį su draugais. Alkoholį vartojo jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip ir kada grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), neprisimena. Neprisimena, ar grasino žmonai Irenai ir vaikams: Ernestai, Raimondai ir Linui. Neprisimena dėl to, kad jau dvi savaites vartojo alkoholį ir dėl šios priežasties nuolat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Mano, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo taip padaryti, nes kai ilgesnį laiką girtauja, tampa agresyvus. 2014 m. rugpjūčio 28 d. vakare grįžo į namus ir dirbo namų ūkio darbus. Po kiek laiko grįžo žmona. Kai grįžo į namus, jis žmonai pradėjo priekaištauti, kad dėl jos kaltės negalėjo išvažiuoti į Šiaulius dėl darbo susitikimo. Žmona jo automobiliu buvo išvažiavusi, o sūnų, kuris taip pat turi automobilį, išsiuntė į Šiaulius. Dėl šių priežasčių jis negalėjo nuvykti į susitikimą dėl darbo ir pas skardininką. Tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas. Ką tiksliai pasakė žmonai, tai yra kokius žodžius, jis neprisimena, nes buvo neblaivus. Mano, kad galėjo pasakyti tokius žodžius žmonai, tačiau dėl girtumo nelabai pamena visų įvykio aplinkybių. Ar bandė žmonai I. N. sugriebti už peties, pasakyti negali, nes nepamena. Būdamas neblaivus, jis tampa agresyvus ir galėjo žmonai pasakyti tokius žodžius, nes buvo supykęs. Dėl to, jog grasino žmonai I. N. ir vaikams Ernestai, Raimondai ir Linui, jis prisipažįsta ir labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. N. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji I. N. parodė, kad 2014 m. sausio 13 d. apie 23 val. 30 min. su sūnumi Linu ir dukterimis Ernesta, Raimonda buvo namuose. Tuo metu vyras R. N. pradėjo namuose triukšmauti, elgtis agresyviai, kelis kartus trenkė į spinteles, taip pat norėjo išdaužyti indus, bet sūnus Linas jį laikė, kad nieko nesudaužytų. Po to, Redijus norėjo iš spintelės pasiimti peilį, šaukė, kad „papjaus save, prieš tai visus išpjaus“. Redijui einant spintelės link pasiimti peilį, sūnus Linas jam sutrukdė, pastumdamas tėvą toliau nuo spintelės. Šį vyro grasinimą ji suprato kaip realų, todėl iškvietė policiją. Įvykio metu sužalotas niekas nebuvo. Tuo metu, kai vyko konfliktas namuose buvo ir sesers nepilnametė dukra Viktorija bei pilnametis sūnus Antanas. Jie konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Papildomai parodė, kad dėl 2014 m. sausio 13 d. grasinimo su vyru R. N. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. Sužalojimų padaryta nebuvo, todėl pas teismo medicinos ekspertus nevyks (23-24 b. l.).
Nukentėjusioji R. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais R. N. ir I. N. bei broliu L. N. ir seserimi E. N.. 2014 m. sausio 13 d. tėtis R. N. buvo išvažiavęs į Kelmę tvarkyti reikalų. Mama tėtį iš Kelmės parsivežė apie 23 val. 00 min. Kai tėvai grįžo į namus, ji jau gulėjo lovoje. Išgirdusi triukšmą namuose, nuėjo į virtuvę pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kad tėtis, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, šūkavo ir atrodė labai agresyvus. Virtuvėje buvo mama, brolis ir sesuo. Sesuo Ernesta prašė tėčio liautis šūkauti, tačiau tėtis nenurimo ir kelis kartus trenkė kumščiu į spinteles, taip pat norėjo išdaužyti indus. Brolis Linas tėtį paėmė už rankų ir laikė, kad tėtis nieko nedaužytų. Linui paleidus tėčio rankas, tėtis nuėjo prie spintelės, kurioje laikomi stalo įrankiai, ir norėjo iš spintelės pasiimti peilį, sakydamas, kad „pirma papjaus juos, o paskui – save“. Tada Linas pribėgo prie tėčio, tėtį pastumdamas, sutrukdė tėvui pasiimti iš spintelės peilį. Brolis čiupo tėčiui už rankų ir pasodinęs tėtį ant žemės laikė, kol šis nurims. Mama iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai, tėtį R. N. sulaikė. Kadangi tėtis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, šį grasinimą suprato kaip realų, todėl labai išsigando. Įvykio metu niekas sužalotas nebuvo. Dėl grasinimo su tėčiu R. N. susitaikė, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereikš (27 b. l.).
Nukentėjusioji E. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais R. N. ir I. N. bei broliu L. N. ir seserimi R. N.. Su tėčiu sutaria gerai, nesipyksta. 2014 m. sausio 13 d. tėtis R. N. buvo išvažiavęs į Kelmę tvarkyti savo reikalų. Maždaug apie 22 val. 30 min. tėtis paskambino mamai ir paprašė mamos, kad parvežtų namo. Ji kartu su mama išvažiavo į Kelmę parvežti tėčio. Atvažiavus į Kelmę tėčio parsivežti, pastebėjo, kad tėtis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Į namus grįžo apie 23 val. Įėjus į namus, tėtis iš karto pradėjo priekaištauti Linui. Ji pasakė tėčiui, kad nusiramintų, tačiau tėtis jos neklausė. Tėtis šūkaudamas bandė pulti ant Lino. Tada ji, kad nekiltų muštynės, šoko į tarpą tarp jų. Linas sučiupo tėčiui už rankų, kad šis nusiramintų. Išgirdusi triukšmą, į virtuvę atėjo ir sesuo Raimonda. Tėčiui nurimus, Linas paleido tėčio rankas. Kai Linas paleido rankas, tėtis pradėjo sakyti, kodėl Linas į jį žiūri ir supykęs kelis kartus trenkė į spinteles, norėjo išdaužyti indus, tačiau brolis sulaikė tėvui už rankų, kad nieko nesudaužytų. Linui paleidus tėčio rankas, tėtis nuėjo prie spintelės, kurioje yra laikomi stalo įrankiai, ir norėjo iš jos pasiimti peilį, sakydamas, kad „aš papjausiu jus visus, o paskui save“. Tada Linas pribėgo prie tėčio, ir tėtį pastumdamas sutrukdė šiam iš spintelės pasiimti peilį. Sučiupęs tėčiui už rankų, Linas pasodino tėtį ant žemės, kad nusiramintų. Mama Irena iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai tėtį Redijų sulaikė. Kadangi tėtis buvo labai agresyvus ir apsvaigęs nuo alkoholio, suprato, kad tėtis tikrai gali juos sužaloti, todėl išsigando. Parodė, kad įvykio metu sužalotas niekas nebuvo. Turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš (29 b. l.).
Nukentėjusysis L. N. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais R. N. ir I. N. bei seserimis Raimonda ir Ernesta. Su tėčiu R. N. sutaria gerai, nesipyksta. 2014 m. sausio 13 d. apie 10 val. 00 min. tėtis Redijus išvažiavo į Kelmę tvarkyti reikalų. Apie 19 val. 00 min. jis išvažiavo susitikti su draugais. Į namus grįžo apie 23 val. 30 min. tuo metu, kai jis grįžo į namus, parvažiavo ir mama kartu su Ernesta ir tėčiu Redijumi. Tėtis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Parėjus į namo vidų, tėtis jam pradėjo priekaištauti, kad negalėjo prisiskambinti telefonu. Su tėčiu nesiginčijo, nes nenorėjo konfliktuoti. Supykęs tėtis pradėjo šūkauti. Sesuo Ernesta pasakė tėčiui, kad šis nusiramintų, tačiau tėtis nenurimo ir puolė ant jo. Ernesta stojo į tarpą tarp jų. Jis čiupo tėčiui už rankų, kad šis nesuduotų jam ir seseriai Ernestai. Tėčiui kiek nurimus, paleido rankas. Tik paleidus rankas, tėtis kelis kartus kumščiu trenkė į spinteles, taip pat norėjo išdaužyti indus. Pamatęs, kad tėtis labai įtūžo, jis vėl sučiupo tėvui už rankų, kad nesuduotų seseriai ir nedaužytų daiktų. Tėčiui aprimus, jį paleido. Paleidus rankas, tėtis pradėjo sakyti, kad „visus papjaus, ir papjaus save“. Taip pasakęs tėtis ėjo link spintelių, kuriose yra laikomi stalo įrankiai, pasiimti peilį. Pribėgęs prie tėčio, pastūmė tėtį toliau nuo spintelės, kad nepaimtų peilio. Suėmęs už rankų, tėtį pasodino ant žemės ir laikė, kol nurims. Mama paskambino policijai ir atvažiavę policijos pareigūnai tėtį sulaikė. Kadangi tėtis Redijus buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir labai agresyvus, suprato, kad tėčio grasinimai visus papjauti yra realūs, išsigando. Šio įvykio metu sužalotas niekas nebuvo. Taip pat parodė, kad su tėčiu R. N. susitaikė, jam pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, todėl civilinio ieškinio nereikš (31 b. l.).
