- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e2-1908-236/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Problematika“
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Statybų techninė priežiūra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto perkančiosios organizacijos atsisakymo pateikti susipažinimui viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Problematika“, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų techninė priežiūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti susipažinimui visus nekonfidencialius AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis, įskaitant bei neapsiribojant pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimais; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą bei įpareigojimą perkančiai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su AB „Problematika“ iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, kuria prašė pateikti visus pirkimo laimėtojos AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis, įskaitant bet neapsiribojant pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą šalių komunikaciją minėtais kausimais. 2020 m. lapkričio 11 d. perkančioji organizacija pateikė ieškovei atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad pretenzija patenkinama iš dalies, ieškovei buvo pateikti visi nekonfidencialūs AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis. Ieškovė nesutiko su perkančiosios organizacijos sprendimu tenkinti pretenziją iš dalies. Ieškovės manymu, dalis dokumentų vien dėl savo pobūdžio negali būti laikomi konfidencialias, pavyzdžiui kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, perkančiosios organizacijos susirašinėjimas su tiekėju dėl pasiūlymo vertinimo, neįprastai mažos kainos pagrindimas. Atsakovė iš esmės piktnaudžiauja įstatymo numatyta konfidencialios informacijos apsauga, tokiu būdu užkirsdama kelią ieškovei įsitikinti, ar nustatant pirkimo laimėtoją buvo pažeidimai, ar ne, o tokius pažeidimus nustačius – ginti savo teisę įstatymų nustatyta tvarka teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d nutartimi nutarė ieškinį atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovei UAB „Statybų techninė priežiūra“ žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą, nukreiptą į informacijos gavimą, kurį patenkinus nekiltų jokie materialieji teisiniai padariniai. Teismo vertinimu, ieškovė siekia tik vėliau inicijuoti procesą, t. y. pradžioje gauti informaciją ir tik tada spręsti, ginti galimai pažeistą teisę, ar ne. Toks reikalavimas yra aiškiai procesinio pobūdžio, nesusijęs su pažeistos subjektinės materialinės teisės gynimu ir negali būti reiškiamas ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) „Statybų techninė priežiūra“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
6.1. Ieškovė reikalavimą dėl įpareigojimo pateikti informacija grindė Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 32 straipsnio 4 dalimi. Remiantis šia norma, ieškovės teisė reikalauti informacijos, susijusios su pirkimą laimėjusio trečiojo asmens pasiūlymu yra expressis verbis įtvirtinta PĮ. Taigi, tiekėjo teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais yra subjektinė jo teisė, kurią tiekėjas turi nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu jis su kitų dalyvių pasiūlymais nori susipažinti ir ieškovės reikalavimas yra materialaus pobūdžio, o ne procesinio.
6.2. Patenkinus ieškinio reikalavimą kiltų materialios teisinės pasekmės – atsakovė būtų įpareigota pateikti ieškovei ieškinyje nurodytą informaciją, užtikrinant tinkamą ieškovės teisių, numatytų PĮ 32 straipsnio 4 dalyje įgyvendinimą.
6.3. Kasacinis teismas yra aiškiai pasisakęs dėl reikalavimo pateikti viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą susipažinimui kvalifikavimo: 1) ieškovės reikalavimas susipažinti su viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu nelaikytinas išimtinai procesiniu ir atskirai (savarankiškai) neginamu; 2) reikalavimas leisti susipažinti su kito tiekėjo pasiūlymu ar jo dalimi vertintinas kaip atskira materialiosios teisės susipažinti su konkurento pasiūlymu įgyvendinimo priemonė, kuris tiekėjo gali būti reiškiamas savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018). Taigi konstatuotina, jog teismas netinkamai laikė ieškiniu pareikštą reikalavimą procesinio, o ne materialiojo pobūdžio bei nesivadovavo kasacinės instancijos teismo suformuota praktika analogiškais klausimais. Dėl šių priežasčių, teismas priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu Nr. 13457 dėl ruožo Vilnius - Klaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugų pirkimo (pirkimo numeris 485730). Perkančioji organizacija 2020 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo pirkime sudarė pasiūlymų eilę, o pirkimo laimėtoju pripažio AB „Problematika“ pasiūlymą. Pirkime dalyvavusi jungtinės veiklos partnerių UAB „Statybų techninė priežiūra“ (toliau – ir ieškovė), UAB „Telekontra“ ir UAB „OR Consulting“ grupė sudarytame sąraše liko antra, todėl kreipėsi į perkančiąją organizaciją siekdama susipažiti su pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymu. Ieškovei buvo suteikta informacija, tačiau ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, kuria prašė pateikti visus AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis, įskaitant, bet neapsiribojant pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitikti kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančius dokumentus, neįprastai mažos kainos pagrindimą, bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimai. Perkančioji organizacija, pateikė ieškovei atsakymą – jos pretenziją patenkino iš dalies – nurodė, kad teikia visus nekonfidencialius AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis, o kitų duomenų atskleisti negali dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Ieškovė su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu nesutiko, todėl kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama įpareigoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikti susipažinimui AB „Problematika“ pasiūlymo duomenis, įskaitant, bet nepasiribojant, pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimas patvirtinančius duomenis, neįprastai mažos kainos pagrindimą bei visą tarp šalių vykusią komunikaciją minėtais klausimais. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nes ieškovė pareiškė procesinio pobūdžio reikalavimą, nukreiptą į informacijos gavimą, kurį patenkinus nekiltų jokie materialieji teisiniai padariniai. Apeliantė (ieškovė) su tokiu teismo vertinimu nesutinka, todėl prašo minėtą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
10. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad jos teisė susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais yra subjektinė teisė, kurią jį gali laisvai naudotis. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos ieškinio reikalavimą vertino kaip procesinio pobūdžio, nes jį patenkinus kiltų materialios teisinės pasekmės – atsakovė būtų įpareigota pateikti ieškovei ieškinyje nurodytą informaciją, užtikrinant tinkamą ieškovės teisių, numatytų PĮ 32 straipsnio 4 dalyje įgyvendinimą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nėra pateikta labai išsamaus teisinio tiekėjų teisės susipažinti su kitų ūkio subjektų pasiūlymais kvalifikavimo. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad ši teisė vertinama tiek kaip įstatyme įtvirtintos diskrecijos įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką), tiek kaip sudėtinė pažeistų teisių gynybos dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent pastarasis teisės aiškinimas kasacinio teismo praktikoje iš esmės vyrauja.
12. Nepaisant vyraujančios praktikos, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei perkančioji organizacija neteisėtai nesupažindina tiekėjo su kito dalyvio pasiūlymu, jis savo galimai pažeistas teises gali ginti įvairiomis teisių gynybos priemonėmis, priklausomai nuo to, kokią teisę jis siekia apginti – teisę į informaciją ar teisę į savo pasiūlymo tinkamą įvertinimą. Pirmu atveju tiekėjas (ieškovas) teismui pareiškia savarankišką materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti su kito tiekėjo pasiūlymu; antru atveju tiekėjas reiškia savarankišką reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą bei teikia procesinį prašymą išreikalauti įrodymą (CPK 101, 199 straipsniai). Nepriklausomai nuo to, kurį iš pirmiau nurodytų savo teisių gynybos būdų pasirinktų tiekėjas, jis visais atvejais perkančiajai organizacijai teikiamoje pretenzijoje didesne ar mažesne apimtimi turi nurodyti aplinkybes, susijusias su teisės susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė yra viešojo pirkimo dalyvė, kurios pasiūlymas perkančiosios organizacijos sprendimu nustatytas antroje pasiūlymų eilės vietoje. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovei įtarimą sukėlė žymiai mažesnė trečiojo asmens (viešojo pirkimo laimėtojo) pasiūlyta darbų vykdymo kaina, todėl įgyvendindama jai įstatymu suteiktą teisę, ji kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti atitinkamus trečiojo asmens pasiūlymo duomenis, tame tarpe ir susijusius su darbų kainos pagrindimu. Nepateikus visų prašomu duomenų, ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, kuria pakartotinai prašė pateikti trečiojo asmens pasiūlymo informaciją. Ieškovės pretenzija buvo patekinta iš dalies – atsisakyta pateikti tariamai konfidencialiais laikytinus duomenis. Ieškovė iš esmės nesutiko, kad atitinkama informacija laikytina konfidencialia, todėl siekdama apginti savo teisę gauti informaciją, pareiškė ieškinį teisme. Ieškovė, kaip esanti antroje pasiūlymų eilės vietoje ir neturėdama atitinkamos informacijos apie pasiūlymą, neturi teisinio pagrindo reikšti materialaus reikalavimo susijusio su pačiu viešojo pirkimo (ne) teisėtumu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė šiuo metu yra išnaudojusi visas (ikiteismines) savo teisių gynimo priemones, todėl vienitelis būdas, jai apginti savo galimai pažeistą teisę ir išsisaiškinti, ar viešasis konkursas buvo vykdomas teisėtai, yra savarankiško ieškinio dėl informacijos išreikalavimo pareiškimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nutarė, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakytina priimti.
Dėl proceso baigties
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio aplinkybes, neatsižvelgė į ieškiniu inicijuojamo ginčo specifiką, nepagrįstai taikė CPK 137 straipsio 2 dalies 1 punkto normą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.