Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės E. R. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuoti asmenys: skolininkas D. B., skolininko darbdavys UAB ,,V.“, vadovas D. B., išieškotojai: 1. Valstybė, atstovaujama Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, 2. UAB ,,Lateko lizingas“ ir 3. Kauno teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis (ė) prašė pareiškimu už jo (jos) reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „V.“ vadovui D. B. piniginę baudą pagal CPK 585 str. 2 d., suinteresuoti asmenys išieškotojai: 1. valstybė, atstovaujama Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI), 2. UAB ,,Lateko lizingas“ (toliau – Bendrovė) ir 3. Kauno teritorinė muitinė (toliau – Muitinė).

Pareiškime teismui antstolis (ė) E. R. nurodė, kad jo (jos) kontoroje vykdomos vykdomosios bylos pagal išieškotojų 1. VMI, 2. Bendrovė, 3. Muitinė pateiktus vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininko D. B. pagal Raseinių raj. apylinkės teisme priimtus teismų įsakymus ir 3. Muitinės sprendimus. Taip pat dėl vykdymo išlaidų antstoliui (ei) iš skolininko išieškojimo.

Antstoliui (ei) pradėjus vykdyti vykdomuosius dokumentus, skolininkas D. B. ir jo darbdavys UAB ,,V.“ turėjo juos įvykdyti gera valia remiantis antstolio (ės) priimtais patvarkymais, tačiau jų neįvykdė, dėl to jo atžvilgiu buvo atlikti ir kiti priverstiniai vykdymo veiksmai: areštuotas skolininko turtas, surašyti ir išsiųsti patvarkymai tiek skolininko darbdaviui UAB ,,V.“ (vadovas D. B.), tiek pačiam skolininkui D. B. dėl skolos (baudų) išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio. 2017-09-14 patvarkymais pastarieji buvo įpareigoti per juose nurodytą terminą pateikti antstoliui (ei) informaciją apie išieškojimo eigą. Tačiau antstolis (ė) iki kreipimosi į teismą atsakymo į šiuos procesinius dokumentus negavo. Antstolis (ė) kartu išsiuntė skolininko darbdaviui ir pačiam skolininkui patvarkymus dėl vykdymo išlaidų jam (jai) sumokėjimo, tačiau iš pastarųjų nesulaukė jokio informacijos apie skolininko prievolės vykdymą.

Skolininkas D. B., o tuo pačiu ir jo darbdavys per laikotarpį nuo 2017-09-14 iki 2017-11-28 iš vis jokios informacijos antstoliui (ei) nepateikė ir nenurodė ar šiuo metu iš skolininko yra ieškomas nurodytas įsiskolinimas pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus.

Antstolio (ės) reikalavimuose skolininkui D. B. ir jo darbdaviui yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktorius yra darbdavio atstovas vykdymo procese, o vertinant jo elgesį kuomet nevykdomi antstolio reikalavimai, yra pakankamas pagrindas pripažinti tokius veiksmus pažeidžiančiais įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio (ės) reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio (ės) teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kuriam vykdymui yra pateikiami vykdymo procese priimti procesiniai dokumentai, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio (ės) reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininko darbdavio atstovas antstolio (ės) reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką bei, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui (ei) greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko darbdavio vadovui direktoriui D. B. skirti piniginę baudą.

Skolininko darbdavio atstovui nevykdant antstolio (ės) reikalavimų yra kliudoma antstoliui (ei) vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis (ė) teismo prašė:

1. Už antstolio (ės) reikalavimų nevykdymą pinigine bauda nubausti, UAB „V.“ vadovą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Savo reikalavimui pagrįsti antstolis (ė) pateikė teismui ir vykdomąsias bylas.

Antstolis (ė) į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant, teismas tenkindamas antstolio (ės) prašymą nusprendė bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuotų asmenų išieškotojų atstovai į teismo posėdį irgi neatvyko, tačiau pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, dėl to teismas nusprendė bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuotas asmuo skolininkas D. B. taip pat neatvyko į teismo posėdį, nors apie bylos nagrinėjimą yra informuotas tinkamai. Teismas nusprendė bylą nagrinėti jam (jai) nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuotas asmuo skolininko darbdavys UAB „V.“ ir jo atstovas nepateikė teismui savo nuomonės dėl antstolio (ės) pareiškimo ir į teismo posėdį neatvyko. Teismas nusprendė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).

Antstolio (ės) pareiškimas tenkintinas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740 - 741, 743 str.).

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas (ABĮ 37 str.).

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai buvo žinomos ir bendrovės vadovui D. B., kadangi jos analogiškai gali būti nurodomos ir direktorių pareiginiuose nuostatuose. Šios normos yra svarbus teisės šaltinis nustatantis įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių teisės normų reikalavimus.

Antstolio (ės) E. R. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos dėl skolos (baudų) išieškojimo iš skolininko D. B., 3 eilės išieškotojams pagal atitinkamų institucijų priimtus vykdytinus dokumentus ir atskirai dėl vykdymo išlaidų antstoliui (ei) išieškojimo.

Antstoliui (ei) nustačius, kad skolininkas D. B. dirba UAB ,,V.“ antstolis (ė) pagrįstai priimtus patvarkymus dėl skolos (baudų) išieškojimo išsiuntė skolininkui ir jo darbdaviui, nurodydamas (a) skolą (baudas) išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.). Antstolio (ės) priimtuose patvarkymuose skolininkui ir darbdaviui nurodyta, kad už antstolio (ės) reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išmokų išskaičiavimą gali būti skirta bauda (CPK 585, 618 str.). Dėl to skolininko darbdavys ar jo įgaliotas asmuo vienasmeniškai negalėjo nevykdyti išieškojimo pagal antstolio (ės) E. R. pateiktus procesinius dokumentus, kadangi jie turi būti vykdomi nedelsiant arba per juose nurodytą terminą. Nagrinėjamos bylos atveju skolininko darbdavys ar jo įgaliotas asmuo esant antstolio (ės) pateiktiems procesiniams dokumentams dėl skolos (baudų) iš skolininko išieškojimo ir dėl to kilus abejonėms ar neaiškumams, neatsižvelgiant ir į skolininko pateiktus motyvus, negali vienasmeniškai nuspręsti kada jis gali būti vykdomas tuoj pat ar vėliau. Pažymėtina, kaip jau teismas yra nurodęs, kad antstolio procesinis dokumentas turi būti vykdomas nedelsiant. Tačiau atliekant išieškojimą iš skolininko taip pat svarbu yra atsižvelgti ir į reikalavimų tenkinimo eilę (CPK 736 str.). Apie savo veiksmus darbdavys privalo informuoti antstolį (ę) kuris (i) yra pateikęs (usi) vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamos bylos atveju nei skolininko darbdavys, nei darbdavio įgaliotas atstovas nepateikė teismui į bylą jokio paaiškinimo ir nenurodė pagrįstų aplinkybių kuo remiantis jis nevykdė išieškojimo pagal antstolio (ės) E. R. pateiktus patvarkymus nuo jų gavimo momento, todėl pripažintina, kad tokie D. B. (ar jo įgalioto asmens) veiksmai neatitinka tikrųjų minėtų teisės aktų nuostatų reikalavimų (1 b. l.). Dėl to antstolis (ė) E. R. teisėtai 2017-09-14 patvarkymais kiekvienoje vykdomojoje byloje kreipėsi į skolininko darbdavį dėl informacijos pateikimo. Nei skolininko darbdavys, nei pats skolininkas ne tik nepateikė atsiliepimo į antstolio (ės) pareiškimą, bet ir nepateikė jokių įrodymų į bylą susijusių su antstolio (ės) pateiktų patvarkymų darbdaviui dėl informacijos pateikimo nevykdymu. Visi paminėti darbdavio ir konkrečiai bendrovės vadovo direktoriaus D. B. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą ir dėl to kilus abejonėms, turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys ir konkrečiai jo atstovas D. B. vienasmeniškai priimdamas sprendimą neišieškoti iš skolininko darbuotojo D. B. darbo užmokesčio sumų pagal teisės aktų nuostatas, nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio (ės) E. R. pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojai būtų išvengę nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojams padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą, - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl argumentai, kad vadovas ar kiti įmonės darbuotojai (pvz. vyr. finansininkė) analogiškai suvokė atsisakymo motyvus ar buvo padaryti dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojams buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.