Nukentėjusioji I. N. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. kartu su dukromis Raimonda ir Ernesta grįžo į namus, namuose buvo neblaivus vyras R. N.. Kai grįžo, vyras N. buvo lauke. Ji su dukromis nuėjo į namo vidų, paskui parėjo ir vyras. Vyras pradėjo jai priekaištauti. Priekaištavo dėl daugelio dalykų, tačiau ji vyrui nieko nesakė. Vyras pradėjo daužyti baldus, pasakė, kad „suskaldys galvą“. Kadangi vyras stovėjo netoli jos ir matė, jog nori sugriebti jai už peties, pabijojo, kad vyras gali sužaloti, todėl ji išėjo pro kitas duris į lauką. Vyras paskutiniu metu dažnai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus ir, kai būna neblaivus, visuomet priekaištauja, vartoja jos ir dukterų atžvilgiu psichologinį smurtą, grasina. Šį konfliktą girdėjo ir matė abi dukros, nes tuo metu buvo namuose. 2014 m. rugpjūčio 31 d. vyras R. N. išvyko į ligoninę. Vyras jos atsiprašė, civilinio ieškinio nereikš, šiuo metu su vyru susitaikė, jam pretenzijų neturi (78-79 b. l.).
Liudytoja R. N. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. ji, mama I. N. ir sesuo Ernesta grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, tėvas R. N. buvo ant stogo, kažką ten darė. Po kelių minučių tėtis grįžo į namus. Ji matė, kad tėvas yra neblaivus. Tėtis, parėjęs į namus, pradėjo priekaištauti mamai, mosikavo rankomis, šaukė ant mamos. Mama pasakė, kad ramintųsi, tačiau tėtis pradėjo dar aršiau elgtis. Tuomet mama išėjo iš namų, nenorėdama sukelti dar didesnio konflikto. Tėtis šaukė, kad viską čia išdaužys, kad jam niekas nieko nepadarys. Mamai sakė, kad suskaldys jai galvą, o paskui sakė, jog jei ne vienai, tai visoms suskaldys galvą. Ji ir sesuo buvo namuose ir viską girdėjo. Tėtis namuose, kai būna neblaivus, nuolat grasina jai, sesei ir mamai, tai yra ne pirmas kartas, kad tėtis elgiasi agresyviai mamos atžvilgiu. Ji, sesuo ir mama kiekvieną dieną patiria psichologinį smurtą, tėtis sako kad „esam niekas, kad jam niekas nieko nepadarys, kad jis turi pinigų, o mes liksim be nieko“, kartais smurtauja ir fiziškai. Jai ir sesei tenka nuolat klausytis tėvo priekaištų, jų atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, net ir vakar, kai mama išėjo į lauką, tėtis jos ir sesers atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, naudojo psichologinį smurtą. Ji mano, jei šio konflikto metu mama nebūtų išėjusi iš namų, tai tėtis tikrai būtų sumušęs mamą (82 b. l.).
Liudytoja E. N. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. ji, mama I. N. ir sesuo Raimonda grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, tėvas R. N. buvo lauke, darbavosi. Jos nuėjo į namo vidų. Po kelių minučių į namus grįžo tėtis. Kai tik grįžo, ji iš karto pastebėjo, kad tėtis yra neblaivus. Tėtis, parėjęs į namus, pradėjo priekaištauti mamai, mosikavo rankomis. Tėtis šaukė ant mamos, tačiau nei mama, nei ji, nei sesuo tėčiui nieko nesakė, nenorėjo, kad kiltų dar didesnis konfliktas. Jei tiksliai pamena, tėtis mamai pirmą kartą ir pasakė, kad „suskaldys galvą“. Paskui ji pamatė, kad tėtis bando mamai sugriebti už peties, kadangi ji stovėjo netoli mamos ir tėčio, ji tėtį stumtelėjo, kad šis nesugriebtų mamai už peties. Mama išėjo iš namų, nenorėdama sukelti dar didesnio konflikto. Tėtis vis šaukė, elgėsi agresyviai, mamai grasino. Kai mama išėjo į lauką, tėtis mamos dar ieškojo namuose, o neradęs susinervino ir vieną kartą įspyrė į virtuvėje stovėjusią spintelę. Ji ir sesuo buvo namuose ir viską girdėjo. Tėtis namuose agresyviai elgiasi, kai būna neblaivus (83 b. l.).
Nukentėjusioji I. N. 2014 m. sausio 14 d. protokolu-pareiškimu (6 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydama, kad vyras R. N. 2014 m. sausio 13 d. 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namuose grasino jai ir šeimai, kad „papjaus su peiliu“.Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo Vidmanto Palubinsko 2014 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (10-12 b. l.) nurodoma, jog 2014 m. sausio 13 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namuose, neblaivus R. N. grasino savo žmonai I. N., kad „papjaus su peiliu“. R. N. įvykio vietoje elgėsi agresyviai, rišliai bendrauti su juo nepavyko. R. N. buvo pristatytas į policiją.2014 m. sausio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole (13-14 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvė, kurioje buvo grasinama. Virtuvėje sulaužytų, sudaužytų baldų ir daiktų nesimato. Virtuvėje ant grindų ir kitų paviršių dėmių panašių į kraują nesimato.2014 m. sausio 22 d. CD-R kompaktinio disko apžiūros protokole (21-22 b. l.) užfiksuota CD-R kompaktinio disko apžiūra, kuriame yra informacija, kad 2014 m. sausio 13 d. apie 23 val. 49 min. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas pranešimas apie I. N. pranešimą dėl grasinimo.Asmens blaivumo testas (33 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam R. N. 2014 m. sausio 14 d. 01 val. 10 min. buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas.Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Vidmantas Rudaitis 2014 m. vasario 3 d. nutartimi (63-64 b. l.) patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-01-28 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00040-14 atleisti įtariamąjį R. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu įtariamajam susitaikius su nukentėjusiaisiais.Nukentėjusioji I. N. 2014 m. rugpjūčio 28 d. protokolu-pareiškimu (66 b. l.) kreipėsi į Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK, nurodydama, kad vyras R. N. 2014 m. rugojūčio 28 d. apie 17 val. grasino jai suskaldyti galvą. Nurodė, kad ji pabėgo, tai vyras nepagavo ir neužmušė.2014 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (70-72 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvė, kurioje buvo grasinama. Asmens blaivumo testas (84 b. l.) patvirtina, kad kaltinamajam R. N. 2014 m. rugpjūčio 28 d. 18 val. 03 min. buvo nustatytas 2,23 promilių girtumas.Kelmės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Vidmanto Rudaičio 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (3-4 b. l.) patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00040-14.Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu (5 b. l.) nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 67-1-00040-14 ir Nr. 67-1-00623-14, paliekant Nr. 67-1-00623-14.
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Aptartų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia grasino nužudyti žmoną I. N. ir vaikus E. N., R. N. ir L. N., išsakydamas žodžius, kad „visus papjaus“ ir ketindamas iš spintelės paimti peilį, taip grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą šeimos nariams, sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Be to, kaltinamasis R. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia grasino nužudyti žmoną I. N., išsakydamas žodžius, kad „suskaldys jai galvą“, sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą yra realus ir gali būti įvykdytas, todėl jo veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis R. N. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, savo šeimos narių – sutuoktinės ir vaikų atžvilgiu, nukentėjusiesiems jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukelta, turtinė ar neturinė žala jai nepadaryta, visi nukentėjusieji nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, pretenzijų jam nereiškia. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (41, 94, 99 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo ją sumažinti (132 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnio 2 dalį viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Prokurorė siūlo skirti galutinę subendrintą 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant R. N. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir 61 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad R. N. kaltinamas dviejų nesunkių tyčinių nusikaltimų padarymu bei nebuvimą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, į tai, kad jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (126-127 b. l.), neteistas (115-116 b. l.), baustas administracine tvarka (122-125 b. l.), Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiguvos seniūnija dėl R. N. gyvenimo būdo ar elgesio nusiskundimų nėra gavusi (130 b. l.), prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, be to, nors prokurorės galutinis subendrintas viešųjų darbų yra BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytas maksimumas, jo mažinti, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir skirtina kaltinamajam R. N. prokurorės siūloma galutinė subendrinta 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant R. N. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, į viešuosius darbus įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. sausio 14 d. 00 val. 40 min. iki 2014 m. sausio 14 d. 15 val. 17 min. (36-37 b. l.), t. y. 1 para, ir laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. 18 val. 30 min. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. 17 val. 00 min. (88-89 b. l.), t. y. 1 para, viso 2 paros, santykiu 1:6, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dvylikai viešųjų darbų valandų. Kadangi R. N. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. (Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnis, 54 straipsnis, 63 straipsnio 1 ir 4 dalys, 64¹ straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktis, 66 straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paskirta Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Daivos Bagdonaitės 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu (100-101 b. l.), kaltinamajam R. N. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (2014-01-13 epizodas) 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (2014-08-28 epizodas) 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. sausio 14 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., t. y. 2 (dvi) dienas, jas prilyginant 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. N. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti ir panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Išaiškinti R. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.