- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-07-14
- Bylos Nr.
- 1-173-86/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Jūratė Damanskienė, Pavelas Frolovas
- Nukentėjusysis
- T.
- Kaltinamasis
- G., G. S.
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 173/20 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.1.5.1.,1.1.3.1.,1.1.7.2.7.,
1.1.8.1.1.,1.1.8.8.,1.2.3.2.,2.1.10.1.
2010 m. liepos 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimusi 1957 m. rugsėjo 11 d., Vilniaus rajone, lenkė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Kaltinamoji G. S. nužudė savo šeimos narį – sugyventinį V. Š. tokiomis aplinkybėmis:
2009 m. lapkričio 20 d. apie 15 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), G. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, abipusio konflikto su savo sugyventiniu V. Š. metu, virtuviniu peiliu vieną kartą dūrė jam į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydama durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdplėvės ir širdies kairio skilvelio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada, nuo ko nukentėjusysis mirė, ir tokiu būdu nužudė savo šeimos narį V. Š..
Kaltinamoji G. S. kalta dėl savo sugyventinio V. Š. nužudymo prisipažino pilnai ir parodė, kad su V. Š. ji kartu gyveno 17 metų. Savo santykius su juo ji apibūdina kaip sugyventinių, tačiau santuokos oficialiai neregristravo. Su V. Š. ji turėjo sūnų A., gimusį 1993 m. Jos sugyventinis niekados nedirbo, ji pati anksčiau turėjo darbą, pastaruoju metu yra bedarbė, įrašyta darbo biržos įskaitoje ir gauna bedarbės pašalpą, be to, šiek tiek užsidirba privačiai padėdama ūkiniuose darbuose aplinkiniams gyventojams. Gaudama pinigų ji išlaikydavo ir sugyventinį V. Š.. Sugyventinis buvo sunkaus charakterio, pastoviai girtavo, dėl to jų santykiai buvo prastoki. V. Š. ne kartą yra ją sumušęs be jokios priežasties, tačiau dėl to į policiją ji nesiskųsdavo. Ji pati kartais taip pat išgerdavo alkoholinių gėrimų.
2009 m. lapkričio 20 d. ryte ji išleido į mokyklą sūnų A., sugyventinis V. atsikėlęs, kaip paprastai, išėjo į (duomenys neskelbtini) miestelį. Po kurio laiko grįžęs namo, V. Š. paprašė atnešti butelį vyno, nes žinojo, kad ji turi pinigų. Nuėjusi į valgyklą, ji nupirko butelį vyno, kurį jis išgėrė. Ji pati irgi truputį gėrė šio vyno. Po to jiedu pavalgė, V. Š. pagulėjo, po to vėl kažkur išėjo. Kai sugyventinis grįžo į namus, jis jau iš karto buvo agresyviai nusiteikęs. V. Š. pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais. Jai stovint virtuvėje prie stalo, V. Š. be jokios priežasties du kartus su kumščiu sudavė jai į pilvą. Tada pagriebusi ant stalo gulėjusį peilį ji vieną kartą sudavė juo sugyventiniui į krūtinės kairę pusę. Tuo metu V. Š. stovėjo veidu priešais ją. Po suduoto smūgio ji peilį numetė ant grindų ir pati išbėgo į lauką. Kai netrukus ji grįžo į namą pažiūrėti, pamatė, kad sugyventinis guli virtuvėje ant grindų, jo veidas buvo pabalęs. Tada ji nubėgo pas kaimynę, kad iškviestų greitąją pagalbą, tačiau tiesos apie tai, ką ji padarė sugyventiniui kaimynei nesakė.
Tą įvykio dieną bendroje apimtyje ji buvo išgėrusi apie vieną butelį 18 laipsnių stiprumo vyno. Dėl įvykio ji nuoširdžiai gailisi.
Savo parodymus kaltinamoji G. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, vietoje paaiškindama įvykio aplinkybes (b.l. 104-111).
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, jos kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų parodymo atpažinti protokolais, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji T. C. parodė, kad V. Š. buvo jos brolis. V. apie 16 metų gyveno pas G. S., juodu buvo sugyventiniai. V. ir G. buvo mėgėjai išgerti, jiedu gerdavo ir kartu, dažnai tarp jų būdavo barniai, kivirčai.
2009 m. lapkričio 20 d. jai į namus paskambino dukterėčia ir pranešė, kad jos brolis V. mirė. Ji pati irgi gyvena (duomenys neskelbtini) ir kai atėjo prie G. S. namo, kieme stovėjo greitosios pagalbos automobilis. G. S. aiškino, kad Viktoras griuvo ir galva trenkėsi į stalą. Tačiau kai gydytojas atvertė gulėjusį virtuvėje V. Š. kūną, matėsi, kad jo galva yra sveika, o po jo pilvu ant grindų gulėjo peilis.
Liudytoja B. K.-S. parodė, kad jos kaimynystėje (duomenys neskelbtini) apie 17-18 metų gyveno G. S. ir V. Š.. Jiedu buvo sugyventiniai. Abu jie buvo mėgėjai išgerti. Išgėrę jie konfliktuodavo, bardavosi tarpusavyje.
2009 m. lapkričio 20 d. apie 15-15.30 val. pas ją į namus atbėgo G. S. ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nes V. neva persipjovė venas. Ji telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Kai ji pati netrukus nuėjo prie G. S. namo, pastaroji išėjusi iš namo į lauką, pasakė, kad V. mirė. Tą dieną matėsi, kad G. S. yra neblaivi.
