Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo pagal pareiškėjo G. K. prašymą suinteresuotiems asmenims R. V., E. V., N. K., AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu nutraukė E. V. ir R. V. santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.Pareiškėjas G. K. prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą santuokos nutraukimo byloje ir atsisakyti tvirtinti pareiškėjų E. V. ir R. V. pateiktą 2015-10-16 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį toje dalyje kuri susijusi su pareiškėjo, kaip kreditoriaus reikalavimu susijusios turto ir turtinių prievolių padalijimo dalies. Nurodė, kad jis yra R. V. kreditorius. R. V. įsipareigojo paprastuoju vekseliu be sąlygų sumokėti 2 997,57 Eur 2015 m. gruodžio 1 d., tačiau to nepadarė. Į civilinės bylos nagrinėjimą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjas nebuvo įtrauktas kaip kreditorius, visas nekilnojamasis turtas atiteko E. V., o R. V. kompensacijos už tai negavo. Todėl sutartimi dėl santuokos nutraukimo buvo pažeisti pareiškėjo, kaip kreditoriaus interesai, nes neteko teisės nukreipti išieškojimą į R. V. priklausančio turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. R. V. jokio kito turto neturi, todėl pareiškėjo reikalavimo patenkinimas iš skolininko turto yra pasunkėjęs. Mano, kad E. V. ir R. V. turtas negalėjo būti pasidalintas nurodytu sutartyje būdu, nes jie turėjo sudaryti turto balansą ir į dalintiną turtą neįtraukti turto vertės, kiek tai būtina kreditorių reikalavimams padengti.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-9959-400/2015 pagal pareiškėjų E. V. ir R. V. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo. Įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis G. K. ir N. K..Suinteresuoti asmenys E. V. ir R. V. pateikė teismui 2017 m. sausio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl turto ir turtinių prievolių padalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu, taikant restituciją, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9959-400/2015 pagal pareiškėjų E. V. ir R. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; panaikino 2015-12-07 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 ir 9 punktus; patvirtino E. V. ir R. V. pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl turto padalinimo:„8. Mobilus sodo namelis bei kiti statiniai, kurie neregistruoti nekilnojamojo turto registre, esantys žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė bendru pareiškėjų sutarimu yra 4000 Eur, atitenka pareiškėjui R. V..9. Automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė bendru pareiškėjų sutarimu yra 1 Eur, atitenka pareiškėjui R. V..10. 2013 m. rugsėjo 4 d. R. V. įsteigta MB „Autobilis“, į. k. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), atitenka pareiškėjui R. V..11. Pareiškėja E. V. už jai tenkančią mažesnę turto vertės dalį kompensacijos iš pareiškėjo R. V. nereikalauja.12. Pareiškėjui R. V. asmenine nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), lieka jo asmenine nuosavybe.13. Už AB „Swedbank“ mokėtas įmokas už E. V. paskolą santuokos metu, E. V. kompensuoja R. V. 1500 Eur, kuriuos per 3 d. įsiteisėjus teismo sprendimui sumoka R. V. asmeniniam kreditoriui G. K.. Šią sumą E. V. sumoka į teismo depozitinę sąskaitą.“Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 10, 11, 12, 13, 14 punktus laikyti 14, 15, 16, 17, 18 punktais.Kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, kad R. V. prievolės kreditoriui G. K. pagal 2014-12-01 išduotą paprastąjį vekselį ir kreditoriui N. K. pagal 2014-03-28 išduotą paprastąjį vekselį, yra asmeninės R. V. prievolės. Priteisė iš kiekvieno R. V. ir E. V. po 4,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimu nutraukta E. V. ir R. V. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sprendimas įsiteisėjęs. E. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas adresu (duomenys neskelbtini), 2016-11-14 parduotas. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tebėra registruoti kaip R. V. nuosavybė. 2013-09-04 įsteigta MB „Autobilis“, jos vadovas ir steigėjas yra R. V..Taikant restituciją natūra, R. V. pagal pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl turto padalinimo priteisiamas turtas – mobilus sodo namelis bei kiti statiniai, kurie neregistruoti nekilnojamojo turto registre, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė šalių susitarimu yra 4 000 Eur, automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė šalių susitarimu yra 1 Eur, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo E. V. kompensacijos už suinteresuotam asmeniui R. V. tenkančią didesnę turto dalį nereikalauja. Suinteresuotas asmuo E. V. sutinka už AB „Swedbank“ santuokos metu mokėtas įmokas, už R. V. sumokėti 1 500 Eur jo asmeniniam kreditoriui G. K.. Teismas darė išvadą, jog restitucija natūra dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto gali būti taikoma, nes šis turtas suinteresuotų asmenų tretiesiems asmenims neperleistas, o žemės sklypas ir automobilis tebėra registruoti kaip R. V. nuosavybė. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyje dėl turto padalinimo neprieštarauja viešajai tvarkai, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ji atitinka tiek pareiškėjų, tiek jų kreditorių interesus. Taikant restituciją, pakeičiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9959-400/2015, panaikinant sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 ir 9 punktus ir patvirtinant E. V. ir R. V. pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl turto padalinimo.Nustatė, kad 2014-12-01 R. V. išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti G. K. 2 997,57 Eur (10 350 Lt) iki 2015-12-01. Pagal 2014-12-01 paprastąjį vekselį išduotas 2016-08-30 vykdomasis įrašas Nr. PD-4419. 2014-03-28 R. V. išdavė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti N. K. 9 992 Eur iki 2017-03-28. Išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą neįtraukus visų kreditorių, buvo pažeistos kreditorių G. K., N. K. teisės. Teismas darė išvadą, kad sudarydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį R. V. veikė nesąžiningai, nes jam buvo žinoma apie jo išduotus 2014-03-28 ir 2014-12-01 paprastuosius vekselius, tačiau apie tai neinformavo nei teismo, nei įtraukė kreditorius į bylą. Sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita. Suinteresuotas asmuo R. V. vykdė automobilių verslą, kitų asmenų nebuvo, jos veikloje sutuoktinė nedalyvavo, šiuo metu MB „Autobilis“ veikla sustabdyta. Pareiškėjas G. K. patvirtino, kad 2 997,57 Eur kreditorinis įsipareigojimas yra asmeninė R. V. prievolė, kadangi pinigus paskolino R. V. verslui, E. V. dėl paskolintų pinigų pretenzijų neturi. Suinteresuotas asmuo N. K. irgi nurodė, kad yra tik R. V. kreditorius. Teismas nenustatė, kad E. V. dalyvautų įmonės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisidėtų prie jo plėtojimo. Taip pat nenustatė, kad iš bendrovės veiklos gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimos interesais. Esant išdėstytoms aplinkybėms, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad R. V. prievolės G. K., N. K. atsirado šeimos interesais ir yra bendra sutuoktinių prievolė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą, perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba pareiškėjui R. V. priteisti iš E. V. 22‘157,54 Eur piniginę kompensaciją, prievoles kreditoriams N. K. ir G. K. laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, pagal kurias kreditoriams atsako E. V. ir R. V. solidariai; priteisti iš E. V. visas R. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas neteisėtas, priimtas neatsižvelgiant į R. V. interesus dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, nesilaikant santuokos metu įgyto turto lygių dalių principo ir teisingos kompensacijos išmokėjimo sutuoktiniui už jam tekusią mažesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Be to, teismas neteisingai sprendė, jog prievolės kreditoriams N. K. ir G. K. yra asmeninės R. V. prievolės.Teigia, kad jo valia pasirašant 2017-01-11 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo išreikšta tinkamai, nes jis jautė teismo ir E. V. bei jos atstovo spaudimą pasirašyti minėtą dokumentą, neįsigilino į dokumento turinį, neturėjo galimybės pasitarti su advokatu, kokias teisines pasekmes gali sukelti minėtas dokumentas. Proceso metu, t. y. teismo posėdyje R. V. pasijutus blogai (sutriko širdies veikla, bylos nagrinėjimo metu R. V. sirgo gripu), buvo padaryta tik trumpa pertrauka, bet posėdis dėl R. V. sveikatos būklės nebuvo atidėtas. 2017-01-11 santuokos nutraukimo pasekmių sutartis prieštarauja R. V. valiai ir turtiniams interesams, kadangi į sutartį nėra įtrauktas visas santuokos metu įgytas turtas, nėra aptartas turto, atitekusio E. V., pagerinimo išlaidų kompensavimas, pajamos iš parduoto E. V. verslo sandorio. E. V. įgijo kur kas didesnę santuokos metu įgyto turto dalį ir pasinaudojo R. V., nes santuokos metu įgytos skolos buvo pripažintos būtent R. V. asmeninėmis prievolėmis.Teismas neteisingai konstatavo, jog ginčo dėl buto, (duomenys neskelbtini), nėra. R. V. savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie minėto buto įsigijimo (sumokėtas pradinis įnašas pardavėjui), mokėjo paskolą už minėto buto įsigijimą E. V. vardu, bei investavo asmenines lėšas į buto remontą, buto apstatymui skirtus baldus ir įrangą, todėl buto pardavimo, jo pripažinimo bendra jungtine nuosavybe klausimas buvo atvirtas, o E. V. pardavus butą, ji turėjo išmokėti teisingą kompensaciją už pastarosios asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą R. V..Nurodo, jog jis asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie E. V. vardu registruoto buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimo, dar iki santuokos sudarymo sumokėdamas buto pardavėjui 6‘500 Lt/ 1‘882,53 Eur. Be to, butas laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2010 m. asmeninėmis jo lėšomis buvo pagerintas, atliekant kapitalinius buto remonto darbus, butą apstatant baldais. Remontui išleido 18‘399 Lt/ 5‘328,71 Eur, baldams ir buitinei įrangai išleido 14‘743 Lt/4‘269,86 Eur, viso buto remonto ir apstatymo išlaidos – 9‘598,57 Eur., buto remontui ir baldams įgyti buvo panaudotos skolintos lėšos 12 060,56 Eur. Laikotarpiu nuo 2006-07-11 iki 2016-03-02 R. V. dengė būsto paskolą už E. V., pinigus pervesdamas į E. V. (P.) sąskaitą, iš viso per laikotarpį sumokėta suma 28‘362,84 Lt/8‘214,45 Eur.Buto, Klaipėdos g. 134-45, Panevėžyje, buto pagerinimui ir apstatymui, paskolos dengimui bei sumokant avanso sumą, jis mokėjo asmeninėmis lėšomis, kurias gavo iš savo motinos S. V., kuri 2008-09-15 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, Vilniaus g. 14-71, Panevėžyje, o gautą sandorio sumą 99‘000 Lt/28‘672,38 Eur, pirkėja pervedė į jo sąskaitą 52‘056,24 Lt/15‘076,53 Eur, o likusią dalį 46‘943,76 Lt /13‘595,85 Eur į R. V. banko sąskaitą paskolos dengimui. Be to, jis turėjo asmeninių lėšų, sutaupytų iki santuokos su E. V..Mano, kad E. V. turi sumokėti jam 22‘157,54 Eur piniginę kompensaciją, už jos vardu įgyto buto pagerinimą, paskolos dengimą, pirminės įmokos sumokėjimą.Teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodyta įmokėtina E. V. suma 1‘500 Eur, nėra teisinga ir lygiavertė kompensacija, kuria būtų atkurta sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyra.Taip pat pažymi, jog E. V. neįtraukė į bylą ir pirmos instancijos teismo neinformavo apie santuokos metu sukurtą verslą, t. y. neatskleidė teismui 2015 m. birželio mėnesį įsteigtos UAB “Zu Zu pasaulis”, kurią po santuokos nutraukimo 2016 metais balandžio 25 d., pastaroji pardavė už 10 000 Eur. Įmonei įsteigti, patalpoms suremontuoti ir įrangai įgyti buvo naudojamos šeimos lėšos, tuo tarpu įmonė nebuvo dalinama santuokos nutraukimo byloje, o nutraukus santuoką, E. V. bendrovę pardavė, gautas lėšas