Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. atstovo advokato A. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimo V. I. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015-11-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ str. 1 d. V. I. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. buvo pradėta dėl to, kad V. I., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė akcininko A. S. teises neatsakydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui A. S., kuriam nuosavybės teise priklauso 3847 paprastosios vardinės bendrovės akcijos, raštu į jo 2015-04-15 prašyme išvardintus klausimus iki visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2015-04-21 ir pačiame susirinkime.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ str. 1 d., įvykio ir sudėties, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Dėl to apylinkės teismo priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. užtraukia akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. V. I. atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad jis neatsakė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. S. pateiktus klausimus iki visuotinio akcininkų susirinkimo ir susirinkime, tuo pažeidė akcininko A. S. teises. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad A. S. prašoma pateikti informacija nebuvo pateikta dėl to, kad ji yra konfidenciali ir akcininkas A. S. tokios informacijos negali gauti. Remdamasis tuo, teismas padarė išvada, kad šiuo atveju administracinis teisės pažeidimas nėra padarytas, o tarp akcininko A. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. I. yra kilęs civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kurio sprendimas nepriskirtinas administracinių teisės pažeidimų teisenai. Iš tikrųjų ABĮ 16¹ str. 4 d. yra numatyta, kad bendrovė gali atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, informuodama apie tai akcininką, išskyrus kai negalima nustatyti klausimą pateikusio akcininko tapatybės. Remiantis minėta įstatymo nuostata, nustačius, kad pateikti klausimai, į kuriuos prašoma atsakyti, savo pobūdžiu yra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija, bendrovė gali nevykdyti ABĮ 16¹ str. 1 d. numatytos pareigos pateikti atsakymus į akcininko klausimus. Sprendžiant dėl V. I. administracinės atsakomybės pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. esminė aplinkybė yra tai, ar akcininko A. S. pateikti klausimai yra susiję su bendrovės konfidencialia informacija, dėl ko jis tokios informacijos iš tikrųjų negalėjo gauti. Nors apylinkės teismas nutarime ir konstatavo, kad akcininko prašoma pateikti informacija susijusi su bendrovės konfidencialia informacija, iš nutarimo nėra aiškiu, kokiais objektyviais duomenimis remdamasis teismas tokią išvadą padarė. Akivaizdu, kad teismas tokią išvadą padarė remdamasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės paaiškinimu, kad informacija nebuvo pateikta, nes ji yra konfidenciali, tačiau toks paaiškinimas negali būti laikomas objektyviu ir patikimu įrodymų šaltiniu, kuriuo remdamasis teismas vienareikšmiškai galėtų spręsti, kad administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės paaiškinimai taip pat nėra paremti jokiais rašytiniais duomenimis, kurie galėtų būti patikrinti teisme. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. I. atstovė advokato padėjėja I. Š., atsakydama į teisėjos klausimą, nurodė, kad, jos žiniomis, įmonė turėtų turėti konfidencialios informacijos sąrašą (b. l. 59). Administracinio teisės pažeidimo byloje tokio sąrašo nėra, jo pateikti neprašė ir bylą nagrinėjantis teismas. Įvertinus tai, kad šioje konkrečioje byloje aplinkybė, ar akcininko prašoma pateikti informacija (pateikti klausimai) yra susijusi su bendrovės konfidencialia informacija, dėl ko bendrovė galėtų tokios informacijos neteikti, bylą nagrinėjantis teismas privalėjo imtis priemonių tam, kad šią aplinkybę išsiaiškinti ir nustatyti remiantis objektyviais įrodymais, o ne vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės paaiškinimais.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, nustatančias administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui pareigą rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, nesiėmė jokių priemonių, kad byloje būtų nustatytos esminės aplinkybės sprendžiant dėl A. S. administracinės atsakomybės, savo išvadas dėl administracinio teisės pažeidimo nebuvimo išimtinai grindė tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kurie galėtų būti patikrinti nagrinėjant bylą teisme ir palyginti su kitais bylos įrodymais. Pritartina apeliacinio skundo motyvams, kad vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. I. atstovės paaiškinimai šioje konkrečioje byloje negali būti pakankami sprendimui nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagrįsti. Juo labiau, kad šiuo atveju atstovės paaiškinimai yra paremti tik jos manymu. Nenustačius, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs konfidencialios informacijos sąrašą ir, ar akcininko A. S. prašoma suteikti informacija yra konfidenciali, vienareikšmiškai konstatuoti, kad administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50⁵ str. 1 d., nebuvo padarytas, nėra pagrindo.

Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. I. atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtas 2012-11-14 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikšmiškai nepatvirtina, kad akcininko A. S. pateikti klausimai susiję su bendrovės konfidencialia informacija. Minėtame įsakyme nurodyta, kad komercine paslaptimi bendrovėje laikomi: bendrovės sandoriai su trečiaisiais asmenimis; bendrovės derybų su trečiaisiais asmenimis metu gauti duomenys; sandoriai, kuriuose nurodoma, kad jie negali būti atskleidžiami tretiesiems asmenims; akcininkų susirinkimų nutarimai (ar jų dalys), kurie neprivalo būti pateikti ir nepateikiami VĮ Registrų centras; bendrovės banko dokumentai; bendrovės apskaitos registrai, viešai neskelbiamos finansinių rinkinių dalys ir jų duomenys. Iš A. S. 2015-04-15 prašymo matyti, kad didžioji dalis jo prašomos pateikti informacijos yra susijusi su bendrovės balanse nurodyto turto (prekės) detalizavimu (įsigijimo data, pavadinimas, kodas), taip pat prašoma pateikti informaciją apie bendrovės skolas kredito įstaigoms, kitas skolas, sukauptą pelną. Neatlikus visapusiškos pateiktų prašymų (jų pobūdžio) analizės (apklausiant tiek prašymą pateikusį akcininką A. S., tiek bendrovės direktorių V. I.), neišsiaiškinus, ar pateikti prašymai savo pobūdžiu yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-11-14 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis, kurie laikomi komercine paslaptimi, t. y. neatlikus išsamaus ir visapusiško byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių tyrimo teismo posėdyje, negalima daryti išvados, ar A. S. prašoma pateikti informacija (visa, ar tik jos dalis) patenka į UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos sąrašą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesurinkęs visų duomenų ir išsamiai neišsiaiškinęs ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, skundžiamame nutarime padarė skubotą išvadą, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. I. ir akcininko A. S. yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla šių aplinkybių nuodugniam ištyrimui grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo pačiu konstatuojama, kad apygardos teismas, bylą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, negali atlikti minėtų, šalinančių bet kokias abejones, būtinų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir V. I. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.