Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Dainos Dilbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23.15 val. Prūsų stotelėje, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 1, priėjo prie nepilnamečio I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir, paimdamas iš rankų, atvirai pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), 15 eurų vertės, ir keturis eurus monetomis po du eurus, priklausančius jo motinai nukentėjusiajai L. C., padarydamas pastarajai bendrą 19 eurų dydžio žalą.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis E. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. vakare, kelintą valandą neprisimena, jis buvo Vilniuje, Naujininkų rajone. Buvo neblaivus. Nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar išgerti. Po to prisimena, kad ėjo į viešojo transporto stotelę. Kas vyko toliau, prisimena lyg per miglą. Prisimena, kad buvo priėjęs prie kažkokio vyro ar tai jaunuolio stotelėje, kažką jam sakė, kad turėjo kažkokį telefoną. Jokių konkrečių detalių neprisimena. Prisimena, kad po to buvo policijos komisariate. Ten jam paaiškino, kad jis pavogė iš kažko telefoną ir pinigus. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta, nes tai, kas surašyta pranešime apie įtarimą, ir tai, ką jis prisimena, yra gana panašu. Neprisimena paties telefono ir pinigų atėmimo ar pavogimo fakto, bet kad stotelėje prie kažko priėjo, kad turėjo kažkokį telefoną prisimena, nors ir labai blankiai. Visa tai nutiko dėl to, kad buvo neblaivus ir nesuprato, ką daro, nes blaivus tikrai taip nepasielgtų. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b. l. 41, 44).

Liudytojas I. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23 val. jis buvo pas draugą ir po to susitarė su patėviu, kad jis eis į stotelę, ir patėvis jį pasiims. Jis stovėjo „Prūsų“ stotelėje ir tada prie jo priėjo vyras, kuris bandė jį apsikabinti ir pasakė „duok“. Jis išsigandęs tam vyrui tada atidavė savo mobilų telefoną „SAMSUNG“, kurį turėjo rankoje, o tas vyras vis tiek laikė ištiesęs ranką, todėl jis tam vyrui atidavė ir 4 eurus, dvi monetas po 2 eurus, kuriuos turėjo kišenėje. Ir tada nuo to vyro greitai nuėjo, ėjo tiltu, o tada jį pamatė atvažiuojantis automobiliu patėvis J. T. Šis jo paklausė, kodėl jis bėga nuo kažko. Jis patėviui paaiškino, kad stotelėje jį apvogė vyras. Jie su patėviu nuvažiavo į stotelę ir pamatė, kad stotelėje stovi tas vyras ir kabinėjasi prie kitų vaikų. Kai tas vyras jį pamatė sėdintį automobilyje, pradėjo rankomis mosikuoti, kad nieko nedarė ir bandė ištraukti jo telefoną iš savo kelnių galinės kišenės ir bėgti, bet patėvis jį sulaikė ir iškvietė policiją. Patėvis atėmė iš to vyro jo mobilų telefoną. Fizinio smurto jo atžvilgiu nebuvo, tik vyras piktai ir įsakmiai liepė atiduoti daiktus, todėl jis išsigandęs jam savo daiktus atidavė. Jam susidarė įspūdis, kad vyras buvo apsvaigęs, jis svirduliavo, smirdėjo alkoholiu, kalbėjo lėtai (b. l. 27, 65).

Liudytojas J. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23.20 val. jis važiavo į Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. esančią „Prūsų“ viešojo transporto sustojimo stotelę pasiimti savo sugyventinės sūnaus, jo posūnio I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Privažiuodamas prie nurodyto adreso pastebėjo link tilto greitu žingsniu nueinantį savo posūnį. Privažiavo prie jo ir paklausė, kodėl šis jo nelaukia stotelėje, kaip buvo sutarę. I. pasakė, kad kažkoks girtas vyras stotelėje atėmė jo mobilaus ryšio telefoną ir pinigus. Nurodė, kad minėtas vyras liko stotelėje. Tuomet jie nuvyko į „Prūsų“ viešojo transporto sustojimo stotelę. Ten pamatė neblaivų vyrą, kuris kabinėjosi prie kitų žmonių. Priėjo prie jo, pagriebė už striukės ir pareikalavo grąžinti vaikui mobilaus ryšio telefoną. Tuomet vyras susvirduliavo ir nugriuvo. Matė, kaip vyras bando iš savo kelnių kišenės kažką bandė ištraukti ir išmesti. Pamatė blizgesį. Prispaudė vyro ranką ir pastebėjo, kad rankoje yra jo posūnio mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Telefoną atpažino dėl jo suskilusio ekrano stikliuko. Mobilaus ryšio telefoną iš vyro rankos jis paėmė. Laikė tą vyrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Posūnis I. Ž. jam pasakojo, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23.15 val. „Prūsų“ viešojo transporto sustojimo stotelėje priėjo minėtas vyras, ištiesė į jį rankas ir pareikalavo atiduoti daiktus, vėliau I. apkabino tarsi bandydamas patikrinti kišenes. Posūnis išsigando, kad gali nutikti kas negero, todėl padavė vyrui savo mobilaus ryšio telefoną ir keturis eurus. Vyras apie 25-30 metų amžiaus, plikas, išblyškęs, ant veido turėjo kelias kraujosruvas, vilkėjo juodos spalvos striuke, kalbėjo rusiškai ir lietuviškai. Dėl įvykio padaryta 4 eurų materialinė žala ir moralinė žala posūniui I. Ž. (b. l. 15).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio vyriausiojo patrulio Ž. A. 2016 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad „Prūsų“ sustojime girtas vyras iš posūnio atėmė pinigus. Nuvykus pranešėjas J. T. paaiškino, kad posūnis I. Ž. nurodė, kad iš jo vyras pavogė telefoną „Samsung“ ir 4 eurus. Iki atvažiuojant policijai iš vyro, pagrobusio daiktus iš posūnio, atsiėmė pagrobtą telefoną, o pinigai liko. Nurodytas vyras E. G. buvo sulaikytas. Darant dalinę apžiūrą pas E. G. buvo rasta ir paimta 5,30 Eur (b. l. 4).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. Ž. įstatyminė atstovė ir nukentėjusioji L. C. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kuris buvo apžiūrėtas (b. l. 7).

Iš 2016 m. lapkričio 8 d. pakvitavimo matyti, kad I. Ž. įstatyminei atstovei L. C. yra grąžinti keturi eurai (dvi monetos po du eurus), pretenzijų ji neturi (b. l. 22).

Iš 2016 m. lapkričio 21 d. L. C. pareiškimo matyti, kad iš jos sūnaus I. Ž. 2016 m. lapkričio 5 d. pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ vertė 15 eurų, dar buvo pagrobti 4 eurai. Mobiliojo ryšio telefonas po apžiūros jai grąžintas, turtinė žala atlyginta, pretenzijų neturi (b. l. 25).

Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, jog 2016 m. lapkričio 5 d. 23.56 val. E. G. buvo nustatytas 2,25 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų. Kaltinamojo E. G. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis E. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. vakare, kelintą valandą neprisimena, jis buvo Vilniuje, Naujininkų rajone. Buvo neblaivus. Ėjo į viešojo transporto stotelę. Kas vyko toliau, prisimena lyg per miglą. Prisimena, kad buvo priėjęs prie kažkokio vyro ar tai jaunuolio stotelėje, kažką jam sakė, kad turėjo kažkokį telefoną. Jokių konkrečių detalių neprisimena. Prisimena, kad po to buvo policijos komisariate. Ten jam paaiškino, kad jis pavogė iš kažko telefoną ir pinigus. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta, nes tai, kas surašyta pranešime apie įtarimą, ir tai, ką jis prisimena, yra gana panašu. Neprisimena paties telefono ir pinigų atėmimo ar pavogimo fakto, bet kad stotelėje prie kažko priėjo, kad turėjo kažkokį telefoną prisimena, nors ir labai blankiai. Visa tai nutiko dėl to, kad buvo neblaivus ir nesuprato, ką daro (b. l. 41, 44). Šie kaltinamojo parodymai nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai liudytoju apklaustas I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23 val. jam būnant „Prūsų“ stotelėje, prie jo priėjo vyras ir pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ bei keturis eurus monetomis. Tuomet jis nuo vyro greitai pabėjo ir pamatė atvažiuojantį patėvį J. T., kuris turėjo jį pasiimti iš minėtos stotelės. Jis patėviui pasakė, kad jį apiplėšė, o jį apiplėšęs vyras liko stotelėje. Vėliau jie pamatė minėtą vyrą stotelėje ir patėvis atėmė iš to vyro jo mobiliojo ryšio telefoną. Pasak I. Ž., fizinis smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas (b. l. 27, 65). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. T. (b. l. 15), be to, analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio vyriausiojo patrulio Ž. A. 2016 m. lapkričio 5 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 5 d., apie 23 val. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad „Prūsų“ sustojime girtas vyras iš posūnio atėmė pinigus. Nuvykus pranešėjas J. T. paaiškino, kad posūnis I. Ž. nurodė, kad iš jo vyras pavogė telefoną „Samsung“ ir 4 eurus. Iki atvažiuojant policijai iš vyro, pagrobusio daiktus iš posūnio, atsiėmė pagrobtą telefoną, o pinigai liko. Nurodytas vyras E. G. buvo sulaikytas. Darant dalinę apžiūrą pas E. G. buvo rasta ir paimta 5,30 Eur (b. l. 4). Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog I. Ž. įstatyminė atstovė ir nukentėjusioji L. C. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kuris buvo apžiūrėtas (b.l. 7). Iš 2016 m. lapkričio 8 d. pakvitavimo matyti, kad I. Ž. įstatyminei atstovei L. C. yra grąžinti keturi eurai (dvi monetos po du eurus), pretenzijų ji neturi (b. l. 22). Iš 2016 m. lapkričio 21 d. L. C. pareiškimo matyti, kad iš jos sūnaus I. Ž. 2016 m. lapkričio 5 d. pagrobto mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ vertė 15 eurų, dar buvo pagrobti 4 eurai. Mobiliojo ryšio telefonas po apžiūros jai grąžintas, turtinė žala atlyginta, pretenzijų neturi (b. l. 25).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad E. G. atvirai pagrobė svetimą – nukentėjusiajai L. C. priklausantį turtą, kurio vertė 19 Eur. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, nustatytinas kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis – atvira vagystė. Nustačius, kad svetimo turto pagrobimas padarytas atvirai, kaltinamojo E. G. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. G. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 62-63, 64).

2016 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės D. D. pranešimu J. T. ir L. C. informuoti apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66).

Dėl E. G. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei – atvirai pagrobtas svetimas turtas, veika baigta. Nukentėjusiajam pagrobtas turtas grąžintas, nusikalstama veika žala nepadaryta (b. l. 22, 25). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. G. – jauno amžiaus, nedirba (b. l. 50, 52), neteistas (b. l. 51), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 53-60, 61). Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų bausmės rūšiai bei dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam E. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis, kartu nustatant jam įpareigojimus, taip pat skiriant BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam E. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. G. nuo 2016 m. lapkričio 5 d. 23.35 val. iki 2016 m. lapkričio 7 d. 11.22 val. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 34, 37), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, įskaitytinas į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. skirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant jį būti namuose nuo 22 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslais, taip pat per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 5 d. 23.35 val. iki 2016 m. lapkričio 7 d. 11.22 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.