- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- 1-1357-1143/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28491-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- E. M.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
E. M. ir E. M. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugomą teritoriją ir patalpas, t. y. 2020 m. liepos 17 d., apie 21.00 val., veikdami bendrininkų grupe, svetimo turto pagrobimo tikslu, atlenkę vielinės tvoros segmentą, įsibrovė į saugomą (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), bei atsegę užtrauktuką, įsibrovė į brezentinę sandėliavimo palapinę. Iš šios palapinės pavogė dvi metalines gręžimo galvutes, kurių bendra vertė 300 Eur, ir, nupjovę nuo vandens padavimo siurblio, pavogė 5 metrus trigyslio kabelio, kurio bendra vertė 100 Eur. Tokiu būdu E. M., veikdamas kartu su E. M., pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį 400 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais E. M. ir E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai
Kaltinamasis E. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino įvykdęs vagystę įsibrovus į teritoriją ir joje buvusį sandėliavimo angarą, tačiau tvirtino, kad paėmė tik laidą, o jokių galvučių neėmė. Parodė, kad aptariamą dieną vaikščiojo su E. M. po mišką. Pamatė angarą. Tvoros segmentas jau buvo atlenktas, ji jau buvo nulaužta. Pralindo pro buvusią skylę. Iš pradžių vaikščiojo po teritoriją, po to užėjo į vieną sandėlį. Pasikėlė brezentą. Suprato, kad teritorija saugoma, ten dirbama, kažkas sandėliuojama. Ėjo be tikslo. Iš pradžių norėjo tik pasižiūrėti. Paėmė laidą, neturėjo tikslo jo realizuoti. Išrinko laidą, nulupo izoliaciją, varį išėmė. Kabelį pardavė. Patikslino, kad tvoros segmentas kažkuo tvirtinasi, bet jis jau buvo įlenktas, pajudino ir segmentas atsilenkė. Paėmė tik laidą. Matė ir kitų daiktų, bet tik apžiūrėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Žino, kad turi atsakyti už vagystę. Turi du vaikus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) amžiaus. Vykdydamas vagystę, apie šeimą negalvojo. Nurodė, kad vartoja alkoholį, tačiau gali gyventi ir be jo. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Padarytą veiką vertina neigiamai.
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad galimai įtarime nurodytu metu – 2020 m. liepos 17 d. dienos metu su E. M.ėjo grybauti į mišką netoli (duomenys neskelbtini). Pavakary grįždami pamatė aptvertą teritoriją, kurioje buvo du brezentiniai angarai. Priėjus arčiau pamatė, kad vienas tvoros segmentas yra atsegtas, todėl sugalvojo nueiti į vidų ir pažiūrėti kas gero tuose angaruose yra. Jie ėjo su tikslu kažką rasti ir pavogti. Atėję prie vieno angaro pakėlė brezentą ir įėjo į jo vidų. Jame buvo daug įvairiausių daiktų, automobiliai. Rado angare kažkokį pjūkliuką ir juo nuo vandens padavimo siurblio nupjovė kabelį, apie keturių metrų ilgio. Daugiau nieko iš to angaro neėmė tik tą kabelį, daugiau nieko neieškojo. Į kitą angarą net nėjo ir išėjo. Paėmė tik kabelį tam, kad jį parduotų ir gautų pinigų išgerti. Jie su E. per kur įėjo, per ten ir išėjo. Kabelį nešė jis rankose susuktą. Netoli namų paliko jį pievoje, kad nesinešti namo, nes norėjo jį parduoti. Jie su E. tą dieną buvome blaivūs, nes neturėjo pinigų už ką gerti. Tą kabelį pardavė kažkokiam žmogui sutiktam naktį, kuris jiems už kabelį davė 20 Eur, bet jau niekas nedirbo, todėl tada negalėjo nusipirkti gerti. Kitą dieną už gautus pinigus nusipirko alkoholio ir pragėrė. Gailisi, kad taip pasielgė, padarytą žalą atlygins, tiksliau sumokės pinigus. Jis pats pinigus kas mėnesį gauna iš darbo biržos po 200 Eur, tai dalimis galės atiduoti. Žmogaus, kurį apvogė atsiprašys (b. l. 85–87).
