Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017-05-19 iki 2019-02-08, įmonės buhalterinėje apskaitoje neparodė pajamų natūra priskaitymo už bendrą 74192,73 Eur sumą, dėl ko natūra išvengė (neapskaičiavo ir nesumokėjo) 48783,30 Eur mokesčių ir Įmokų valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tokiu būdu M. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 205 straipsnio 6 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo prisipažino, labai gailėjosi bei paaiškino, kad jų įmonė išnuomavo patalpas, kurias norėjo pernuomoti kitiems, tačiau jiems to padaryti nepavyko. Šiose patalpose liko gyventi jo šeima ir jie nesudarė nuomos sutarties ir klaidingai apskaitė pajamas. Šiuo metu yra sudaryta nuomos sutartis tarp M. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis dabar moka įmonei 2600 eurų, o įmonė tai fiksuoja kaip pajamas ir kaip išlaidas jas nurašo. Prašė skirti mažesnę baudą, nurodė, kad augina 4 nepilnamečius vaikus, gauna minimalų 500 eurų atlyginimą, iškart gali sumokėti 1000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

be M. Ž. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo taip pat įrodyta 2019-04-09 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2019-04-09 patikrinimo aktu (duomenys neskelbtini), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2019-04-02 specialisto paaiškinimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Taigi nekyla abejonių, jog M. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017-05-19 iki 2019-02-08, įmonės buhalterinėje apskaitoje neparodė pajamų natūra priskaitymo už bendrą 74192,73 Eur sumą, dėl ko natūra išvengė (neapskaičiavo ir nesumokėjo) 48783,30 Eur mokesčių ir Įmokų valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 205 straipsnio 6 dalyje sudėtį – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus.

M. Ž. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Ž. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, kita vertus, prisipažino nusižengęs ir dėl to gailisi, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, iš jo paaiškinimų matyti, kad šiuo metu tarp jo ir įmonės sudaryta nuomos sutartis, o įmonė tai fiksuoja buhalterinėje apskaitoje, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas M. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo numatyto ANK 205 straipsnio 6 dalies padarymą paskirti mažesnę už sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 205 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, ir jam paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti M. Ž., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19099663965, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.