Liudytoja O. S. parodė, kad ji yra G. S. dukra. Su V. Š. jos motina kartu gyventi pradėjo, kai jai pačiai buvo penkeri metai. Tuo metu motina dirbo, gaudavo atlyginimą. Jos sugyventinis V. Š. niekur nedirbo, vogdavo iš motinos pinigus ir gerdavo. Būdamas išgėręs jis kabinėdavosi prie motinos, mušdavo ją, yra motiną sužalojęs peiliu.
Nuo 2007 metų ji pradėjo gyventi atskirai nuo motinos. Ji motinai dažnai skambindavo telefonu, motina skųsdavosi, kad sugyventinis ją muša. Jos motina kartais irgi išgerdavo.
Liudytojas A. Š. – kaltinamosios G. S. sūnus pasinaudojo BPK 82 str. 2 d. suteikta teise ir teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus.
2010 11 20 įvykio vietos apžiūros, atliktos (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name, metu virtuvėje ant grindų rastas V. Š. lavonas su durtine-pjautine žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje. Iš įvykio vietos paimti peiliai, G. S. ir V. Š. rūbai (b.l. 4-26).
Iš 2010 03 24 daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamoji G. S. tarp jai parodytų atpažinti 3 peilių, ji atpažino peilį, kuriuo 2009 11 20 sudavė smūgį V. Š. į krūtinės kairę pusę (b.l. 113-114).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) seka, jog V. Š. mirė nuo durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdiplėvės ir širdies kairio skilvelio sužalojimu. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ertmę, širdies temponada. V. Š. lavono kraujyje rasta 2,84% etilo alkoholio, šlapime rasta 3.51% etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstoje padaryta duriančiu-pjaunančiu įrankiu vieno trauminio poveikio pasekoje (b.l. 42-47).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kaltinamosios G. S. kūne konstatuoti įvairūs kūno sužalojimai, kuire padaryti prieš pusę metų, prieš mėnesį, prieš savaitę iki apžiūros (b.l. 120-121).
Iš byloje esančios pažymos matyti, kad 2009 11 21 00.22 val. G. S. nustatytas 1,05% girtumas (b.l. 84).
Įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kolegija konstatuoja, jog G. S., apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su taip pat neblaiviu sugyventiniu V. Š. metu, suduodama pastarajam vieną smūgį virtuviniu peiliu į krūtinės ląstos kairę pusę, nužudė savo šeimos narį.
Teismo kolegijai nekyla abejonių, kad G. S. ir V. Š. buvo vienos šeimos nariai. Tai patvirtina pačios kaltinamosios G. S., nukentėjusiosios T. C., liudytojų B. K.-S., O. S. parodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. ir V. Š. gyveno faktinėje santuokoje, nors jos oficialiai ir nebuvo įregistravę. Kartu jie gyveno ilgą laiką – 17 metų, 1993 metais jiems gimė sūnus A. Š..
Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, G. S. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.
Teismo kolegija tiki kaltinamosios G. S. parodymais apie tai, kad V. Š. įvykio metu sudavė du smūgius kumsčiu kaltinamajai į pilvą, po ko ji peiliu sudavė smūgį jam į krūtinės sritį. Tačiau teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad G. S. veiką V. Š. atžvilgiu padarė neperžengdama būtinosios ginties ribas, jas peržengdama ar staiga labai susijaudinus dėl neteisėto nukentėjusiojo asmens poelgio. Iš bylos duomenų seka, jog konfliktai tarp G. S. ir V. Š. kildavo pastoviai, dažnai nukentėjusysis savo sugyventinę mušdavo. Taigi, įvykio dieną toks V. Š. elgesys, suduodant jai į pilvą du smūgius, kaltinamajai nebuvo netikėtas, prie tokio sugyventinio elgesio ji buvo pripratusi.
Atsižvelgdama į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad G. S. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia ir jos atsakomybė priklauso nuo pasekmių. Ji sąmoningai veikė ir suvokė, kad jos veika gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, nors ir nesiekė šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Apie tai, kad kaltinamoji nesiekė V. Š. mirties liudija ir tai, jog G. S., pamačiusi bei suvokusi savo veiksmų pasekmes, nubėgo pas kaimynę, kad pastaroji iškviestų greitąją medicininę pagalbą.
Kaltinamosios G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, kolegija, atsižvelgdama į V. Š. netinkamą elgesį G. S. atžvilgiu, suduodant jai smūgius kumščiu, vertina jį provokuojančiu ir taipogi kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
G. S. anksčiau neteista, 2009 06 04 patraukta administracinėn atsakomybėn už tėvų valdžios nepanaudojimą auklėti vaikus, 4 kartus gydyta psichiatrijos ligoninėje (paskutinį kartą 1986 07 29-1986 09 19), yra bedarbė.
Atsižvelgdama į išvardintas aplinkybes, kolegija skiria kaltinamajai bausmę, atitinkančią jos padarytą veiką, konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.
G. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo pasekmės nebepataisomos.
Priimant domėn visas aukščiau nurodytas aplinkybes, tai, kad yra dvi kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo netinkamas nukentėjusiojo elgesys G. S. atžvilgiu, kurį teismas vertina provokuojančiu, jai skirtina reali laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytai šios bausmės rūšies ribai.
Taikyti kokias nors baudžiamojo įstatymo lengvatas, skiriant bausmę G. S., nėra pagrindo.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą teismas išsprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.
Rezoliucinė dalis
nuspre n d ė:
G. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti ją laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą nuo 2009 m. lapkričio 20 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir
dokumentų paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti,: 6 peilius, kurie nebuvo nusikaltimo padarymo įrankiai, G. S. rūbus: 2 striukes, raudoną megztinį, kelnes, saugomus Vilniaus rajono policijos komisariato saugojimo kameroje, grąžinti A. S., V. Š. rūbus: striukę, džemperį, liemenę, marškinius, 2 marškinėlius, saugomus ten pat, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.