Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., jo atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž., žinodamas apie savo turtinę padėtį, t. y. žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024-02-05 iki 2024-05-03 atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Swedbank Lizingas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini), sutinka, kad pažeidė įstatymo numatytą atsiskaitymo su valstybe eiliškumą, atsiskaitydamas už (duomenys neskelbtini) darbus, taip pat už techniką. Jis dėl skolos valstybei kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją dėl jos atidėjimo, tačiau prašymas buvo atmestas, kitą kartą kreipiantis jo prašymas buvo patenkintas. Siekdamas sumažinti skolą valstybei jis sumokėjo 10 000 Eur. Turi nepilnametį (duomenys neskelbtini), šiuo metu žmona nedirba, augina vaiką, jis vienas išlaiko šeimą. Gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis prašo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti įspėjimą arba kuo mažesnę baudą.

Be to, teismui pateiktuose 2024-10-09 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad D. Ž. atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą pažeidė ne piktybiškai ar sąmoningai, tačiau neturėdamas kitos išeities, paprasčiausiai tenkindamas savo ir savo šeimos ( be kita ko- ir mažamečio vaiko) būtinuosius poreikius. Savaime suprantama, kad bet kuriam asmeniui neišvengiamai reikalingas maistas, rūbai, gyvenamasis būstas, bei jame naudojamas vanduo, elektra, dujos, šalto sezono metu ir šildymas, o visa tai brangiai kainuoja. Tokių poreikių tenkinimui reikalingas lėšas D. Ž. uždirba iš savo vykdomos veiklos, tai yra (duomenys neskelbtini). Priešingu atveju žlugus tokiai veiklai, jis nebegalėtų gauti pajamų, tokiu būdu negalėtų tenkinti savo bei savo išlaikytinių būtinųjų poreikių. Neatsiskaitydamas su kreditoriais, kurie D. Ž. buvo sudarę galimybę nusipirkti (duomenys neskelbtini) reikalingą techniką išperkamosios nuomos būdu (pvz. Swedbank lizingas), lemtų tolesnius žymiai blogesnius padarinius: būtų nutrauktos atitinkamos sutartys, užfiksuota bloga kredito istorija ateičiai, pareikalauta sumokėti didesnes netesybas bei grąžinti nusipirktą techniką, nepaisant to, kad jau iš dalies apmokėta ir tai iš esmės sužlugdytų D. Ž. (duomenys neskelbtini) veiklą. Jis kilusius neigiamus padarinius pagal galimybes stengėsi pašalinti, būdamas šioje situacijoje pakankamai aktyvus. Pvz. 2024 m. rugpjūčio mėnesį gavęs įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotus grūdus, jis su VMI atsiskaitė bendra 10 291,20 Eur suma, tokiu būdu savo mokestinį įsiskolinimą ženkliai sumažindamas. Be, to jis nevengdamas savo prievolės atsiskaityti su valstybės biudžetu, 2024-07-08 pakartotinai kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis, jo prašymas buvo patenkintas, tai yra 2024-09-06 VMI su juo sudarė atitinkamą mokestinės paskolos sutartį. D. Ž. mokestinės nepriemokos dydį gera valia ir didelėmis pastangomis dar iki minėtosios paskolos sutarties sudarymo gana ženkliai sumažino ir pats, tai yra VMI kreipimosi su pareiškimu į teismą metu ji buvo užfiksuota didesnė nei 26 000, o šiuo metu (sudarius mokestinės paskolos sutartį) jau nesiekia nei 16000 Eur.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie FM) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, tinkamai pranešta apie teismo posėdį, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis).

ANK 120 straipsnyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž. nuo 2017-07-27 yra (duomenys neskelbtini) , o nuo 2018-01-01 gyventojas, vykdantis (duomenys neskelbtini). Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-08-12 balanso duomenimis D. Ž. mokestinė nepriemoka yra 26 161 Eur, iš jų: 20,447,88 Eur gyventojų pajamų mokestis, 5 713,24 Eur pridėtinės vertės mokestis.

Pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-01-26 mokesčių mokėtojui deklaravus pridėtinės vertės mokestį už 2023-07-01-2023-12-31 mokestinį laikotarpį, gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024-05-03, deklaravus gyventojų pajamų mokestį 2023-12-01-2023-12-31 mokestinį laikotarpį.

VMI prie FM patikrinus D. Ž. pateiktų kredito įstaigų sąskaitų išrašus nustatyta, kad jis prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. Iš „Swedbank“ AB banko esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytų mokėjimų nustatyta, kad D. Ž., vykdydamas atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.

Atsiskaitymų Data Pervesta suma, Eur Kreditoriai Mokestinė nepriemoka, Eur 2024-02-05 311,49 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 236,15 2024-03-05 4186,72 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 350,36 2024-03-06 2 080,40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 286,91 2024-03-08 12 000,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 286,91 2024-03-12 6 061,00 V. B. 14 286,91 2024-03-20 3 014,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 186,91 2024-03-29 4 219,31 Swedbank Lizingas 14 186,91 2024-04-02 4 900,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14 186,91 2024-04-08 1 321, 53 „(duomenys neskelbtini)“ 14 186,91 2024-05-02 800,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9 428,77 2024-05-03 2 323,00 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 29 695,54

Pažymėtina, kad lentelėje nurodytos mokėtojo D. Ž. atliktos finansinės operacijos pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymo eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad D. Ž., nuo 2018-01-01 gyventojas, vykdantis (duomenys neskelbtini), privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. Minėto asmens teiginiai, kad atsiskaitymai su kitais kreditoriais buvo būtini vykdant (duomenys neskelbtini) veiklą, negali būti pagrindu nesilaikyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad D. Ž., atsiskaitydamas su nurodytais kreditoriais, bei žinodamas apie skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI prie FM, o ne su VMI prie FM, nesilaikė minėtame CK straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. Ž. laikotarpiu nuo 2022-02-05 iki 2024-05-03 nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais pinigais eiliškumo.

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad D. Ž. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra surinkta pakankamai. Jo kaltė įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Ž. visišku prisipažinimu teismo posėdyje, VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Swedbank“ AB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše esančiais duomenimis apie minėto asmens vykdytas finansines operacijas, kita rašytine bylos medžiaga. Minėti įrodymai tarpusavyje neprieštaringi papildantys vieni kitus.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismui leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (2017-07-27 Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2017). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas.

D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė-prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pavojingumą, jo tyčinį pobūdį, sąmoningai ignoruojant nustatytą mokėjimų tvarką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Ž. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į susidariusį įsiskolinimą valstybės biudžetui dydį, tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2024 m. rugpjūčio mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai iš viso pervedė 10 291,20 Eur siekdamas sumažinti turimą įsiskolinimą bei tai, kad jis išlaiko (duomenys neskelbtini) M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., žmona šiuo metu nedirba, nes prižiūri mažametį jų (duomenys neskelbtini). Įvertinus šias aplinkybes bei siekiant ANK 22 straipsnyje numatytos administracinės nuobaudos paskirties, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, D. Ž. skirtina mažesnė nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsniu,

nutaria:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalį, jam paskirti 200 Eur baudą.

Bauda (200 Eur) per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, nurodant mokėjimo paskirtį –bauda administracinio nusižengimo byloje Nr. eA6- 219-750/2024.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ji bus išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės, Šilalės ar Tauragės rūmus.