Antstolis (ė), vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio (ės) atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. D. B. būdamas įmonės vadovu nepateikė teismui įrodymų, kodėl jis negalėjo įvykdyti antstolio (ės) patvarkymų ar neprivalėjo atlikti jį įpareigojančių veiksmų. Todėl pripažintina, kad antstolis (ė) pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Antstolis (ė) 2017-10-02 teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad UAB „V.“ vadovas D. B. nevykdė antstolio (ės) patvarkymų ir 2017-09-14 patvarkymų dėl informacijos pateikimo. Šių antstolio (ės) pareiškime įvardytų esminių aplinkybių UAB „V.“ vadovas D. B. leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. D. B. nepagrįstai neatsiliepė į antstolio (ės) patvarkymus. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas gali daryti priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB „V.“, nei konkrečiai jos vadovas D. B.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo D. B. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant į antstolio pareiškimą bei demonstruojant nepagarbą teismui.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d.). Tokie UAB „V.“ vadovo D. B. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. UAB „V.“ vadovas D. B. ar jo atstovas (vyr. finansininkė) vykdydamas antstolio (ės) patvarkymą pagal pateiktą vykdytiną dokumentą ir negalėdamas nurodytu laiku jo įvykdyti, privalėjo apie tai informuoti antstolį (ę). Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, UAB ,,V.“ vadovas D. B. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš procesinį dokumentą pateikusio antstolio (ės), tiek ir iš išieškotojų. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad UAB „V.“ vadovas D. B. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su antstoliu (e) nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti pastarojo (osios) paskiausius 2017-09-14 patvarkymus. Vengdamas įvykdyti antstolio (ės) E. R. ir visus anksčiau priimtus patvarkymus UAB „V.“ vadovas D. B. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio (ės) nurodymą, šiuo atveju antstolio (ės) E. R. pateiktus vykdytinus dokumentus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „V.“ vadovas D. B. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio (ės) pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodytų antstolio (ės) patvarkymų konkrečiai D. B. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais D. B. skirtina 150 Eur bauda už laikotarpį nuo 2017-09-14 (reikalavimo pateikti informaciją neįvykdymo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2017-12-18 įskaitytinai.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama D. B. už jo veiksmus, susijusius su antstolio 2017-09-14 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu yra ir UAB ,,V.“ direktorius (19 b. l.). Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine D. B. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta D. B. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko darbdavio bendrovės atstovo vadovo D. B. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Skirti UAB ,,V.“ (į. k. (duomenys neskelbtini),) vadovui D. B., (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą už antstolio (ės) E. R. reikalavimų nevykdymą per laikotarpį nuo 2017-09-14 iki 2017-12-18 įskaitytinai.

2. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,V.“ vadovo D. B. asmeninių lėšų.

3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui (ei) E. R., suinteresuotiems asmenims: skolininko darbdaviui UAB „V.“ ir jo vadovui D. B., skolininkui D. B. ir išieškotojams: 1. VMI, atstovaujančiai LR valstybę, 2. UAB ,,Lateko lizingas“ bei 3. Kauno teritorinė muitinei.

4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui (ei) vykdomąsias bylas (šešios bylos).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.