nagrinėjamoje byloje nuslėpė ir nedalino. Tokiu būdu teismo sprendimu buvo ne tik iš esmės pažeistos jo teisės bet ir kreditorių interesai.Prievolės kreditoriams N. K. ir G. K. yra bendros sutuoktinių prievolės, nes gautos lėšos iš kreditorių buvo panaudotos tiesiogiai šeimos poreikiams tenkinti ir jo verslui plėsti. Vienok, visos pajamos gautos iš MB “Autobilis” buvo panaudotos šeimos interesams, tame tarpe ir kasdieniniai šeimos materialinei gerovei užtikrinti. MB „Automobilis“ įsteigta santuokos metu ir tai buvo šeimos verslas ir šeimos pajamų šaltinis, todėl pagal prievoles kreditoriams turi būti atsakingi abu sutuoktiniai solidariai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. V. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei neprijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus. Nurodo, jog apeliantas kelia naujus reikalavimus kurie nebuvo reiškiami pirmosios instancijos teisme. Jokių reikalavimų apeliantas E. V. nepareiškė ir atnaujinus procesą byloje pagal apelianto asmeninio kreditoriaus G. K. prašymą. Be to, santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantas jokių pretenzijų dėl santuokoje užgyvento turto padalinimo pareiškėjai E. V. nereiškė.Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo visą eilę naujų dokumentų, kuriais bando įrodinėti naujas, pirmos instancijos teismo netirtas, aplinkybes. Tai prieštarauja civilinio proceso teisės normoms. Negana to, apeliantas net neprašo naujų įrodymų prijungti prie bylos, nenurodo priežasčių, dėl kurių šių įrodymų neteikė pirmos instancijos teismui ir kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau priėmus skundžiamą teismo sprendimą, todėl su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai nepriimtini ir neprijungtini prie bylos.Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantas posėdžio metu pasijuto blogai, buvo padaryta tik trumpa pertrauka, bet posėdis dėl apelianto sveikatos būklės nebuvo atidėtas. Teismo posėdžio metu apeliantas nesiskundė sveikata, aktyviai dalyvavo posėdyje ir neprašė teismo posėdį atidėti nei dėl sveikatos, nei dėl kitų priežasčių. Teismas pertraukėlę padarė, apeliantui paprašius leisti pagalvoti prieš pasirašant jau proceso šalių išdiskutuotą ir suderintą santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimą. Pertraukėlės metu apeliantas skambino savo advokatui ir po to pasirašė sutartį, kurią teismas skundžiamu sprendimu patvirtino.Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad teismas neteisingai konstatavo, jog ginčo dėl buto, Klaipėdos g. 134-45, Panevėžyje, nėra. Šis butas iki santuokos sudarymo ir vėliau buvo E. V. asmeninė nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu butas jau nebepriklausė E. V. (buvo parduotas), todėl bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl buto nebuvo ir negalėjo būti. Apeliantas ir E. V., sudarydami santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimą sutarė, kad apeliantui atitenka beveik visas (kilnojamus daiktus šalys pasidalino taikiai) santuokoje užgyventas turtas, o E. V. už jai tenkančią mažesnę turto vertės dalį kompensacijos iš apelianto nereikalauja. Be to, E. V. apeliantui sumoka 1‘500 Eur piniginę kompensaciją už E. V. paskolos įmokas santuokos metu, kurios buvo mokamos už E. V. asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą, Klaipėdos g. 134-45, Panevėžys, todėl dėl aukščiau nurodytų motyvų E. V. butas negalėjo būti dalintino turto objektu, kas visiškai nepagrįstai priešingai teigiama apeliaciniame skunde.Taip pat visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog E. V. į bylą neįtraukė ir teismo neinformavo apie santuokos metu 2015 m. birželio mėnesį įsteigtos UAB „Zu Zu pasaulis“ pardavimą už 10‘000 Eur. E. V. veiklą vykdė pagal individualios veiklos pažymą ir jokios bendrovės nebuvo įsteigusi, todėl tai irgi nėra dalintino turto objektas, kas visiškai nepagrįstai priešingai teigiama apeliaciniame skunde. Tačiau apelianto santuokoje