Kaltinamasis E. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pripažino įvykdęs vagystę įsibrovus į teritoriją ir joje buvusį sandėliavimo angarą. Parodė, kad aptariamą dieną vaikščiojo su E. M. po mišką, nes neturėjo ką veikti namuose. Eidami atgal namo, keliu, pamatė angarą, brezentinį. Sugalvojo nueiti pažiūrėti, kas ten yra. Priėjo tvorą, ten nebuvo kabliukų, kurie laiko tvoros segmentą. Užteko pasistumti ir įeiti. Įėję, iš pradžių nuėjo į pirmą angarą, kur buvo kažkokie balionai, po to nuėjo į antrą angarą. Jokių segtukų ant brezento nesegė; jis apačioje buvo su svoriu, kurį pasikėlė ir įlindo į vidų. Iš pradžių nieko nematė, apsižiūrėjo, po to pamatė kabelį. Rado pjūkliuką. E. M. tą laidą nupjovė, jie laidą susuko. Daugiau nieko neėmė, tik varinį kabelį. Neturėjo minčių vogti, bet taip gavosi. Vogė, nes reikėjo pinigų alkoholiui. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos, dažnai pradėjo vartoti alkoholį. Mano, kad turi priklausomybę. Yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Būna, kad kam nors neoficialiai padeda. Mėgino įsidarbinti, bet kai sužino, kad teistas, nepriima. Tuomet užsidaro savyje. Pragyventi padeda motina. E. M. yra jo (E. M.) sesers sugyventinis, kartu gyvena. Po šio įvykio daugiau su teisėsauga nesusidūrė. Nurodė, kad sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Norėtų pasikeisti. Nurodė, kad abu su E. M. sutiktų atlyginti 125 Eur sumą, už kabelį ir tvorą, tačiau visos ieškinyje prašomos sumos nesutinka atlyginti, nes jokių galvučių neėmė.
Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 18 d., apie 9.00 val., savo mobiliajame telefone pamatė vaizdo medžiagą iš vaizdo stebėjimo kameros, kuri įrengta adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančios (duomenys neskelbtini) sandėliavimo palapinės viduje. Palapinės viduje laiko įvairius sunkius metalinius prietaisus, skirtus naftos, dujų ir vandens gręžimui, bei sunkvežimį ir limuziną. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip 2020 m. liepos 17 d., apie 21.00 val., po palapinės vidų vaikšto du vyrai, žvalgosi į daiktus, į limuzino saloną. Vienas vyras bando pakelti vandens padavimo siurblį, tačiau jo nepakėlė – siurblys yra gana sunkus. M. M. yra įmonės direktorius (akcininkas). Apžiūrėjęs teritoriją, pamatė, kad yra apgadinta segmentinės tvoros dalis, tai yra sugadintas segmentas, dėl to padaryta turtinė 25 Eur žala. Apžiūrėjęs sandėliavimo palapinę pasigedo dviejų metalinių gręžimo galvučių (vieną galvutę vertina 150 Eur). Taip pat pamatė, kad yra nupjautas 5 metrų ilgio trigyslis kabelis nuo vandens padavimo siurblio, kurį vertina 100 Eur. Iš viso įmonei padaryta 425 Eur žala (b. l. 1, 5, 34).
2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Nurodyta, kad sugadintas vienas tvoros segmentas (atlenktos vielos dalys). Brezentinio angaro viduje fiksuota, kad nuo įrenginio – vandens siurbimo siurblio – nupjautas kabelis. Padarytos nuotraukos (b. l. 15–26).
2020 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad M. M. pateiktame vaizdo įraše matomas vaizdas sandėliavimo palapinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri priklauso įmonei (duomenys neskelbtini). Palapinėje stovi juodos spalvos automobilis – limuzinas. Už jo, galu į jį, stovi juodos spalvos sunkvežimis. Aplink abi transporto priemones daug gręžimo įrenginių, popierinių dėžių, palečių. Palapinėje vienoje transporto priemonių pusėje vaikšto E. M., kalbėdamas telefonu, kitoje pusėje E. M.. Abu apžiūrinėja palapinėje esančius daiktus. Vėliau E. M. pereina į E. M. pusę. E. M. kelis kartus bando pakelti vamzdį (b. l. 45–48, 49–50).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje ištirtų įrodymų vertinimas
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. M. ir E. M., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją ir patalpas. Kaltinamieji E. M. ir E. M. teisiamajame posėdyje prisipažino įsibrovę į saugomą teritoriją ir joje buvusį sandėliavimo angarą. Tai, kad kaltinamieji, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, neteisėtai įsibrovę į (duomenys neskelbtini) teritoriją bei sandėliavimo patalpą pagrobė ten buvusį svetimą turtą patvirtina ir 2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad būtent E. M. ir E. M. vaikšto po sandėliavimo angarą, apžiūrinėja ten esančius daiktus. Taip pat ir iš teisimojo posėdžio metu pagarsintų nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotų parodymų matyti, kad jis savo mobiliajame telefone pamatė vaizdo medžiagą iš sandėlyje esančios vaizdo stebėjimo kameros, kurioje matėsi po patalpą vaikštantys du vyrai, kurie kilnojo daiktus. M. M. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duoti parodymai, nors ir nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jais teismas remiasi tiek, kiek jie patvirtina kitus byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius svetimo turto pagrobimo aplinkybes. Nors abu kaltinamieji tvirtina, kad iš sandėlio pagrobė tik kabelį, o gręžimo galvučių neėmė, tačiau atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolo, vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenis bei M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad būtent E. M. ir E. M. buvo įsibrovę į M. M. priklausančios įmonės teritoriją ir sandėliavimo patalpas, o jas filmuojančios vaizdo stebėjimo kameros jokių kitų asmenų neužfiksavo, o po E. M. ir E. M. įsibrovimo iš sandėlio dingo ir dvi ten buvusios gręžimo galvutės, teismo daro išvadą, kad E. M. ir E. M. kalti ir dėl gręžimo galvučių pagrobimo.
