Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-19 · Civilinė byla Nr. B2-4380-864/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-19
Bylos Nr.
B2-4380-864/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01096-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Atsakovas
UAB „Kaita ir Ko“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. B2-4380-864/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01096-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Europos finansų centras“ pareiškimo atsakovui UAB „Kaita ir Ko“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nevykdo savo prievolių, yra skolingas ieškovui 1 550,62 Eur skolos ir palūkanų sumas pagal reikalavimo perleidimo sutartį su pirminiu kreditoriumi UAB „Vilniaus Ejotra“. Pateikė duomenis, jog UAB „Vilniaus Ejotra“ perleido ieškovui reikalavimo teises į 1 365,12 Eur atsakovo skolą pagal sąskaitas faktūras Nr. VEK000079846 ir Nr. VEK000079935.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko. Pateikė teismui duomenis, jog iki pareiškimo priėmimo pilnai apmokėjo pirminiam kreditoriui 1365,12 Eur skolą pagal pareiškime išvardintas sąskaitas faktūras, todėl ieškovas nėra atsakovo kreditorius. Mokėjimo dokumentų kopijos pridėtos prie atsiliepimo. Taip pat nurodo, kad UAB „Kaita ir Ko“ yra moki įmonė, vykdanti ūkinę veiklą ir turinti 19 darbuotojų, aktualaus balanso duomenimis pradelsti įsipareigojimai nesudaro pusės turto vertės. Pateikė grindžiančius dokumentus. Kartu atsakovas pateikė prašymą skirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos skiriant atsakovui; priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2017 m. birželio 22 d. nutartimi teismas pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, abi šalys įpareigotos pateikti papildomus įrodymus. Ieškovas įpareigotas pateikti paaiškinimus dėl savo reikalavimo pagrįstumo, bei pridėti papildomus dokumentus ir kitus įrodymus savo pozicijai pagrįsti, būtent patvirtinti aplinkybę, jog pradinio kreditoriaus perleista atsakovui paskaičiuota įsiskolinimo suma nebuvo išreikalauta iš atsakovo pačios UAB „Vilniaus Ejotra“ bei iki šiol nėra apmokėta.

Atsiliepimas

Atsakovas įpareigotas pateikti kartu su atsiliepimu nepateiktus dokumentus, o taip pat papildomus įrodymus savo pozicijai argumentuoti, t. y. įmonės debitorių sąrašą nurodant atsiskaitymo terminus; pateikti dokumentus, įrodančius skolų išieškojimo realumą. Taip pat atsakovas įpareigotas pateikti duomenis apie vykdomos veiklos apimtis; dokumentus, grindžiančius į aktualų balansą įtraukiamo turto vertę; nurodyti bendrą areštuoto ir įkeisto turto mastą.

Rašytinis teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui paskirtas 2017 m. liepos 19 d. 8.00 val.

Atsakovas tinkamai įvykdė teismo reikalavimą ir pateikė reikalaujamus dokumentus įmonės finansinei būklei įvertinti bei savo pozicijai pagrįsti. Jis kartoja argumentus dėl to, kad ieškovas nėra tinkamas subjektas kelti reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi nėra realus atsakovo kreditorius. Atsakovas nesutinka su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi vykdo veiklą, gauną pajamų, jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės turto vertės.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo UAB „Europos finansų centras“ atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu pateikė prašymą skirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę šios sumos skiriant atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovas reikalaujamų dokumentų ir paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutrauktina

Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi teisę pateikti kreditorius. Kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui. Kreditorius, prieš kreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neprivalo bandyti atgauti skolos ginčo tvarka. Tačiau bet kuris asmuo, tarp jų ir kreditorius, kreipdamasis į teismą, turi pagrįsti savo teisinį statusą, todėl teismui turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiantys įrodymai. Kreditorius, kuris kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei skolininkui iškėlimo, privalo nurodyti, iš kokių santykių yra kilęs ir kuo grindžiamas jo reikalavimas. Jeigu toks kreditoriaus nurodymas nėra aiškiai nepagrįstas, jis yra pakankamas teismui. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka. Išlieka teismo pareiga sprendžiant, ar toks asmuo turi teisę inicijuoti skolininkui bankroto bylą, kreditoriaus reikalavimo egzistavimas turi būti įvertinamas preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Tuo atveju, jei teismui pagal bylą inicijuojančio asmens nekyla didelių abejonių dėl to, kad šis asmuo yra susijęs su atsakovu prievoliniais santykiais, dėl ko gali būti potencialus kreditorius, jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2-529-178/2015).

Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su visais ieškovo ir atsakovo teismui pateiktais argumentais ir duomenimis, ir teismų informacinės sistemos LITEKO gautais duomenimis teismas padarė išvadą, jog ieškovo UAB „Europos finansų centras“ reikalavimo teisė į atsakovą kelia didelių abejonių.

Ieškovas savo reikalavimą kildina iš 2017 m. kovo 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/28 su pirminiu kreditoriumi UAB „Vilniaus Ejotra“ perleistas teises į atsakovo 1365,12 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. VEK000079846 ir Nr. VEK000079935. Nurodytos reikalavimo perleidimo sutarties 3.1.11 punkte numatyta, jog pradinis kreditorius įsipareigoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, grąžinti naujajam kreditoriui priklausančią dalį skolininko sumokėtos sumos, jei skolininkas sumoka tokią sumą pradiniam kreditoriui po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos.

Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad pilnai apmokėjo 1365, 12 Eur skolą pagal sąskaitas faktūras Nr. VEK000079846 ir Nr. VEK00007993 tiesiai pradiniam kreditoriui UAB „Vilniaus Ejotra“. Prideda 2017 m. balandžio 21, 27, 28 d. bei 2017 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymų kopijas bei pažymi, jog trys pirmi pavedimai atlikti dar iki ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui.

Ieškovas nepateikė teismui papildomų įrodymų, nepatvirtino aplinkybės, jog pradinio kreditoriaus perleista atsakovui paskaičiuota įsiskolinimo suma UAB „Vilniaus Ejotra“ nebuvo išreikalauta bei iki šiol nėra apmokėta. Teismo vertinimu ieškovas nepagrindė ir neįrodė atsakovo jam turimos prievolės; nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių jo reikalavimo teisę į atsakovą. Darytina išvada, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pateikė tokios teisės neturintis subjektas.

Teismas pažymi, kad pagal civilinėje byloje gautus duomenis ir dokumentus UAB „Kaita ir Ko“ yra nepertraukiamai ūkinę komercinę veiklą vykdantis subjektas, gaunantis pajamų ir turintis 15 darbuotojų.

Kadangi aplinkybė, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pateikė tokios teisės neturintis asmuo, paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas šią civilinę bylą nutraukia kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 293 straipsnio 1 punktas.

Dėl baudos skyrimo.

Atsakovas prašo skirti ieškovui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant atsakovo UAB „Kaita ir Ko“ naudai.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, kt.) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškimo pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis pareiškimas būtų pateiktas aiškiai nesąžiningai, netinkamai vykdant savo įrodinėjimo pareigą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Tai, kad teismo vertinimu ieškovas nepagrindė ir neįrodė atsakovo jam neįvykdytos prievolės realumo, dar nereiškia, kad ieškovo pateiktas pareiškimas turi būti vertinamas kaip sąmoningas tyčinis veiksmas. Kaip jau buvo nurodoma šioje nutartyje, dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl kreditorius savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir inicijuodamas bankroto bylą skolininkui. Duomenų apie UAB „Vilniaus Ejotra“ veiksmus atgavus skolą iš atsakovo nėra. Teismas ieškovo pareiškimo pateikimo nepripažįsta ieškovo piktnaudžiavimo teise. Todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir ieškovui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

CPK 98 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų, susijusių su patirtų išlaidų apskaičiavimu, pagrindimu, bei apmokėjimu, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-291, 293-295 straipsniais, teismas

nutaria:

Civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Kaita ir Ko“, į. k. 302469259, , nutraukti.

Netenkinti atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos sumos priteisiant atsakovo UAB „Kaita ir Ko“ naudai.

Netenkinti atsakovo prašymo priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Ramunė Mikonienė