įsteigta Mažoji bendrija „Autobilis“ yra dalintinas turtas, bet ir jis pagal teismo skundžiamu sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atiteko apeliantui.Apelianto reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo negali būti apeliacijos objektu, nes tokio reikalavimo apeliantas nereiškė pirmos instancijos teisme, nėra apmokėjęs žyminiu mokesčiu.Prievolės G. K. ir N. K. negali būti bendros sutuoktinių prievolės. Kadangi apie asmeninius apelianto draugus ir kreditorius G. K. ir N. K. E. V. sužinojo tik iš teismui pateiktų dokumentų dėl proceso atnaujinimo. Todėl abejotina apelianto asmeninių skolų tikrumu. Neįtikėtina, kad N. K., kuriam pagal dokumentus apeliantas yra skolingas didelę pinigų sumą, jokių reikalavimų teismui nereiškė ir buvo pasyvus proceso dalyvis.Skundžiamu teismo sprendimu G. K. yra patenkintas, jo neskundė, o teismo sprendimu yra nepatenkintas tik apeliantas. Būtent jis apeliacinės instancijos teismo prašo prievoles kreditoriams N. K. ir G. K. laikyti bendromis sutuoktinių prievolėmis, pagal kurias kreditoriams atsako E. V. ir jis solidariai. Toks apelianto prašymas negali būti apeliacijos objektu, nes tokio reikalavimo apeliantas nereiškė pirmos instancijos teisme ir nėra apmokėjęs žyminiu mokesčiu.Be to, toks apelianto reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas negalėjo nurodyti nei pinigų gavimo, nei vekselių pasirašymo aplinkybių. Taip pat bylos nagrinėjimo metu apeliantas neteigė, kad E. V. informavo apie pasiskolintus pinigus, tik teigė, kad E. V. tai turėjo suprasti, nors šeima už šiuos pinigus nieko neįsigijo ir niekur jų neišleido.Apelianto reikalavimas pripažinti solidarinę atsakomybę pareiškėjo G. K. atžvilgiu nesuprantamas ir dėl tos priežasties, jog pagal ginčijamą teismo sprendimą pusę apelianto skolos G. K. (1‘500 Eur) padengia E. V., todėl kitą pusę apelianto skolos turi padengti apeliantas, o ne solidariai abu buvę sutuoktiniai, kas visiškai nepagrįstai priešingai teigiama apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas panaikinamas ir bylą dalyje dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacinis procesas vyksta dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo, kuriuo teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9959-400/2015 pagal pareiškėjų E. V. ir R. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, panaikino 2015-12-07 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8 ir 9 punktus, patvirtino E. V. ir R. V. pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl turto padalinimo.Byloje nustatyta, kad E. V. ir R. V. santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinus šalių 2015 m. spalio 16 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (civilinės bylos Nr. 2-9959-400/2015, b. l. 3-5, 34-35).Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 25 d. gautas G. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9959-400/2015, kuriuo reikalaujama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktą 2015 m. spalio 16 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo. Pareiškėjas nurodė, kad yra R. V. kreditorius pagal 2014 m. gruodžio 1 d. išduotą paprastąjį vekselį 10‘350 Lt (2‘997,57 Eur) sumai (b. l. 5, 10).Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino pareiškėjo G. K. prašymą, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-9959-400/2015, į bylos nagrinėjimą įtraukė kreditorius G. K. ir N. K., įpareigojo pareiškėjus E. V. ir R. V. iki 2016 m. gruodžio 23 d. pateikti patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo, kuri atitiktų abiejų sutuoktinių ir kreditorių interesus bei neprieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nurodant dalintino turto vertes, išsprendžiant kompensacijos klausimą (b. l. 33-35).Pareiškėja E. V. 2016 m. gruodžio 20 d. pranešė teismui, kad R. V. pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo, negavo (b. l. 48-49). Nagrinėjant civilinę bylą 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdyje buvo sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo, kurią teismas patvirtino 2017 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 69-73).Apeliantas R. V. teigia, kad pasirašant 2017 m. sausio 11 d. sutartį jo valia buvo išreikšta netinkamai, jis jautė spaudimą, neturėjo galimybės pasitarti su advokatu dėl teisinių sutarties pasekmių, į sutartį neįtrauktas visas santuokos metu įgytas turtas, neaptartas kompensavimas bei visos prievolės.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje patektus įrodymus, apelianto nurodytus argumentus, išklausiusi 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdžio protokolą daro išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis viešajam interesui, pažeidžiantis kreditorių teises.CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kt.).Nagrinėjamu atveju, apeliantas teigia, kad sutartis neatitinka jo valios, nes teismo posėdžio metu sirgo, kad nenurodytas visas turtas, kad jis neturėjo galimybės tinkamai įvertinti teisines sutarties pasekmes ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Nors duomenų apie apelianto sveikatos būklę byloje nėra, tačiau iš teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad apeliantas teismo posėdyje ne kartą tvirtino, kad jam reikalingas advokatas, teigė, kad skolos kreditoriams nėra jo asmeninės, kad santuokoje įsteigta mažoji bendrija „Autobilis“ turi skolą valstybei, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo mokama E. V. paskola už butą ir nupirktas sodo bendrijoje esantis namelis.Teismas apelianto nurodomų argumentų visiškai nevertino. Byloje nepateikta jokių duomenų apie tai kokia dalis paskolos, suteiktos E. V. (P.) 2005 m. spalio 24 d., buvo sumokėta šalims būnant santuokoje, apie dalijamo turto vertę, apie MB „Autobilis“ įsiskolinimą valstybei. Sutartimi nustačius, kad MB „Autobilis“ atitenka R. V., teismas iš esmės pasisakė dėl neįtraukto į bylą kreditoriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriai, pasak R. V., įmonė skolinga apie 6‘000 Eur. Nors apeliantas nepateikė duomenų apie realią įmonės skolą valstybei, tačiau tokia situacija leidžia pagrįstai vertinti, jog, nenustačius, neištyrus bei neišsiaiškinus R. V. nurodomų aplinkybių, skundžiamu sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis pažeidžia kreditoriaus bei pareiškėjų ar vieno iš pareiškėjų teises ir teisėtus interesus.Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai. Be to, kreditorių interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti ne tik tuo atveju, jei sutuoktinių prievolė kreditoriui yra solidari. Vieno iš sutuoktinių kreditoriaus interesus sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių gali pažeisti, jei šia sutartimi atitinkamai sumažinamas skolingo sutuoktinio turimas turtas ir dėl to sumažėja kreditoriaus galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Turėdami kreditorių (ne tik bendrų, bet ir asmeninių) sutuoktiniai nėra visiškai laisvi savo nuožiūra pasidalinti santuokoje įgyto turto.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei teismo posėdyje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo tvirtinti 2017 m. sausio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, nes ji akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės pažeidžia kreditorių interesus ir galimai sutuoktinių bei jų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, pažymi, kad apeliantas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, apeliantas šiuos įrodymus galės teikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos įvertins ir nuspręs dėl jų priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, apelianto su apeliaciniu skundu pateikiami ir prašomi priimti įrodymai nepriimtini į bylą ir grąžintini juos padavusiam asmeniui (CPK 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą dalyje dėl turto ir turtinių prievolių padalijimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.