Atsižvelgiant į pačių kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad tiek E. M., tiek E. M. suprato, jog neteisėtai patenka į įmonės teritoriją, neteisėtai įsibrauna į sandėliavimo patalpas turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji E. M. ir E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
IV. Dėl bausmės skyrimo
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji E. M. ir E. M. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta iš savanaudiškų paskatų. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis ir jo įmonė patyrė turtinę žalą. Bylos duomenimis, tiek E. M., tiek E. M. anksčiau teisti – E. M. keturis kartus, o E. M. – penkis kartus. Abu kaltinamieji naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausti administracine tvarka ir turintys galiojančių nuobaudų (b. l. 73, 113), nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jų gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad tiek E. M., tiek E. M. turi būti paskirta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmių dydžius, įvertinus nesunkius padarinius, nustatant mažesnius nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus ir bausmės individualizavimo principą, įvertinus tai, kad nuo liepos mėnesio jie daugiau nusikalstamų veikų nepadarė, teisme išreiškė norą taisytis ir keisti savo gyvenimo būdą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti apie kaltinamiesiems skirtinų laisvės atėmimo bausmių atidėjimą.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į tai, kad nors jie padarė apysunkį nusikaltimą, tačiau jis sunkių padarinių nesukėlė, savo nusikalstamą elgesį abu vertina kritiškai, nori taisytis, gydytis nuo alkoholizmo, kuris įtakoja nusikalstamų veikų darymą. Teismas taip pat atsižvelgia į bylos duomenis apie tai, kad abu turi tamprius socialinius ryšius – E. M. su tėvais, seserimi, E. M. gyvena faktinėje šeimoje, turi du mažamečius vaikus. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad taikant kaltinamiesiems realią laisvės atėmimo bausmę būtų padaryta didelė neigiama įtaka jų socialiniams ryšiams. Realiai vykdant paskirtas bausmes būtų pasiektas tik kaltinamųjų nubaudimo tikslas, tačiau laisvės atėmimas savaime nepaveiktų taip, kad kaltinamieji toliau laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, juolab, kad abu pripažįsta turintys alkoholizmo problemą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tiek E. M., tiek E. M. suteikti galimybę taisytis neizoliuotiems nuo visuomenės, keisti savo gyvenimo būdus, gydytis nuo priklausomybės ir būti naudingiems savo šeimoms bei visuomenei. Teismo vertinimu, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bausmės tikslai šiuo metu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant E. M. ir E. M. skirtinų laisvės atėmimo bausmių vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), kiekvienam nustatant laikotarpį bei įpareigojimus, kurie teismo vertinimu, užtikrintų tiek realų poveikį kaltinamiesiems, tiek kitų bausme siekiamų tikslų pasiekimą ir tuo pačiu atitiktų bausmės individualizavimo principą.
V. Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo (b. l. 52), kuriame nurodyta, kad 2020 m. liepos 17 d. apie 21 val. iš šios įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pavogtos 2 metalinės gręžimo galvutės, kurių vienos vertė 150 Eur, ir 5 m trigyslio kabelio, kurio vertė 100 Eur, bei sugadinta segmentinės tvoros dalis, kurios vertė 25 Eur. Prašoma priteisti padarytą 425 Eur turtinę žalą.
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl E. M. ir E. M. kaltų veiksmų pagrobiant svetimą turtą buvo padaryta turtinė žala M. M. įmonei, todėl byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 400 Eur pagrobto turto – tenkintinas, priteisiant šią sumą iš abiejų kaltinamųjų solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. ir E. M. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl svetimo turto sugadinimo, civilinio ieškinio dalis dėl sugadinto tvoros segmento, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktinas nenagrinėtu.
VI. Kiti klausimai
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus 2020 m. liepos 21 d. nutarimais kaltinamiesiems skirtos kardomosios priemonės (b. l. 89–90, 130–131).
Byloje esantys daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su laido dalimi įsiteisėjus teismo nuosprendžiui – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304, 305, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.
1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) gydytis priklausomybę nuo alkoholio;
3) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
2) gydytis priklausomybę nuo alkoholio;
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
(duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. M. ir E. M. solidariai (duomenys neskelbtini) 400 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti voką su laido dalimi.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.