Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-404-350/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-12
Bylos Nr.
1S-404-350/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
T. Z. G. 1 S-404-350/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTART I S2010 m. gegužės 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui

teismo posėdyje išnagrinėjęs V B. G. skundą dėl 2010-04-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė V B. G. 2010-03-08 d., skundą, dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-02-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V.B. G. skundą dėl I. D. galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 312 str. ir šių veiksmų padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas priimtas nepažeidžiant LR baudžiamojo proceso normų reikalavimų ir jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

V B. G. skundžia 2010-04-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. D. nusikalstamų veiksmų ir šių veiksmų padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad apylinkės teismas nesigilino į jos skundo esmę, priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Pabrėžia, kad I. D. savavališkai, savo paties sprendimu ir tyčiniais veiksmais pašalino ir sunaikino šeimos relikvijas (kryžių ir saulutę), suardė kapavietę, pašalino želdinius, antkapius ir kitus sakralinio pobūdžio įrenginius – R. V. atvaizdo bareljefą, kurį nusiuntė jo dukrai M. V. - A į Ispaniją, kurią po tokio įvykio ištiko šokas. M. V. - A patyrusi šoką, turėjo skubiai atvykti į Lietuvą, prarado darbo pajamas ir dėl I. D. veiksmų patyrė didelių išlaidų. Tokiu būdu I. D. viešai ir įžūliai išniekino artimųjų amžino poilsio vietą, sunaikino šeimos moralinį identitetą.

Nurodo, kad I. D. apgaulės būdu, pasinaudodama komplikuota garbaus amžiaus asmens sveikatos būkle, užvaldė savo močiutės - pareiškėjos motinos turtą ir toliau savavališkai visomis priemonėmis tyčiojasi iš šeimos ir mirusių artimųjų, motyvuodama neva vykdanti mirusios močiutės valią ir vadindama tai „kapinių tvarkymu ir priežiūra“. Mirusioji V. K. tikrai neprašė nuversti ir pašalinti kryžių, nes tai šeimos relikvija mirusiems, kurie buvo palaidoti pareiškėjos rūpesčiu ir lėšomis. Tame pačiame kape palaidotas ir K. D. , kurio žmonos pavedimu pareiškėja įsipareigojo prižiūrėti kapus ir išsaugoti kryžių. Tai, kad I. D. nuo 2004 m. intrigų ir savanaudiškų paskatų dėka įsisuko į pareiškėjos šeimą, neduoda jai teisės savavališkai nuspręsti pašalinti kryžių, turintį didelę moralinę dvasinę vertę šeimai ir kape palaidotiems asmenims. I. D. melagingai teigia, kad pareiškėja gyvendama Vilniuje artimųjų kapų Panevėžyje nelanko, bei nurodė, kad ji niekaip negalėjo susisiekti su pareiškėja ir pasitarti dėl kapų tvarkymo. Tokie melagingi tvirtinimai žeidžia ir žemina pareiškėją kaip asmenį. I. D. sąmoningai nutyli, kad pareiškėja rūpindamasi mirusios motinos atminimu, pasitarusi su artimaisiais ir suderinusi su architektais, jau yra užsakiusi paminklą Vilniuje, tokiu būdu I. D. sakymas, kad ji mirusios V. K. prašymu „tvarko ir prižiūri kapus“ nepagrįstas. Pareiškėja teigia, kad dėl tokių I. D. veiksmų sutriko jos sveikata, tiek ji, tiek M. V. - A patyrė stiprius išgyvenimus, patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalą.

Posėdžio metu prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

V.B.G. skundo argumentai analogiški 2010-03-08 apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokuroro nutarimą, taip pat teismui pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-20 nutartis, bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant LR baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas V.B. G. skundas dėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-02-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V.B. G. pareiškimą, su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.

Susipažinus su pareiškėjos skundu matyti, kad pagrindiniai skundo argumentai susiję su tuo, kad, jos manymu I. D. tyčiniais veiksmais pašalino ir sunaikino ant artimųjų kapo buvusį kryžių ir saulutę, suardė kapavietę, pašalino želdinius, antkapius ir kitus sakralinio pobūdžio įrenginius, taip viešai ir įžūliai išniekino artimųjų amžino poilsio vietą, sunaikino šeimos moralinį identitetą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjos nurodyti elementai ant jos artimųjų kapo buvo pakeisti, tačiau negalima teigti, kad tokie I. D. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo- kapo išniekinimo sudėtį.

BK 312 str.1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kapo suardymą ar kitokį jo išniekinimą, arba už paminklo suniokojimą. Šio nusikaltimo objektas yra mirusiojo atminimas, viešoji tvarka kapinės. Nusikaltimas gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais- atkasant kapą, jį suardant, apteršiant, nugriaunant antkapį ar paminką, užrašant ant jų nepadorius žodžius, išraunant želdinius ir panašiai. Tai yra tyčinis nusikaltimas, t.y. kaltininkas veikdamas siekia būtent paniekinti mirusį, pažeisti viešąją tvarką, o ne kokių nors kitų tikslų.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių nuotraukų matyti, kad minimas pareiškėjos artimųjų kapavietė yra prižiūrima, ji estetine išvaizda niekuo nesiskiria nuo aplinkinių kapaviečių, yra sutvarkyta pagal susiklosčiusias tradicijas, aptverta, joje pastatytas paminklas, pasodinti želdiniai.

Taigi, šiuo atveju nėra jokios abejonės, kad pareiškėjos artimųjų kapavietė BK 312 str. prasme nėra išniekinta. Vien tai, kad pareiškėja V.B. G. ir I. D. skirtingai supranta, kas turi ir kaip reikia tvarkyti ir prižiūrėti artimųjų kapus ir kad I. D. kapavietę sutvarkė ne taip, kaip to pageidauja pareiškėja, nereiškia, kad kapas yra išniekintas.

Akivaizdu, kad šiuo atveju I. D. veiksmais, pasireiškusiais savo nuožiūra tvarkant ginčo objektu tapusią kapavietę, nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad tokiu atveju baudžiamasis procesas negali būti pradedamas. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir BPK 168 straipsnio, reglamentuojančio atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą sąlygas ir tvarką, pirmojoje dalyje.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ją, o kartu ir tuo pačiu klausimu priimtus ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro nutarimų skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

V.B. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis